# Straipsniai.lt

> 10 000 straipsnių


## Posts

- [Istorinė praeitis](https://straipsniai.lt/turizmas/istorine-praeitis/): Pasak archeologų, seniausieji žmonės Pietų Švedijoje gyvenę jau maždaug prieš 12 000 metų. Dabartinių švedų protėviai buvo jotai, atsikėlę iš Šiaurės Vokietijos. Jų vardu ir vadinasi Pietų Švedija: Jotalandas - jotų žemė. Vidurio Švedijoje gyveno svėjai. Jie ir davė pavadinimą Svealandui. VI—XII a. vidurinėje krašto dalyje susikūrė Svėjų valstybė — Svearikė. Iš jos vardo kilo dabartinis Švedijos - Sverige — bei jos gyventojų švedų - svenskar - pavadinimas. Taip pat šalyje gyveno vikingai. Ilgokai kentusi Danijos jungą, XVI a. Švedija pasidarė stipri nepriklausoma valstybė. XVI—XVII a. švedai veržėsi į rytines Baltijos pakrantes. Gediminaičių dinastijos kunigaikščius su Švedijos karaliais siejo giminystės ryšiai, bet švedai buvo kelis kartus įsiveržę į Lietuvą ir dalį jos užkariavę. Pagal 1655 m. Kėdainių sutartį Švedijai atiteko Žemaitija, Užnemunės, Kauno ir Ukmergės apskritys.
- [Viskas iš vaikystės šviesos](https://straipsniai.lt/lietuva/zmones/viskas-is-vaikystes-sviesos/): Algimantas Kunčius gimė 1939 m. rugpjūčio 14 d. Pakruojyje. Studijavo teisę ir muziką Vilniuje, bet tapo fotografu. 1969 m. kartu su A. Sutkumi, A. Macijausku ir kitais įkūrė Lietuvos fotografijos meno draugiją (dabar Fotomenininkų sąjunga). Nacionalinės premijos laureatas, tarptautinės Fotografijos meno federacijos (AFIAP) narys, albumų „Senojo Vilniaus fragmentai”, „Susitikimai” ir kitų autorius. Susitikome pernai rudenį po A. Kunčiaus jubiliejaus ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos 30-ečio prisiminti praeities kelius, pamąstyti apie fotografijos dabartį ir ateitį. Algimantas kaip visada buvo impulsyvus, argumentuotai gynė savo nuomonę: Ilgai dirbote „Kultūros baruose”, įkūrėte Fotografijos meno draugiją, surengėte ne vieną parodą. Ką dabar manote apie tą ne itin palankų kūrybai metą? Nesinori minėti to laikmečio su siaubu ir pagieža. Juk kažkas iš mūsų turėjo būti šitam baisume, turėjo „ledynmečiu” kažką daryti! Dabar dažnas greitas smerkti: „A, anie laikai …”, bet anais, sakyčiau, žiauriais laikais reikėjo ir laviruoti, amortizuoti visas tas manipuliacijas…
- [Scientologijos tikslai](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/scientologijos-tikslai/): “Civilizacija, kurioje nėra beprotybės, nusikalstamumo ir karo, kur gabus žmogus gali klestėti ir kur doras gali turėti teises, kur žmogus laisvai gali pakilti į aukštumas, - tai ir yra Scientologijos tikslai.   Šie tikslai buvo paskelbti šiam neramiam pasauliui prieš 15 metų. Ir mūsų technologija gali padėti jų pasiekti.   Scientologija iš esmės yra nepolitiška, ji džiaugiasi bet kokiu žmogumi, nepriklausomai nuo jo įsitikinimų, rasės ar tautybės.   Mes nesiekiame revoliucijos. Mes norime tik evoliucijos, vedančios į žymiai aukštesnes žmogaus ir visuomenės gyvenimo būsenas.   Mes pasiekiame savo tikslų.   Po nesibaigiančių tūkstantmečių žmogaus nežinojimo apie save, apie savo protą ir apie šią visatą prasiveržėme į priekį.   Kiti žmogaus bandymai buvo pralenkti.   Tiesų visuma, sukurtų žmonijos mąstytojų per paskutiniuosius 50 tūkst. metų, - tiesų, išgrynintų ir išplėstų naujų atradimų apie žmogų, - sukūrė šią sėkmę.
- [Sporto ir kūno kultūros misija ir vizija](https://straipsniai.lt/sportas/sporto-ir-kuno-kulturos-misija-ir-vizija/): Olimpinės žaidynės, pasaulio ir kontinentų čempionatai taip pat atlieka savitą ir labai svarbią taikos, tautų suartėjimo ir supratimo misiją, kurią patvirtina ir ypatingas pasaulio TV ir kitų žiniasklaidos priemonių dėmesys. (Prisiminkime - buvo laikai, kai sportas vykdė tikrai šventą misiją: olimpinių žaidynių metu buvo nutraukiami net karai). Didysis sportas, atskleisdamas sportuojančio pašaukimą ir talentą, kartais nugalėtojus savo šalyjeišaukština iki nacionalinių didvyrių statuso. Tai veiklos sfera, galinti suteikti jaunai asmenybei pasaulinį pripažinimą. Šalies sporto didvyriai kartais atlieka dar vieną misiją - džiugina tautą, sukelia pozityvią euforiją, kas ne tik padeda darbingumui, bet turi įtakos ir sveikatai. Žinomi atvejai, kai ką tik išgarsėjęsšalies olimpinis čempionas pakelia savo šalies autoritetą daug labiau nei politikai. Šiuo požiūriu sportininkus galime laikyti ypatingais savo šalių ambasadoriais.Judėjimas, tapdamas gyvenimo būdo dalimi, atlieka visuomenės dvasinio ir fizinio sveikatingumo misiją. Jis, atspindėdamas bendrosios pasaulinės kultūros įvairovę, ne tik skatina sportavimą, betpraturtina visą sveikumo judėjimo žinių ir galimybių spektrą. Vis atsinaujinanti Olimpinių žaidynių programa dažnai įtraukia nacionalinių tradicijų sporto šakas, kurios išaukština pasaulyje atskiros šalies tautinius sportavimo ypatumus. Įsivaizduokime: jei ikiOlimpinių žaidynių lygio būtų pakylėtas mūsų kvadrato žaidimas arba lietuviškas ritinys... Skambėtų Lietuva!
- [Jürgen Kuberski "Okultizmas"](https://straipsniai.lt/mistika/jurgen-kuberski-okultizmas/): Sąvokos „okultizmas“ ir „okultinis“ kilusios iš lotyniško žodžio occultus, kuris reiškia „paslėptas“, „slaptas“ arba „slaptavietė“, „paslaptis“. Medicinos srityje išmatose esantis kraujas vadinamas okultiniu krauju. Apskritai okultizmas suprantamas kaip bendra pseudomokslinių disciplinų apie magiją, teosofiją, alchemiją, spiritizmą, slaptas sąjungas, pasąmoninį suvokimą ir antgamtines jėgas sritis. Šia prasme okultizmas reiškia beveik tą patį, ką ir žodis „ezoterika“. Šią sąvoką, kaip giminišką visiems nepaaiškinamiems transcendentiniams mokymams, patyrimams ir praktikoms, iškėlė magas ir kabalistas Elifazas Levis (1810–1875). Okultizmas šiuo metu labai populiarus. Iš jo gyvena daugybė leidyklų, spausdinančių atskiras tokio pobūdžio leidinių serijas. Kasdien šia tema visame pasaulyje pasirodo neaprėpiama daugybė knygų, žurnalų ir straipsnių. Tai, kas nepaaiškinama ir anksčiau buvo prieinama tik žinovams, dabar įgyja didžiulę paklausą ir žavi daugybę žmonių. „Moksliškai nepaaiškinami“ dalykai provokuoja mokslinius bandymus, kurių tikslas – juos paaiškinti. Taip atsirado mokslinė disciplina, kuri šiandien vadinama parapsichologijos vardu. „Nepaaiškinama“ čia tampa „kol kas nepaaiškinama“.
- [Okultizmas – žaidimas su tamsa](https://straipsniai.lt/mistika/okultizmas-zaidimas-su-tamsa/): 1848-ieji metai. Ką tik pasirodė Karlo Marxo ir Friedricho Engelso „Komunistų partijos manifestas“. Tačiau Haidsvilyje prie Ročesterio (JAV) žmonės šneka ne apie komunizmo šmėklą. Jiems parūpo visai kitos šmėklos. Dvi mažos mergytės savo tėvo Johno Foxo vasarnamyje išgirdo keistus stuksenimus. Ročesterio miestas sušaukė komisiją šiam reiškiniui tirti, bet ji neįstengė jo paaiškinti įprastais būdais. Foxų kaimynas sudarė šių stuksenimų abėcėlę, per kurią su namų dvasia užmezgė ryšį. Dvasia pasakojo istorijas apie savo gyvenimą žemėje. Anksčiau ji buvusi pirklys. Vėliau jis buvęs nužudytas ir pakastas šiame name. Patikrinus parodymai pasitvirtino – iš tikrųjų rūsyje rasti žmogaus griaučiai. 1848 metų vaiduoklis sukėlė spiritistų sąjūdį, kuris jau 1855-aisiais vien tik Jungtinėse Valstijose, kaip manoma, turėjo 2 milijonus sekėjų. Dar 1848 m. Paryžiuje buvo įkurtas pirmasis spiritistų ratelis. Tais pačiais metais spiritizmas įsitvirtino ir Anglijoje, Vokietijoje bei kitose Europos šalyse, įskaitant ir Lietuvą. Iki šiol jo šalininkų nepaliaujamai gausėjo. Manoma, kad jų skaičius peršoko 100 milijonų.
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Vakarienė](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-vakariene/): Kaip tik dabar aiškiaregys nutraukė pasveikinimą Zaratustros ir jo svečių kalbas visokias: jisai Prasiveržė į priekį, kaip tas, kurs nė minutės laiko gaišt negali, sugriebė ranką Zaratustros ir taip sušuko: "bet, Zaratustra! Dalykas vienas juk už kitą būtinesnis, - taip pats sakyti mėgsti; tad štai, dabar man vienas daiktas už kitą būtinesnis. Įterpti žodį savo aš norėčiau: ar tu ne vaišėms čia mane esi pakvietęs? Ir dar yra čionai tokių nemaža, kurie netrumpą kelią nukeliavę. Turbūt ne kalbomis žadi mus pamaitinti? Per daug visi jūs priminėt man šičia ir šalimus, ir skendimus, ir dusimus visokius, ir negandas kitas dar kūno; tačiau bėdos manosios nepriminė čia niekas,- badu numirt pavojaus..." (Štai taip aiškiaregys kalbėjo; bet kai žvėreliai Zaratustros šituos žodžius išgirdo, jie tuoj pabėgo išsigandę, nes tik dabar suprato, jog to, ką dieną jie prinešę buvo, toli gražu užtekt negali net aiškiaregiui tam vienam užkimšti.)
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Apie didžiųjų siekių žmogų](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-apie-didziuju-siekiu-zmogu/): Kuomet grįžau pas žmones pirmą kartą, tada ir padariau kvailystę aš vienišiaus, tą didelę kvailystę: prekyvietėje pasirodžiau. Ir kai visiems kalbėjau, aš nekalbėjau niekam. Bet vakare draugai man buvo tik lyno akrobatai ir - lavonai; ir pats aš nuo lavono nesiskyriau. O kitą rytą man nauja tiesa nušvito; tada aš taip sakyt pradėjau: "Kas ta prekyvietė ir kas minia man toji, kas triukšmas man minios ir kas jos ausys ilgos!" O, žmonės jūs didžiųjų siekių, išmokit iš manęs štai šito: prekyvietėj tokiais žmonėm nerasi tikinčio nė vieno. O jeigu norit jiems sakyti kalbą - gerai - sakykit! Tačiau minia tik blizgina akim ir šaukia: "Visi mes esam lygūs! O, žmonės jūs didžiųjų siekių,- minia mirksėdama akim vis rėkia,- nėra žmonių nei didesnių, nei mažesnių, visi mes lygūs, žmogus yra žmogus, prieš Dievą - esame visi mes lygūs!"
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Liūdesio giesmė](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-liudesio-giesme/): Sakydamas kalbas šias savo, Zaratustra prie pat olos angos stovėjo; bet vos žodžius paskutinius ištaręs, išbėgo nuo svečių trumpam į orą gryną. "Kokie tyri kvapai! - jisai sušuko.- Kokia tyla aplinkui palaiminga! Bet kur žvėreliai mano dingo? Čionai ateikite, čionai, ereli ir gyvate mano! Jūs pasakykite, žvėreliai mieli: ar žmonės tie, kartu paėmus, šitie didžiųjų siekių žmonės - ar kartais jie neskleidžia kvapo blogo? O, koks aplink mane kvapų gaivumas! Dabar tiktai žinau, dabar jaučiu, kaip myliu jus, žvėreliai mano." Zaratustra ir vėlei pakartojo: "Aš myliu jus, žvėreliai mano!" Išgirdę šiuos žodžius jį tariant, erelis ir gyvatė iš karto prisistatė ir žvelgė jam į veidą, aukštyn pakėlę galvas. Štai taip ramiai trise sustoję, jie traukė, gėrė orą gryną. Nes oras čia, lauke, geresnis buvo negu tenai, pas tuos didžiųjų siekių žmones.
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Apie mokslą](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-apie-moksla/): Štai taip dainavo burtininkas senis; ir kas tik susirinkę buvo, tarytum paukščiai nejučiom į jo aistros sulindo tinklą, aistros liūdnos, klastingos. Ir dvasios tik sąžiningasis išliko nepagautas: jisai staiga sugriebė burtininko arfą ir, jam iš rankų ją ištraukęs, sušuko garsiai: "Oi, oro trūksta! Oro čia įleiskit gryno! Įleiskit Zaratustrą! Tu tvankini ir nuodiji šią olą, tu piktas burtininke seni! Tu gundai mus, klastingasai gudruoli, nežinomiems geismams, laukiniškumui. Ir vargas, jeigu apie tiesą tokie kaip tu kalbėt ir postringauti ima! Oi, vargas ir visiems laisviesiems protams, kurie tokių štai burtininkų nesisaugo! Tuomet sudie jų laisvei, nes mokymu savuoju tu juos kalėjiman atgal vilioji, - tu senas ir niūrusis velne, dejonėj tavo ir skunde viliojantys garsai dūdelės skamba, tu panašus į tuos, kas, girdami skaistybę, slapčia gašlauti kviečia!"
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Tarp dykumos dukterų](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-tarp-dykumos-dukteru/): "O, neišeiki! - tarė keliauninkas, kuris save šešėliu Zaratustros laikė. - Lik su mumis, kitaip visus mus vėlei apims slogus nusiminimas. Mums ką tik burtininkas senis parodė, kas jame blogiausia slypi, ir štai - tik pažiūrėkit: gerasis popiežius, tas maldingasis jau ašarų nebesulaiko akyse ir vėlei pasirengęs išplaukt į jūrą prislėgtybės. O va anie karaliai mums gali dar neblogą miną rodyt: mat iš visų čia esančiųjų tik jie geriausiai šiandien tai yra išmokę! Tačiau, galiu lažintis, jei liudininkų čia nebūtų, žaidimas piktas jumyse vėl prasidėtų, - žaidimas piktas debesų vis slenkančiųjų, nusivylimo drėgno, dangaus užtemdyto ir saulių pavogtų, ir vėjų rudeninių staugiančiųjų, - žaidimas piktas mūsų kauksmo ir mūs nelaimės šauksmo: tad lik pas mus; o, Zaratustra! Čia slypi vargo daug visokio, kuris prabilti geidžia, daug vakaro, daug debesų ir daug tvankaus, negero oro!
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Pabudimas](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-pabudimas/): Kai keliauninkas, tas šešėlis, dainuoti dainą baigė, oloj iš karto klegesys didžiulis kilo: visi, kas susirinkę buvo, vienu sykiu kalbėti ėmė, ir asilas, padrąsintas to sujudimo, taip pat tylėt nebeįstengė; tuomet Zaratustra pajuto, kad jį pasišlykštėjimas svečiais pagauna ir juos pajuokti noras kyla, nors jų linksmumas jam ir džiaugsmo teikė. Mat Zaratustrai rodės, jog tai yra pasveikimo ženklas. Tačiau vis tiek jisai laukan išsprūdo ir taip žvėrelių savo klausė: "Kur vargas jų dabar pradingo? - ir pats atsikvėpė nuo apmaudo to menko.- Čionai, kaip man atrodo, pamiršo jie nelaimės šauksmą! - Tik gaila, kad dar rėkti nepamiršo."- Ir tuoj ausis jis užsikimšo, nes tą akimirką prie džiūgavimo triukšmo, kurį didžiųjų siekių žmonės kėlė, ir asilo keistasis T-I-A-A-A-I-P dar prisidėjo.
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Asilo šventė](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-asilo-svente/): Bet čia, litanijos šioj vietoj, Zaratustra valdytis jau nebeįstengė, pats dar garsiau nei asilas sušuko T-I-A-A-A-I-P ir puolė į savų svečių, išėjusių iš proto, būrį. "Ką jūs čia darote, o, žmonės? - sušuko jis, nuo žemės keldamas visus, kas klūpodami meldės.- O varge, jei kas kitas - ne aš, Zaratustra - jus čia matytų: Kiekvienas pamanytų, kad jūs tikėjimu savu naujuoju pikčiausiais Dievo niekintojais tapot arba kvailiausiais iš visų senų bobučių! Ir net tu pats, o popiežiau senasis, kaip tu suderini savy dalyką tokį, jog šitaip asilą kaip Dievą čia garbinti pradėjai?"- "O, Zaratustra,- popiežius atsakė,- atleiski man, bet dieviškuos dalykuos daugiau esu nei tu išprusęs. Ir taip yra teisinga. Verčiau jau šitaip Dievą melsti, šitam pavidale jį garbint nei be pavidalo iš viso! Tu apmąstyki mintį šitą, bičiuli mano prakilnusis: ir tu suvoksi greitai, jog išmintis gili čia slypi.
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Svaigulio daina](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-svaigulio-daina/): Ir tuo metu jie vienas paskui kitą laukan į gryną orą ir vėsią mąslią naktį ėjo; o pats Zaratustra bjauriausią žmogų vedė, už rankos jį paėmęs, norėdamas nakties pasaulį savo jam parodyt, didžiulį apskritą mėnulį ir lyg sidabras tviskančius krioklius šalia olos savosios. Galiausiai jie visi tylėdami ratu sustojo, vien pagyvenę žmonės, tačiau nurimusiom drąsiom širdim ir patys savimi stebėjos, kad žemėj jiems taip gera buvo; bet greit nakties paslaptingumas į širdis jų gilyn pradėjo smelktis. Ir vėl Zaratustra sau pagalvojo: "O, kaip jie man dabar patinka, šitie didžiųjų siekių žmonės!"- bet garsiai pasakyt nedrįso, nes laimę ir tylėjimą jų gerbė. Ir šią akimirką įvyko tai, kas įstabiausia buvo dieną tą ilgą ir nuostabią atsitikę: bjauriausiasis žmogus pradėjo vėlei ir paskutinį kartą gurgėt ir gargaliuoti, ir kai jisai žodžius lementi ėmė, staiga iš jo burnos iššoko gražiai ir dailiai klausimas suformuluotas, puikus, gilus ir aiškus, sujaudinęs visų, kurie jo klausės, širdis.
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Ženklas](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-zenklas/): Ir kai po tos nakties išaušo rytas, Zaratustra iš guolio savo tuoj pašoko, apjuosė strėnas juosta ir iš olos savos išėjo, toks švytintis, stiprus, lyg ryto saulė, kuri iš už tamsių kalnynų teka. "Tu šviesuly didysis,- prabilo tais pačiais jis žodžiais, kuriuos kadaise buvo sakęs,- skvarbi akie tu laimės, kokia gi tavo laimė būtų, jei neturėtum t ų, kuriems siunti tu šviesą savo! Ir jei landynėse jie pasiliktų, kai tu jau nebemiegi, kai tu jau ateini ir dalini, ir dovanoji,- kaip gėda tavo išdidi rūstautų! Tiek to! Jie dar į aki tebeduoda, šitie didžiųjų siekių žmonės, kai aš esu pakilęs; ne jie tikrieji mano pasekėjai ! Ne jų čionai kalnuos aš laukiu. Aš savo darbo noriu imtis, į savo dieną žengti, bet nesupranta jie, kas ženklus mano rytmečio sudaro, o žingsniai mano - jiems nereiškia pabudimo šauksmo.
- [Keturios didžiosios klaidos - I dalis](https://straipsniai.lt/mokslas/keturios-didziosios-klaidos-i-dalis/): Priežasties ir padarinio sukeitimo klaida.- Nėra pavojingesnės klaidos kaip sukeisti padarinį ir priežastį: aš tai vadinu tikrų tikriausiu proto ištvirkimu. Nepaisant to, ši klaida - vienas seniausių ir vienas naujausių žmonijos įpročių: ji yra mūsų sankcionuota, ji vadinama "religija", "morale". Ji glūdi kiekviename teiginyje, kurį formuluoja religija ir moralė; šio proto ištvirkimo pradininkai yra šventikai ir moralės įstatymdaviai.- Štai pavyzdys. Kiekvienam žinoma garsiojo Kornaro knyga, kurioje savo skurdžią dietą jis pateikia kaip ilgo, laimingo - ir dorybingo - gyvenimo receptą. Nedaug yra knygų, kurios būtų taip skaitomos; net ir dabar Anglijoje kasmet spausdinama daug tūkstančių jos egzempliorių. Aš neabejoju, kad nė viena knyga (žinoma, išskyrus Bibliją) nepadarė tiek daug žalos, nesutrumpino tiek daug gyvenimų, kaip šis geranoriškas curiosum.
- [Keturios didžiosios klaidos - II dalis](https://straipsniai.lt/mokslas/keturios-didziosios-klaidos-ii-dalis/): Psichologinis paaiškinimas.- Kažką nežinoma traktuoti kaip kažką žinoma - reiškia atsipalaiduoti, nurimti, jaustis patenkintam, be to, pasijusti stipriam. Nežinomybė susijusi su pavojumi, nerimu, rūpesčiu; pirmas impulsas - pašalinti tas skausmingas būsenas. Pirmasis principas: bet koks paaiškinimas geriau negu joks. Kadangi iš esmės tik trokštama nusikratyti slegiančių vaizdinių, tai priemonės tam padaryti labai nesirenkamos: pats pirmas vaizdinys, padedantis nežinomą paaiškinti kaip žinomą, yra toks malonus, kad jis "laikomas teisingu". Įrodymas malonumu ("jėga") kaip tiesos kriterijus.- Taigi priežasčių poreikis yra sąlygojamas ir sužadinamas baimės jausmo. Jei tik įmanoma, "kodėl?" turi pateikti ne apskritai priežastį, o tam tikrą priežastį - raminančią, išlaisvinančią, atpalaiduojančią.
- [Nesavalaikio mąstytojo iškylos - I dalis](https://straipsniai.lt/mokslas/nesavalaikio-mastytojo-iskylos-i-dalis/): Ko aš neapkenčiu.- Seneca: arba dorybės toreadoras. Rousseau: arba grįžimas į gamtą in impuris naturalibus 27.- Schilleris: arba Zėkingeno moralės skelbėjas.- Dante: arba hiena, kurianti poeziją kapuose.- Kantas: arba cant 28 kaip protu suvokiamas charakteris.- Victoras Hugo: arba švyturys prie beprasmybės jūros.- Lisztas: arba banalybės mokykla - moterų pavyzdžiu.- George Sand: arba lactea ubertas, vokiškai: "gražaus stiliaus" pieninga karvė. Michelet: arba entuziazmas, nuo savęs plėšiantis švarką. Carlyle'i s arba pesimizmas kaip nesuvirškinti pietūs. Johnas Stuartas Millis: arba įžeidžiantis aiškumas. Broliai de Goncourt'ai: arba abu Ajaksai, kariaujantys su Homeru. Offenbacho muzika.- Zola: arba "džiaugsmas gadinti orą".
- [Nesavalaikio mąstytojo iškylos - II dalis](https://straipsniai.lt/mokslas/nesavalaikio-mastytojo-iskylos-ii-dalis/): Menininko psichologijos klausimu.- Kad egzistuotų menas, kad egzistuotų kokia nors estetinė veikla ir žiūra, reikalinga išankstinė sąlyga: svaigulys. Pirmiausia svaigulys turi suintensyvinti visos mašinos dirglumą: kitaip nebus jokio meno. Tam padeda visi patys įvairiausi sąlyginiai svaigulio tipai: visų pirma lytinio susijaudinimo svaigulys - pati seniausia ir pirmapradiškiausia svaigulio forma. Taip pat ir toks svaigulys, kuris atsiranda kaip visų didelių geidulių ir stiprių afektų padarinys; šventės, dvikovos, bravūros, pergalės, visų ekstremalių judesių sukeliamas svaigulys; žiaurumo svaigulys; griovimo svaigulys; svaigulys, sukeliamas tam tikrų meteorologinių įtakų, pavyzdžiui, pavasarinis svaigulys; arba svaigulys dėl narkotikų poveikio; pagaliau valios, per kraštus trykštančios, galingos valios svaigulys.- Svaigulio esmė yra jėgų pakilimo ir pilnatvės jausmas.
- [Nesavalaikio mąstytojo iškylos - III dalis](https://straipsniai.lt/mokslas/nesavalaikio-mastytojo-iskylos-iii-dalis/): Anti Darwinas.- Kalbant apie garsiąją "kovą dėl būvio", man atrodo, kad tai kartais daugiau teigiama, negu įrodinėjama. Ji vyksta, tačiau kaip išimtis; vyraujantis gyvenimo aspektas nėra stoka, nėra badas, priešingai, yra gausa, perteklius, net absurdiškas švaistymas,- kur kovojama, ten kovojama dėl valdžios... Nedera painioti Malthuso ir gamtos.- Tačiau tarkime, kad tokia kova vyksta - ir iš tikrųjų ji vyksta,- deja, ji baigiasi priešingai, negu norėtų Darwino mokykla, negu apskritai būtų galima norėti ja sekant: būtent stipriųjų, pranašiųjų, laimingų išimčių nenaudai. Rūšys nesivysto tobulybės link: silpnieji nuolat įveikia stipriuosius - tai lemia jų skaitlingumas, be to, jie gudresni... Darwinas užmiršo dvasią (tai angliška!), silpnieji turi daugiau dvasios... Kad įgytum dvasią, ji turi būti reikalinga,- ji prarandama, kai ji nereikalinga. Kas stiprus, tas nusikrato dvasios ("velniop ją! - taip šiandien mąstoma Vokietijoje,- bet mūsų imperija turi išlikti"...). Kaip matote, mano požiūriu, dvasia yra atsargumas, kantrybė, gudrumas, apsimetimas, didi savitvarda ir visa, kas yra mimikrija (pastarajai galima priskirti didžiumą vadinamųjų dorybių).
- [Nesavalaikio mąstytojo iškylos - IV dalis](https://straipsniai.lt/mokslas/nesavalaikio-mastytojo-iskylos-iv-dalis/): Schopenhaueris. - Schopenhaueris, paskutinis šio to vertas vokietis (jis yra ne tik vietinis "nacionalinis", bet europietiškas reiškinys, kaip Goethe, kaip Hegelis, kaip Heinrichas Heine), psichologui yra didžiausias fenomenas: būtent kaip pikta geniali pastanga nihilistinį gyvenimo nuvertinimą pagrįsti kaip tik priešingais dalykais - didžia "valios gyventi" savitaiga, gyvenimu trykštančiais pavidalais. Meną, heroizmą, genijų, grožį, didžią užuojautą, pažinimą, tiesos valią, tragediją jis paeiliui interpretavo kaip "valios neigimo" arba poreikio ją neigti padarinius,- didžiausia psichologinė falsifikacija (išskyrus krikščionybę), kokia tik žinoma istorijoje. Geriau įsižiūrėjus, jis yra tik krikščioniškosios interpretacijos įpėdinis: skirtumas tėra tas, kad tai, ką atmetė krikščionybė, t.y. didžiuosius žmonijos kultūros faktus, jis siekė pateisinti krikščionybės požiūriu, t.y, nihilistiškai (būtent kaip "išganymo" būdus, kaip pradines "išganymo" formas, kaip "išganymo" poreikio stimulantia 43 ...).
- [Nesavalaikio mąstytojo iškylos - V dalis](https://straipsniai.lt/mokslas/nesavalaikio-mastytojo-iskylos-v-dalis/): "Anonimai" prabyla.- "Mums nėra nieko lengviau, kaip būti išmintingiems, kantriems, pranašiems. Mes prisisunkę atlaidumo ir užuojautos aliejaus, mes esame absurdiškai teisūs, mes viską atleidžiame. Kaip tik todėl privalėtume būti griežtesni; kaip tik todėl retkarčiais privalėtume išsiugdyti mažutėlį afektą, mažutę afekto ydą. Jos skonis mums gali būti rūgštokas; ir galbūt tarpusavyje mes šaipomės iš to niuanso, kur patys tokiu būdu susikūrėme. Bet kas iš to? Mes neturime jokių kitų priemonių save įveikti: tai mūsų askezė, mūsų atgaila..." Tapti persona - "anonimo" dorybė... Iš vieno doktorato gynimo.- "Koks yra visokio aukštojo lavinimo uždavinys?" - Žmogų paversti mašina.- "Kaip tai galima padaryti?" - Jis privalo išmokti nuobodžiauti.-"Kaip tai pasiekiama?"- Supratus, kas yra pareiga.- "Koks tokios būsenos pavyzdys?" - Filologas: jis moko kalti atmintinai.- "Koks yra tobulas žmogus?"- Valdininkas.- "Kokia filosofija pateikia tiksliausią valdininko formulę?"- Kanto: valdininkas kaip daiktas savaime teisiantis valdininką kaip reiškinį.
- [Nesavalaikio mąstytojo iškylos - VI dalis](https://straipsniai.lt/mokslas/nesavalaikio-mastytojo-iskylos-vi-dalis/): Moralas gydytojams.- Ligonis yra visuomenės parazitas. Esant tam tikrai būsenai, nepadoru toliau gyventi. Vegetavimas baimingai priklausant nuo gydytojų ir procedūrų po to, kai prarasta gyvenimo prasmė, teisė gyventi, turėtų sukelti didelę visuomenės panieką. Gydytojai savo ruožtu turėtų būti tos paniekos tarpininkai - išrašinėti ne receptus, o kiekvieną dieną naują dozę pasišlykštėjimo savo pacientui... Būtina sukurti naują gydytojo atsakomybę visiems atvejams, kai gyvenimo - kylančio gyvenimo - labui pirmiausia reikia be išlygų sunaikinti išsigimstantį gyvenimą - pavyzdžiui, teisę gimdyti, teisę būti pagimdytam, teisę gyventi... Išdidžiai mirti, jeigu jau nebeįmanoma išdidžiai gyventi. Mirtis, pasirinkta laisvai, mirtis tinkamu laiku, šviesi ir džiaugsminga, mirtis, apsuptam vaikų ir liudininkų: tokia, kai dar įmanomas tikras atsisveikinimas, kai dar yra tas, su kuriuo atsisveikinama, kai įvertinama tai kas pasiekta ir ko norėta, kai gyvenimas apibendrinamas,- visiška priešingybė apgailėtinai ir šiurpiai komedijai, kuria krikščionybė pavertė mirties valandą.
- [Nesavalaikio mąstytojo iškylos - VII dalis](https://straipsniai.lt/mokslas/nesavalaikio-mastytojo-iskylos-vii-dalis/): Mano laisvės sąvoka.- Kartais kokio nors dalyko vertę lemia ne tai, kas juo pasiekiama, o tai, kiek už jį sumokama - kiek jis mums kainuoja. Štai pavyzdys. Liberalios institucijos nustoja būti liberalios kaip tik tada, kai jos įgyvendinamos: po to niekas pikčiau ir labiau nekenkia laisvei, kaip liberalios institucijos. Juk gerai žinoma, ką jos įgyvendina: jos palaužia valią viešpatauti, jos niveliuoja kalną ir slėni, ir tai pateisina moraliniais principais, jos skatina menkumą, bailumą ir lepumą,- kiekvienąsyk jos leidžia triumfuoti bandos galvijui. Liberalizmas: vokiškai - kolektyvinis sugyvulėjimas bandoje... Tos pačios institucijos, kol dėl jų dar kovojama, sukelia visai kitus padarinius; tada jos iš tiesų labai smarkiai skatina laisvę. Tiksliau pasakius, tuos padarinius sukelia karas, karas dėl liberaliųjų institucijų, kuris - dėl to, kad tai yra karas,- ilgam sužadina neliberalius instinktus.
- [Nesavalaikio mąstytojo iškylos - VIII dalis](https://straipsniai.lt/mokslas/nesavalaikio-mastytojo-iskylos-viii-dalis/): "Laisvė, kuri yra ne tokia..." - Tokiais laikais kaip dabar atsiduoti savo instinktams yra dar viena nelaimė. Tie instinktai prieštarauja, trikdo ir griauna vienas kitą; moderną aš jau apibrėžiau kaip fiziologinį prieštaringumą. Protingu auklėjimu turėtų būti siekiama, kad geležine drausme būtų paralyžiuotas bent jau vienas šios instinktų sistemos elementas, kad galėtų įgyti jėgų, tapti stiprus ir viešpatauti kitas elementas. Šiandien pirmiausia turi būti sudarytos galimybės individui atsirasti jį apipjaustant: galimas reiškia pilnatviškas... O darosi priešingai: būti nepriklausomi, laisvai vystytis, turėti laisser aller 51 - į tai karščiausiai pretenduoja kaip tik tie, kuriems joks apynasris nebūtų per stiprus,- tai galioja in politicis, tai galioja mene. Tačiau tai yra dekadanso simptomas: mūsų modernioji "laisvės" samprata yra dar vienas instinktų išsigimimo įrodymas.
- [Nesavalaikio mąstytojo iškylos - IX dalis](https://straipsniai.lt/mokslas/nesavalaikio-mastytojo-iskylos-ix-dalis/): Čia atsiveria perspektyva.- Kai filosofas tyli, tai gali būti jo sielos kilnumo apraiška; kai jis sau prieštarauja, tai gali būti jo meilės išraiška; galimas ir pažįstančiojo mandagumas, kuris meluoja. Subtiliai buvo pasakyti šie žodžiai: il est indigne des grands coeurs de repandre le trouble, qu'ils ressentent 53: tik reikia pridurti, kad nesibijoti žemiausių dalykų taip pat gali reikšti sielos didybę. Mylinti moteris aukoja savo garbę; pažįstantysis, kuris "myli", galbūt aukoja savo žmoniškumą; Dievas, kuris mylėjo, buvo žydas... Grožis - joks atsitiktinumas.- Ir kokios nors rasės ar šeimos grožis, jos patrauklumas ir visos elgsenos tobulumas yra sukuriamas: kaip ir genijus, tai yra sukaupto kartų triūso padarinys. Geram skoniui turi būti daug paaukota, dėl jo turi būti daug padaryta, daug ko atsisakyta - septynioliktasis šimtmetis Prancūzijoje nuostabus abiem požiūriais: reikėjo turėti bendravimo, vietos, drabužių, lytinio poreikio patenkinimo pasirinkimo principą, reikėjo grožį vertinti labiau negu naudą, įprotį, nuomonę, tingumą.
- [Pratarmė](https://straipsniai.lt/mokslas/pratarme/): Niaurioje ir nepaprastai atsakingoje situacijoje išsaugoti linksmybę - ne toks jau menkas dalykas: ir vis dėlto, ar reikia ko nors labiau už linksmybę? Niekas negali pavykti, jei stokojama išdidumo ir linksmybės. Tik jėgos perteklius yra jėgos įrodymas.- Visų vertybių perkainojimo problema tokia tamsi, tokia baisi, kad ji bloškia į sutemas tą, kuris ją kelia,- toks lemtingas uždavinys kiekvieną akimirką verčia ieškoti saulės, kad nusikratytum sunkios, pernelyg sunkia tapusios rimties. Tam tinka kiekviena priemonė, kiekvienas "atvejis" yra laimingas. Visų pirma karas. Visos gilios, pernelyg į save nugrimzdusios sielos iš karo visada sėmėsi didžiosios išminties; net sužeidimas gydo. Mano devizas nuo seno buvo posakis, kurio kilme tegul pasidomi mokyti smalsuoliai: increscunt animi, virescit volnere virtus.
- [Posakiai ir strėlės](https://straipsniai.lt/mokslas/posakiai-ir-streles/): Dykinėjimas yra visokios psichologijos šaltinis. Kaip? O jei psichologija - našta? Net drąsiausias iš mūsų tik labai retai turi pakankamai drąsos tam, ką jis iš tikrųjų žino... Kad gyventų vienas, žmogus turi būti arba gyvulys, arba Dievas,- sako Aristotelis. Trūksta trečio atvejo: reikia būti ir vienu, ir kitu - filosofu... "Kiekviena tiesa yra paprasta." - Ar tai nėra dvigubas melas? Aš noriu - kartą visiems laikams, - daug ko nežinoti. - Išmintis nustato ir pažinimo ribas. Pasinėrus į savo laukinę prigimtį, geriausiai pailsima nuo savo nenatūralumo, nuo savo dvasingumo... Kaip? Ar žmogus yra tik Dievo klaida? Ar Dievas tik žmogaus klaida? Iš gyvenimo karo mokyklos. - Kas manęs nepražudo, tas mane sustiprina. Padėk pats sau: tada tau padės kiekvienas. Artimo meilės principas. Jei nebūtų bijomasi savo veiksmų! Jeigu jie nebūtų paliekami likimo valiai! - Sąžinės priekaištai yra nepadorus dalykas.
- [Sokrato problema](https://straipsniai.lt/mokslas/sokrato-problema/): Visais laikais išminčiai apie gyvenimą sprendė vienodai: jis nieko nevertas... Visada ir visur iš jų lūpų skambėjo tas pats garsas - kupinas dvejonės, melancholijos, gyvenimo nuovargio, šleikštulio gyvenimo akivaizdoje. Net Sokratas mirdamas pasakė: "Gyventi - vadinasi, ilgai sirgti: dieviškajam Asklepijui aš skolingas gaidį." Net Sokratas persisotino gyvenimu. Ką tai įrodo? Į ką tai nurodo? - Kadaise buvo pasakyta (ak, tai buvo pasakyta ir pakankamai garsiai, ir anksčiau už visus mūsų pesimistus!): "Šiaip ar taip, čia kažkas teisinga! Consensus sapientium įrodo tiesą." - Ar ir šiandien mes šnekėsime taip pat? Ar galime taip šnekėti? "Šiaip ar taip, čia turi būti kažkas liguista",- štai ką mes atsakome. Į šiuos visų laikų išminčius pirma dera pažvelgti iš arti! Ar tik jie visi nelabai tvirtai laikėsi ant kojų, vėlavo, svirduliavo, nebuvo decadents? Ar šios žemės išmintis nėra varnas, kurį sužadina vos juntamas dvėselienos kvapas?..
- ["Protas" filosofijoje - I dalis](https://straipsniai.lt/mokslas/protas-filosofijoje-i-dalis/): Jūs manęs klausiate, kas yra visos tos filosofų idiosinkrazijos?.. Pavyzdžiui, jų istorinės intuicijos stoka, jų neapykanta net tapsmo vaizdiniui, jų egipticizmas. Jie tiki, kad suteikia garbę kokiam dalykui, jį nuistorindami, sub specie aeterni,- jį paversdami mumija. Visa, kuo tūkstantmečiais manipuliavo filosofai, buvo sąvokų mumijos; jų rankos nesukūrė nieko tikro ir gyvastingo. Melsdamiesi jie marino, jie gamino iškamšas, šitie ponai sąvokų stabmeldžiai,- melsdamiesi jie buvo pavojingi viskam, kas gyvastinga. Mirtis, kaita, senatvė, taip pat prasidėjimas bei augimas, jų požiūriu, buvo kažkas negera, - net kažkas negatyvu. Kas yra, netampa; kas tampa, to nėra... Tad visi jie, net puldami į neviltį, tikėjo būtimi. O kadangi tos būties jie negalėjo pagauti, tai ieškojo priežasčių, dėl kurių ji išsivalydavo: "Turi būti kažkokia regimybė, kažkokia apgaulė, lemianti tai, kad mes nepagauname būties: kur slepiasi apgavikas?" - Štai jis,- šūkčiojo jie džiūgaudami,- tai juslumas!
- ["Protas" filosofijoje - II dalis](https://straipsniai.lt/mokslas/protas-filosofijoje-ii-dalis/): Su didžia pagarba aš darau išimtį Heraklito vardui. Kai kitų filosofų armija atmetė juslių liudijimą, kadangi jos rodė įvairovę ir kaitą, jis atmetė tą liudijimą, nes jos rodė daiktus, tarsi jie turėtų trukmę ir vientisumą. Ir Heraklitas nuskriaudė jusles. Jos nemeluoja nei taip, kaip manė elėjiečiai, nei taip, kaip tikėjo jis,- jos apskritai nemeluoja. Ką mes padarome iš jų liudijimo, tai pirmąkart sukuria melą, pavyzdžiui, vienio melą, daiktiškumo, substancijos, trukmės melą... "Protas" yra priežastis, lemianti tai, kad mes falsifikuojame juslių liudijimą... Tačiau Heraklitas amžinai teisus sakydamas, kad būtis yra tuščia fikcija. "Regimasis pasaulis" yra vienintelis: "tikrasis pasaulis" - tik primeluotas...
- ["Protas" filosofijoje - III dalis](https://straipsniai.lt/mokslas/protas-filosofijoje-iii-dalis/): - O kokie puikūs stebėjimo įrankiai yra tos mūsų juslės! Pavyzdžiui, nosis, apie kurią joks filosofas nekalbėjo su pagarba ir dėkingumu, yra pats subtiliausias instrumentas, kokiu tik mes galime disponuoti: ji gali konstatuoti net mažiausius judėjimo pokyčius, kurių nekonstatuoja nė spektroskopas. Šiandien mes turime lygiai tiek mokslo, kiek esame pasiryžę priimti juslių liudijimą,- kiek mes jas dar užaštriname, apginkluojame ir išmokome būti nuoseklesnėmis. Visa kita yra išgama ir dar-ne-mokslas: t.y. metafizika, teologija, psichologija, pažinimo teorija. Arba formalus mokslas, ženklų mokslas: toks kaip logika ir taikomoji logika, t.y. matematika. Joje nėra jokios tikrovės, net kaip problemos; nėra taip pat ir klausimo, kokią vertę turi tokia ženklų konvencija, kokia yra logika.
- ["Protas" filosofijoje - IV dalis](https://straipsniai.lt/mokslas/protas-filosofijoje-iv-dalis/): Kita filosofų idiosinkrazija ne mažiau pavojinga: jos esmė - painioti pabaigą ir pradžią. Tai, kas pasirodo pabaigoje - deja! juk tai išvis neturėtų pasirodyti! - "aukščiausias sąvokas", vadinasi, bendriausias, tuščiausias sąvokas, paskutinį išskydusios tikrovės atodūsį, jie kelia į pradžią ir kaip pradžią. O tai irgi yra tik jų garbinimo stiliaus išraiška: aukštesnis negali išaugti iš žemesnio, apskritai negali būti išaugęs... Moralas: visa, kas yra aukščiausio rango, turi būti causa sui. Atsiradimas iš kažko kito laikomas prieštaravimu, vertės paneigimu. Visos aukščiausios vertybės turi aukščiausią rangą, visos aukščiausios sąvokos - būtis, besąlygiškumas, gėris, tiesa, tobulybė,- visa tai negali būti atsiradę, todėl privalo būti causa sui. Tačiau visa tai negali būti vienas kitam nelygu, negali vienas kitam prieštarauti... Todėl jie turi savo kvailinančią "Dievo" sąvoką... Tai, kas paskiausia, labiausiai išskydę, kas tuščiausia, laikoma pirminiu pradu, priežastimi savaime, ens realissimum... Ak, kodėl žmonija turėjo rimtai žiūrėti į ligotų vorų smegenų kančias! - Ir ji brangiai už tai sumokėjo!..
- ["Protas" filosofijoje - V dalis](https://straipsniai.lt/mokslas/protas-filosofijoje-v-dalis/): - Pagaliau aiškiai išvyskime, kokiais skirtingais būdais mes (aš sakau mandagiai: mes...) suvokiame klaidos ir regimybės problemą. Kadaise kaita, permaina, tapsmas apskritai buvo suvokti kaip regimybės įrodymas, kaip ženklas, kad turi būti kažkas, kas mus klaidina. Šiandien priešingai: mes matome, kad lygiai tiek, kiek proto prietarų esame verčiami pripažinti vienų, tapatybę, trukmę, substanciją, priežastį, daiktiškumą, būtį,- tam tikru mastu įsipainiojame į klaidą, priverčiami klysti; remdamiesi griežtu skaičiavimu, mes esame visai tikri, kad tai yra klaida. Čia visai taip pat kaip su didžiojo šviesulio judesiais: dėl jo klysta mūsų akis, o čia nuolat advokatauja mūsų kalba. Savo kilme kalba priklauso rudimentiškiausios psichologijos epochai: reflektuodami kalbos metafizikos (vokiškai: proto) pamatines prielaidas, mes susitapatiname su primityvia fetišizuota būtybe.
- ["Protas" filosofijoje - VI dalis](https://straipsniai.lt/mokslas/protas-filosofijoje-vi-dalis/): Žmonės man bus dėkingi, jei aš tokią svarbią, tokią naują įžvalgą reziumuosiu keturiomis tezėmis: taip aš palengvinu supratimą, taip išprovokuoju prieštaravimą. Pirmoji tezė. Pagrindai, kuriais remiantis "šis" pasaulis buvo vadinamas "tariamu", iš tikrųjų pagrindžia j o realumą,- kitokia realybė yra absoliučiai neįrodoma. Antroji tezė. Bruožai, kurie buvo suteikti daiktų "tikrajai būčiai", yra nebūties, niekio bruožai,-"tikras pasaulis" buvo sukurtas kaip realaus pasaulio priešingybė: iš tikrųjų tai yra tariamas pasaulis, nes jis tėra moralinė - optinė iliuzija. Trečioji tezė. Kurti pasakas apie "kitą" pasaulį, o ne šį nėra jokios prasmės, tarus, kad mūsų nevaldo gyvenimo neigimo, menkinimo ir nepasitikėjimo juo instinktas: pastaruoju atveju mes keršijame gyvenimui, pakišdami "kito", "geresnio" gyvenimo fantasmagoriją.
- [Kaip "Tikrasis pasaulis" pagaliau tapo pasaka](https://straipsniai.lt/mokslas/kaip-tikrasis-pasaulis-pagaliau-tapo-pasaka/): Vienos klaidos istorija. Tikrasis pasaulis, pasiekiamas išminčiui, šventajam, dorybingajam,- jis jame gyvena, jis yra tas   pasaulis. (Seniausias idėjos pavidalas, santykiškai protingas, paprastas, įtikinantis. Sakinio "aš, Platonas, esu tiesa" parafrazė.) Tikrasis pasaulis, nepasiekiamas dabar, tačiau pažadėtas išminčiui, šventajam, dorybingajam ("atgailaujančiam nusidėjėliui"). (Idėjos pažanga: ji tampa subtilesnė, lemtingesnė, platesnė,- ji tampa moterimi, ji tampa krikščioniška...) Tikrasis pasaulis, nepasiekiamas, neįrodomas, nežadamas, tačiau jis yra paguoda, įpareigojimas, imperatyvas vien jau dėl to, kad mąstomas. (Iš esmės sena saulė, tačiau šviečianti pro miglą ir skepsį; idėja, tapusi sublimuota, išblyškusi, šiaurietiška, kenigsbergiška.)
- [Moralė kaip antinatūra - I dalis](https://straipsniai.lt/mokslas/morale-kaip-antinatura-i-dalis/): Būna metas, kai visos aistros yra absoliučiai lemtingos, kai jos savo tamsiu sunkiu prislegia savo auką,- o vėliau, daug vėliau jos susituokia su dvasia, "įsidvasina". Kadaise dėl aistros kvailybės pačiai aistrai buvo paskelbtas karas: buvo prisiekta ją sunaikinti,- visi senovės moraliniai monstrai šiuo atveju vieningai sutaria, kad "il faut tuer les passions". Garsiausia formulė yra "Naujajame Testamente", tame Kalno pamoksle, kur, tarp kitko, į viską žiūrima anaiptol ne iš viršaus. Pavyzdžiui, kalbant apie lytiškumo naudą, sakoma: "Jei tave piktina tavo akis, išlupk ją"; laimei, joks krikščionis nesilaiko šio priesako. Sunaikinti aistras ir geidulius tik tam, kad išvengtume jų kvailybės ir nemalonių jų kvailybės padarinių, šiandien mums atrodo tik ryškiausia kvailybės atmaina.
- [Moralė kaip antinatūra - II dalis](https://straipsniai.lt/mokslas/morale-kaip-antinatura-ii-dalis/): Tą pačią priemonę - išpjovimą, sunaikinimą - instinktyviai pasirenka kovodami su geiduliais tie, kurie yra pernelyg silpnavaliai, pernelyg išsigimę, kad sugebėtų juos apriboti; ją pasirenka tos natūros, kurioms, kalbant metaforiškai (ir be metaforos), reikalingas la Trappe, tam tikras priešiškumo lozungas, praraja tarp savęs ir aistros. Radikalios priemonės reikalingos tik degeneratams; silpnavališkumas, o konkrečiau tarus, nesugebėjimas nereaguoti į tam tikrą dirgiklį, savaime yra tik kitas degeneracijos pavidalas. Radikalus priešiškumas, mirtinas priešiškumas juslumui yra apmąstymo vertas simptomas: čia leidžiama spėlioti apie tokio ekscesų vergo bendrąją būseną.- Beje, toks priešiškumas ir tokia neapykanta pasiekia apogėjų tik tada, kai tokios natūros pačios nepajėgia imtis radikalaus gydymo, nusikratyti savo "šėtono".
- [Moralė kaip antinatūra - III dalis](https://straipsniai.lt/mokslas/morale-kaip-antinatura-iii-dalis/): Juslumo sudvasinimas vadinamas meile: ji yra didysis triumfas prieš krikščionybę. Kitas triumfas yra priešiškumo sudvasinimas. Jis reiškiasi tuo, kad aiškiai suvokiama, kaip svarbu turėti priešų: žodžiu, kad elgiamasi ir sprendžiama priešingai, negu buvo elgiamasi ir sprendžiama iki tolei. Visais laikais Bažnyčia troško sunaikinti savo priešus, o mes, imoralistai ir antikristai, manome, jog mums naudinga, kad Bažnyčia egzistuoja... Net politikoje priešiškumas dabar pasidarė labiau sudvasintas - daug protingesnis, daug apdairesnis, daug nuolaidesnis. Beveik kiekviena partija savisaugos interesą sieja su tuo, kad visiškai nenusilptų priešinga partija; tas pats ir didžiojoje politikoje. Kiekvienam naujam dariniui, tarkim, naujai karalystei, priešai reikalingesni negu draugai: tik prieštaroje ji jaučiasi esanti būtina, prieštaroje ji tampa būtina...
- [Moralė kaip antinatūra - IV dalis](https://straipsniai.lt/mokslas/morale-kaip-antinatura-iv-dalis/): - Aš formuluoju principą. Visokį natūralizmą moralėje, t.y. visokią s veiką moralę, valdo gyvenimo instinktas,- kiekvienas gyvenimo priesakas turi būti pripildytas tam tikro kanono -"privalau" ir "neprivalau", koks nors trikdymas ar priešiškumas, pasitaikantis gyvenimo kelyje, turi būti pašalintas. Priešingai, antinatūrali moralė, vadinasi, beveik kiekviena moralė, kurios anksčiau buvo mokomasi, kuri buvo gerbiama ir propaguojama, atsisuka kaip tik prieš gyvenimo instinktus,- ji yra arba slaptas, arba atviras ir įžūlus tų instinktų pasmerkimas. Sakydama "Dievas mato širdį", ji sako Ne žemiausiems ir aukščiausiems gyvenimo geiduliams ir Dievą laiko gyvenimo priešu... Šventasis, įtinkantis Dievui, yra idealus kastratas... Kur prasideda "Dievo karalystė", ten baigiasi gyvenimas...
- [Moralė kaip antinatūra - V dalis](https://straipsniai.lt/mokslas/morale-kaip-antinatura-v-dalis/): Tarus, kad suvokta tokio maišto prieš gyvenimą piktadarybė, krikščioniškoje moralėje tapusi beveik šventenybe, kartu, laimei, galima suvokti ir kažką kita: tokio maišto nenaudingumą, iliuziškumą, absurdiškumą, melagingumą. Juk galų gale, kai gyvenimą smerkia pats gyvenantysis, tai yra tik tam tikros rūšies gyvenimo simptomas: čia visai nekeliamas klausimas, ar smerkiama pagrįstai, ar nepagrįstai. Kad gyvenimo vertės problemą apskritai galėtume kelti, reikia atsistoti šalia gyvenimo, o be to, jį pažinti taip gerai, kaip pažino tas ar kitas, žodžiu, visi tie, kurie gyveno; pakanka motyvų, kad suprastum, jog ši problema mums yra neišsprendžiama. Kalbėdami apie vertybes, mes kalbame įkvėpti gyvenimo ir palenkti jo optikai: pats gyvenimas mus verčia teigti vertybes.
- [Moralė kaip antinatūra - VI dalis](https://straipsniai.lt/mokslas/morale-kaip-antinatura-vi-dalis/): Pagaliau dar pasvarstykime, kaip naivu apskritai sakyti: "Žmogus privalėtų būti toks ir toks!" Tikrovė mums rodo žavingą tipų gausą, neišsenkamą formų žaismo ir kaitos perteklių; o koks nors vargšas kampininkas moralistas sako: "Ne! Žmogus turėtų būti kitoks?.." Jis, tas vargšas šventeiva, net žino, koks turėtų būti žmogus; jis nupiešia save ant sienos ir sako: "Ecce homo!.. Tačiau net tada, kai moralistas kreipiasi į pavienį žmogų ir sako jam: "Tu privalai būti toks ir toks!", jis nenustoja būti juokingas. Pavienis žmogus yra tam tikra lemties   dalis iš vidaus ir išorės, jis yra dar vienas dėsnis, dar viena būtinybė, prisišliejanti prie viso, kas ateina ir kas bus. Sakyti jam "pasikeisk", vadinasi, reikalauti, kad pasikeistų viskas, net tai, kas buvo... Ir iš tiesų buvo nuoseklių moralistų; jie troško, kad žmogus būtų kitoks, būtent dorybingas, jie troško pakeisti žmogų, kad jis būtų panašus į juos, paversti jį šventeiva: dėl to jie neigė pasaulį! Kokia beprotybė!
- [Ko trūksta Vokiečiams - I dalis](https://straipsniai.lt/mokslas/ko-truksta-vokieciams-i-dalis/): Vokiečiams šiandien nepakanka turėti dvasią: dar reikia ją pasiimti, reikia dvasią išsiimti... Galbūt aš pažįstu vokiečius, gal aš pats galiu jiems pasakyti porą tiesų. Naujoji Vokietija turi sukaupusi daug paveldėtų ir įgytų privalumų, todėl tam tikrą laiką gali pati dosniai švaistyti sukauptos jėgos lobį. Tai, kas joje vyrauja, nėra nei aukštoji kultūra, nei juo labiau subtilus skonis ar kilnus instinktų "grožis"; tai vyriškesnės negu kurioje nors kitoje Europos šalyje dorybės. Daug šaunumo ir savigarbos, daug pasitikėjimo savimi bendraujant, daug pareigingumo, daug darbštumo, daug atkaklumo - ir įgimtas saikingumas, kurį reikia veikiau skatinti, negu stabdyti. Pridursiu, kad čia mokama paklusti nenusižeminant... Ir niekas nejaučia paniekos savo priešininkui...
- [Ko trūksta Vokiečiams - II dalis](https://straipsniai.lt/mokslas/ko-truksta-vokieciams-ii-dalis/): - Kokia galėtų būti vokiečių dvasia; daug kas melancholiškai mąstė apie tai! Tačiau ši tauta pati save kvailino beveik visą tūkstantmetį: niekur nebuvo taip piktnaudžiaujama dviem didžiausiais europietiškais narkotikais - alkoholiu ir krikščionybe. Pastaruoju metu atsirado dar ir trečias, kuris jau pats vienas gali paralyžiuoti visokį subtilų ir drąsų dvasios judrumą. Tai muzika, mūsų bukinanti ir buka vokiečių muzika.- Kiek daug vokiškame intelekte niauraus sunkio, raišumo, skystumo, mieguistumo, kiek daug alaus! Kaip apskritai įmanoma, kad jaunuoliai, paskyrę savo gyvenimą dvasiniams tikslams, neturi svarbiausio dvasingumo, dvasios savisaugos instinkto - ir geria alų?.. Tarp mokslus einančio jaunimo paplitęs alkoholizmas galbūt nėra problema mokslingumo požiūriu - žmogus be dvasios gali būti net didelis mokslininkas,- tačiau bet kuriuo kitu požiūriu tai yra problema.- Kur tik nerasi jo, to romaus išsigimimo, kurį dvasioje sukelia alus!
- [Ko trūksta Vokiečiams - III dalis](https://straipsniai.lt/mokslas/ko-truksta-vokieciams-iii-dalis/): - Aš kalbėjau apie vokiečių dvasią: kad ji tapo šiurkštesnė, kad ji sulėkštėjo. Ar to pakanka? - Iš esmės mane baimina visai kas kita: kaip vis labiau regresuoja vokiška rimtis, vokiškas gilumas, vokiška aistra dvasios dalykams. Pasikeitė ne tik intelektualumas, bet ir patosas. - Tai šen, tai ten aš užsimenu apie vokiečių universitetus: kokia atmosfera viešpatauja tarp mokslininkų, koks tuščias, koks savimi patenkintas ir tingus dvasingumas! Būtų visiškas nesusipratimas man priminti vokiečių mokslą - be to, tai būtų įrodymas, kad tas žmogus neperskaitė nė vieno mano parašyto žodžio. Jau septyniolika metų aš atkakliai stengiuosi parodyti, kokią nudvasinančią įtaką daro mūsų dienų mokslinė veikla. Žiauri vergija, kuriai kiekvieną pasmerkia milžiniškas mokslų masyvas, pirmiausia lemia tai, kad pilnatviškos, turtingos, gilios natūros negali rasti joms tinkamo auklėjimo ir auklėtojo.
- [Ko trūksta Vokiečiams - IV dalis](https://straipsniai.lt/mokslas/ko-truksta-vokieciams-iv-dalis/): Pasvarstykime: akivaizdu ne tik tai, kad vokiečių kultūra žlunga, akivaizdu, kad nestokojama ir to žlugimo priežasčių. Galiausiai niekas negali duoti daugiau, negu turi: tiek pavienis žmogus, tiek tauta. Jei aukojamasi jėgai, didžiajai politikai, ekonomikai, kelionėms po pasaulį, parlamentarizmui, militariniams interesams,- jei tam tikras kiekis proto, rimties, valios, savikontrolės aukojama šiems dalykams, tada jų trūksta kitiems. Kultūra ir valstybė - neapsigaudinėkime - yra antagonistai: "kultūrinė valstybė" tėra moderni idėja. Viena gyvena kitos nenaudai, viena klesti čiulpdama kitos syvus. Visos didžiosios kultūrinės epochos buvo politinio smukimo laikai: kas buvo didu kultūros prasme, buvo nepolitiška, net antipolitiška... Goethe'i suvirpino širdį Napoleono fenomenas,- jį įkvėpė "laisvės karai..." Tą pačią akimirką, kai Vokietija tampa didžia valstybe, Prancūzija vėl tampa svarbi kaip kultūrinė jėga.
- [Ko trūksta Vokiečiams - V dalis](https://straipsniai.lt/mokslas/ko-truksta-vokieciams-v-dalis/): Visas aukštasis lavinimas Vokietijoje stokoja pagrindinio dalyko: tikslo ir priemonių tikslui pasiekti. Kad auklėjimas, švietimas - o ne "imperija" - yra savaime tikslas, kad šiam tikslui pasiekti reikalingi auklėtojai, o ne gimnazijų mokytojai ir universitetų mokslininkai,- tai užmiršta... Reikalingi auklėtojai, kurie būtų patys išauklėti, reikalingos didžios, kilnios sielos, atsiveriančios kiekvieną akimirką, atsiveriančios žodžiu ir tylėjimu, reikalinga brandi, maloni kultūra, - o ne mokslingi chamai, kuriuos, tarsi kokias "dvasios žindyves", jaunuomenė randa gimnazijoje ir universitete. Atmetus išskirtines išimtis, stokojama auklėtojo, pirmosios auklėjimo prielaidos: iš čia kyla vokiečių kultūros nuosmukis.- Viena toki rečiausių išimčių yra mano garbusis draugas Jakobas Burckhardtas iš Bazelio: pirmiausia jam Bazelis turi būti dėkingas už prioritetą humanistikoje.- Vienintelis dalykas, ko iš tikrųjų pasiekiama Vokietijos "aukštosiose mokyklose", yra brutali dresūra, kurios tikslas - per kuo trumpesnį laiką kuo daugiau jaunų žmonių padaryti tinkamais, tinkančiais išnaudoti valstybės tarnais.
- [Ko trūksta Vokiečiams - VI dalis](https://straipsniai.lt/mokslas/ko-truksta-vokieciams-vi-dalis/): Kad likčiau ištikimas savo stiliui,- jis yra sakantis Taip, o su prieštaravimu ir kritika susijęs tik netiesiogiai, tik priverstinai,- aš tuojau pat iškeliu tris uždavinius, kuriems įgyvendinti reikalingas auklėtojas. Reikia išmokti matyti, reikia išmokti mąstyti, reikia išmokti kalbėti ir rašyti: visų trijų sugebėjimų tikslas yra aukštoji kultūra.- Išmokti matyti - įpratinti akį žvelgti ramiai, kantriai, su atsidavimu; nuslopinti sprendimą, išmokti visapusiškai suprasti individualų atvejį. Tai pirmas dvasingumo pradžiamokslis: į dirginimą reaguoti ne iš karto, tačiau įvaldyti stabdančius, raminančius instinktus. Išmokti matyti taip, kaip tai suprantu aš, yra beveik tai, kas nefilosofine kalba vadinama stipria valia: svarbiausia čia kaip tik "negeisti", pajėgti susilaikyti nuo sprendimo. Visokį nedvasingumą, visokią niekšybę lemia nesugebėjimas pasipriešinti dirginimui: nepajėgiama nereaguoti, pasiduodama kiekvienam impulsui.
- [Ko trūksta Vokiečiams - VII dalis](https://straipsniai.lt/mokslas/ko-truksta-vokieciams-vii-dalis/): Mokytis mąstyti: mūsų mokyklose apie tai neturima jokio supratimo. Net universitetuose, net tarp tikrų filosofijos mokslininkų logika kaip teorija, kaip praktika, kaip amatas pradeda nykti. Tik paskaitykime vokiškas knygas: jokios, net menkiausios užuominos apie tai, kad mąstymui reikalinga technika, mokymo planas, valia siekti meistriškumo,- kad mąstymo būtų norima išmokti, kaip būtų norima išmokti šokti, kaip tam tikro šokio... Koks vokietis iš patyrimo dar žino tą lengvą drebulį, kurį į visus muskulus įlieja lengvos dvasingumo kojos! - Dvasinės elgsenos medinis nerangumas, drambloti rankos judesiai - tai yra taip vokiška, kad visa tai užsienyje apskritai tapatinama su vokiškumu. Vokietis neturi pirštų niuansams... Kad vokiečiai galėjo pakęsti savo filosofus, pirmiausia tą sukrypėlį sąvokų luošį, didijį Kantą, yra ne toks jau menkas vokiškojo patrauklumo rodiklis
- [Už ką aš dėkingas senovės žmonėms - V dalis](https://straipsniai.lt/mokslas/uz-ka-as-dekingas-senoves-zmonems-v-dalis/): Bakchanališkumo kaip trykštančio jėgos ir gyvenimo jausmo, kai net skausmas veikia kaip stimuliatorius,- tokio bakchanališkumo psichologija padėjo man suvokti tragiško jausmo sąvoką, kurios nesuprato nei Aristotelis, nei, skyrium paėmus, mūsų pesimistai. Tragedija visai netinka įrodyti helenų pesimizmą schopenhaueriškąja prasme, net priešingai: ją galima laikyti radikaliausiu pesimizmo paneigimu, jo antiinstancija. Sakymą Taip gyvenimui, net kai jis iškelia baisiausias ir rūsčiausias problemas, valią gyventi, džiaugsmingai teigiančią savo neišsemiamumą ir net aukojančią savo aukščiausius tipus,- štai ką aš vadinau dionisiškuoju pradu, štai ką aš suvokiau kaip tiltą į tragiškojo poeto psichologiją.
- [Už ką aš dėkingas senovės žmonėms - IV dalis](https://straipsniai.lt/mokslas/uz-ka-as-dekingas-senoves-zmonems-iv-dalis/): Aš buvau pirmas, supratęs senesnį, dar gyvastingą ir veržlų helenų instinktą ir rimtai pažvelgęs į stulbinantį fenomeną, kuris turėjo Dioniso vardą: jis paaiškinamas tik jėgos pertekliumi. Kas graikus supranta taip, kaip dabar gyvenantis puikus jų kultūros žinovas Jakobas Burckhardtas iš Bazelio, tas iškart suvokia, kad tuo pasakyta kažkas labai svarbaus: Burckhardtas savo "Graikų kultūrą" papildė skyriumi, kuriame nagrinėjamas minėtas fenomenas. Jei norima ko nors priešingo, reikia tik pažvelgti į beveik komišką instinktų skurdą, būdingą vokiečių filologams, kai jie susiduria su Dioniso fenomenu. Štai įžymusis Lobeckas - tarp knygų sudžiūvęs kirminas, jis garbiai ir tvirtai įšliaužė į šį paslaptingą pasaulį ir įsišnekėjo, kad esąs labai moksliškas, kai iš tikrųjų buvo šlykščiai lengvabūdiškas ir naivus,- tai išryškėjo nepaisant viso jo mokslingumo, o iš tikrųjų su visais savo kuriozais jis nieko nepasakė. Iš tiesų tokių orgijų dalyviams šventikai galėjo pasakyti šį bei tą vertinga, pavyzdžiui, kad vynas sužadina geidulingumą, kad žmogus pagal aplinkybes maitinasi vaisiais, kad augalai pavasarį pražysta, o rudenį nuvysta.
- [Už ką aš dėkingas senovės žmonėms - III dalis](https://straipsniai.lt/mokslas/uz-ka-as-dekingas-senoves-zmonems-iii-dalis/): Įžvelgti graikų "gražią sielą", "aukso vidurį" ir kitas tobulybes, stebėtis jų didžia ramybe, idealiu nusiteikimu, dideliu paprastumu - nuo šio "didžio naivumo", galų gale būdingo niaiserie allemande 58 , aš buvau apsaugotas manyje slypinčio psichologo. Aš įžvelgiau jų stipriausią instinktą, valią viešpatauti, aš mačiau, kaip jie virpa valdomi netramdomos to instinkto galios,- aš mačiau, kad visos jų institucijos išaugo iš pastangų apsisaugoti nuo jų viduje glūdinčios sprogstamosios medžiagos. Milžiniška vidinė įtampa išsikraudavo baisiu ir beatodairišku priešiškumu išorei: miestų bendruomenės draskėsi viena su kita, kad kiekvienos atskiros bendruomenės piliečiai rastų tarpusavio ramybę. Reikėjo būti stipriam: pavojus buvo visai arti, jis tykojo visur. Puikiai išlavintas kūnas, arogantiškas realizmas bei imoralizmas, būdingas helenams, yra nulemtas ne jų "prigimties", o būtinybės.
- [Už ką aš dėkingas senovės žmonėms - II dalis](https://straipsniai.lt/mokslas/uz-ka-as-dekingas-senoves-zmonems-ii-dalis/): Graikams aš visai nesu dėkingas už panašius stiprius įspūdžius; ir - pasakykime tiesiai - jie mums negali būti tuo, kas mums yra romėnai. Iš graikų nesimokom a - jų stilius pernelyg svetimas ir pernelyg laisvas, kad veiktų kaip imperatyvas, kaip "klasika". Kas mokėsi rašyti iš kokio nors graiko! Kas išmoko rašyti b e romėnų!.. Tegul man niekas neprimena Platono. Jo atžvilgiu aš esu radikalus skeptikas ir niekada negalėjau žavėtis menininku Platonu, kas taip įprasta mokslininkams. Galų gale rafinuočiausi skonio teisėjai iš pačių antikos žmonių yra mano pusėje. Man atrodo, kad Platonas sumaišo visas stiliaus formas ir tokiu būdu tampa pirmuoju stiliaus dekadentu; jam galima prikišti kažką panašaus kaip ir cinikams, kurie išrado satura Menippea. Kad žavėtų Platono dialogas, ši siaubingai patenkinta savimi ir kūdikiška dialektikos rūšis, žmogus neturi būti skaitęs gerų prancūzų - pavyzdžiui, Fontenelle'io.
- [Už ką aš dėkingas senovės žmonėms - I dalis](https://straipsniai.lt/mokslas/uz-ka-as-dekingas-senoves-zmonems-i-dalis/): Pabaigai keletas žodžių apie tą pasaulį, į kurį aš ieškojau kelių, į kurį galbūt suradau naują kelią,- apie senovės pasaulį. Mano skonis, kuris galėtų būti pavadintas pakantaus skonio priešingybe, ir čia man anaiptol neleidžia viskam sakyti Taip: jis apskritai nenoriai sako Taip, mieliau - Ne, o mieliausiai visai nieko... Toks mano požiūris į ištisas kultūras, toks požiūris į knygas,- taip pat į vietas bei landšaftus. Iš esmės labai nedaug antikinių knygų įėjo į mano gyvenimą; tarp jų nėra pačių garsiausių. Mano stiliaus, epigramos kaip stiliaus jausmas pabudo beveik iškart, susilietus su Saliustijumi. Aš neužmiršau savo gerbiamo mokytojo Corrsseno nustebimo, kai savo blogiausiam lotynistui jis turėjo parašyti geriausią pažymį,- o aš iškart buvau tam pasirengęs. Glaustumas, griežtumas, turtingumas, piktas abejingumas "gražiam žodžiui" ir "gražiam jausmui",- štai kur aš suradau save.
- [Kalba kūjis](https://straipsniai.lt/mokslas/kalba-kujis/): "Kodėl tokie kieti! - kartą pasakė deimantams virtuvės anglys.- Ar mes nesame artimi giminaičiai?" Kodėl tokie minkšti? O mano broliai, ir aš klausiu jūsų: argi nesate mano broliai? Kodėl tokie minkšti, tokie minkštinantys ir tokie nuolankūs? Kodėl jūsų širdyse tiek daug neigimo, paneigimo, kodėl taip mažai likimo jūsų žvilgsniuose? O jei nenorite būti likimu ir neišvengiamybe, kaip galėtumėte kada nors kartu su manimi laimėti? Ir jeigu jūsų kietumas nenori blizgėti ir pjauti, ir perpjauti, kaip galėtumėte kada nors kartu su manim kurti? Visi kuriantieji kaip tik yra kieti. Ir turite jausti palaimą savo ranką įspausti į tūkstantmečius kaip į vašką,- palaimą į tūkstantmečių valią įsirėžti kaip į bronzą,- kietesni už bronzą, kilnesni už bronzą. Tik kilniausias yra visiškai kietas. Mano broliai, duodu jums šį naują priesaką: tapkite kieti!
- [Restauruotas Vilniaus vaivados ir Lietuvos didžiojo etmono Jonušo Radvilos sarkofagas](https://straipsniai.lt/lietuva/zmones/restauruotas-vilniaus-vaivados-ir-lietuvos-didziojo-etmono-jonuso-radvilos-sarkofagas/): 1997 m. lapkričio 22 d. įvyko iškilmingas Vilniaus vaivados Lietuvos didžiojo etmono, žymaus politikos veikėjo, kultūros ir meno mecenato kunigaikščio Kristupo Radvilos Perkūno (1547-1603) palaikų perlaidojimas Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios mauzoliejuje. Prieš metus 2ia jau buvo perkeltas restauruotas Jonušo Radvilos, Biržų ir Dubingių kunigaikščio, Vilniaus vaivados ir Lietuvos didžiojo etmono, sarkofagas. Šios iškilios asmenybės buvo ne tik įžymūs karo vadai, bet ir meno mecenatai. Jų dėka Kėdainiuose buvo įsteigtos gimnazija ir spaustuvė, atlikta Biržų pilies rekonstrukcija, įkurta kuntskamera Liubavos pilyje. Radvilų sarkofagus restauravo aukščiausios kategorijos restauratorius Gintaras Kazlauskas. Minėti sarkofagai - tai savotiški meno kūriniai, atskleidžiantys barokines laidojimo tradicijas Lietuvoje, atspindintys, jog ir Lietuvoje didikai XVI-XVII a. buvo iškilmingai laidojami naudojant meniškus gausiai puoštus įvairiomis dekoratyvinėmis detalėmis metalinius ar metalu kaustytus sarkofagus.
- [Nepakaltinamoji kaltina](https://straipsniai.lt/mokslas/nepakaltinamoji-kaltina/): Riba, kai baigiasi įprasti sutrikimai ir prasideda psichikos liga, tokia neryški, kad vienas garsus psichiatras pavadino ją nupiešta ant vandens. Ir nė vienas mūsų negali būti garantuotas, kad ši riba jo galvoje nenubanguos. Ypač tokiomis sąlygomis, kokiose atsidūrė Laimutė, užrūstinusi visagalius Lietuvos teisėjus. Įsivaizduokit ankštą kamerą su mažyčiu grotuotu langeliu. Į tualetą jūs galite nueiti tik porą kartų per parą. Jei gamtinius reikalus prispiria atlikti dažniau, - kameros kampe stovi kibiras. Tai, kad jūs - moteris ir kartais jums reikia laikytis ypatingos higienos, niekam nerūpi. Dar įsivaizduokit, kad į lauką jus išleidžia tik pusvalandžiui, ir tai į akliną kiemelį, virš kurio - tankios metalinės grotos. Na, o jeigu jūsų fantazija laki, prie šito paveikslo galite pridėti dar ir kameros kaimynę - silpnaprotę alkoholikę Nastutę, nužudžiusią sugėrovą. Dienomis ji būna tyli ir paniurusi, naktimis dejuoja ir griežia dantimis, o prireikus "ant kibiro", beveik niekada į jį nepataiko...
- [V.Adamkus - už Vorutos pilį](https://straipsniai.lt/politika/v-adamkus-uz-vorutos-pili/): Prieš kopdamas į Šeimyniškėlių piliakalnį, esantį Anykščių rajone, šalies vadovas Valdas Adamkus pareiškė, kad ši vietovė jam asocijuojasi su karaliaus Mindaugo Vorutos pilimi bei Lietuvos valstybingumo ištakomis. Netrukus Prezidentas pratęsė prieš kelias savaites prasidėjusį ir vis atsinaujinantį žodžių mūšį su premjeru Algirdu Brazausku dėl Valdovų rūmų Vilniuje statybos. Išgirdęs apie anykštėnų ketinimus jau kitąmet ant šio piliakalnio pastatyti pirmąjį Vorutos pilies kuorą, V.Adamkus pritarė šio statinio idėjai. Lygindamas karaliaus Mindaugo laikų medinės Vorutos pilies ir Valdovų rūmų statybas, šalies vadovas pareiškė: "Būtent statykite, o ne ką nors atstatinėkite!" Tačiau anykštėnai neskubėjo džiaugtis valstybės vadovo suteiktu prioritetu Vorutos piliai prieš Valdovų rūmų statybą Vilniuje. Miestiečiai, gausiais būriais laukę Prezidento kiekvienoje numatytoje jo trumpo vizito vietoje, pirmiausia pasigedo šalies vadovo pokalbio su jais apie sunkų dabartinį gyvenimą. Algų laiku negaunantys Anykščių rajono mokytojai Prezidento atvykimo proga ketino surengti piketą, tačiau vėliau nusprendė nedrumsti šalies vadovo ramybės.
- [90 procentų tinklapių dizainas yra kraupus](https://straipsniai.lt/technologijos/90-procentu-tinklapiu-dizainas-yra-kraupus/): Žinomas interneto tinklapių kūrimo specialistas, knygų apie interneto naudojimą autorius Jacobas Nielsenas, duodamas interviu naujienų portalui „Silicon“, pareiškė, jog 90 procentų interneto svetainių neatitinka paprastumo ir grafinės išvaizdos standartų. Pasak J.Nielseno, daugelis bendrovių kuria sudėtingus, nepatogius naršyti tinklapius, o daugelis internetą įsivaizduoja kaip skelbimų lentą, kurioje galima kabinti milžinišką kiekį reklamos. „Didžioji dalis svetainių kūrėjų neturi jokio supratimo apie naudojimosi paprastumą ir „draugišką“ vartotojo sąsają. Dar keisčiau – kai kurie iš jų nesupranta kam gali būti naudojamas internetas. Tyrimais įrodžiau, jog jei vartotojas svetainėje neranda reikiamos informacijos per 10 sekundžių, jis jos ieško kitur. Tokio paprasto reikalavimo neatitinka 9 iš 10 interneto svetainių“, - teigė specialistas.
- [Britanijoje prasidėjo kalėdinių pašto ženklų medžioklė](https://straipsniai.lt/hobi/britanijoje-prasidejo-kalediniu-pasto-zenklu-medziokle/): Didžiojoje Britanijoje antradienį prasideda didžioji kalėdinių pašto ženklų medžioklė, kurios dalyviai stengiasi gauti ypatingą "deimantinį" pašto ženklą, vertą vieno milijono svarų (1,45 mln. dolerių - 5,8 mln. litų). Karališkasis paštas pirmadienį pranešė, kad įsigijusieji 12-os aukščiausios rūšies kalėdinių pašto ženklų rinkinius juose galės rasti vieną milijono svarų vertės "deimantinį" pašto ženklą, penkis 50 000 svarų vertės "rubininius" pašto ženklus bei 25 "safyrinius" pašto ženklus, kurių vertė - po 10 000 svarų. "Dabar bet kuriuo metu, vien išbėgus įsigyti kalėdinių pašto ženklų, kažkieno gyvenimas gali pasikeisti", - pareiškė Karališkojo pašto direktorius. Ši reklaminė kampanija baigsis gruodžio 24 dieną.
- [Vėlinės](https://straipsniai.lt/sventes/velines-2/): Vėlinės – mirusiųjų šventė. Gyvieji eina į kapines mirusiųjų aplankyti, o prietaringi žmonės tiki, jog mirusieji ateina pas gyvuosius. Žmonėse ir šiandien galime išgirsti šiurpiausių pasakojimų apie numirėlių apsilankymą pas gyvuosius. Gal nieko kito žmonės taip nebijo kaip numirėlių. Taip jau yra nuo seniausių laikų. Turbūt dėl to toks stiprus mirusiųjų garbinimo kultas. Vėlinių kilmė siejama su lietuvių tikėjimu, kad mirštant žmogui nuo kūno atsiskiria vėlė, kuri paskui bendrauja su gyvaisiais, juos lanko. Vėlių garbei rengiamos šventės tradicija siekia pagonybės laikus. Ji būna rudenį, nuėmus nuo laikų derlių. Etnografai teigia, jog mirusiųjų ir protėvių kultas būdingiausias žemdirbių tautoms. Per Vėlines ruošia vaišes kapinėse arba namuose. Vaišėmis norėdavo pasigerinti vėlėms, kad jos nekenktų. Paprotys valgyti prie kapų, palikti ant jų duonos, košės, kiaušinių, laistyti kapus pienu, medumi, vynu labiausiai buvo paplitęs slavų, graikų, rumunų tautose. Toks paprotys buvo ir Lietuvoje. Vėlinės ir dabar švenčiamos visoje Lietuvoje. Šią dieną suvažiuoja visi šeimos nariai, kartu lanko artimųjų kapus. Kapai puošiami gėlėmis ir žalumynais, dedami vainikai, uždegamos žvakės. Bažnyčiose vyksta gedulingos pamaldos už mirusiuosius. Vienas iš pagrindinių šios dienos papročių yra bendros šeimos vaišės, kurių metu prisimenami mirusieji. Šiuolaikinį mirusiųjų pagerbimą sunku sieti tiek su protėvių kultu, tiek su religiniu mirusiųjų pagerbimu. Ne tik tikintys, bet ir netikintys savo pareiga laiko šią dieną nueiti i kapines, pagerbti artimųjų atminimą, išreikšti pagarbą tautai ir Tėvynei nusipelniusiems žmonėms. Tai yra visų vienybės, susitelkimo, rimties, ir susikaupimo diena, vykdant šventus tėvų ir protėvių priesaikus saugoti mirusiųjų atminimą.
- [Ten šviečia laimės ženklas](https://straipsniai.lt/mistika/ten-sviecia-laimes-zenklas/): Ar svetainės kampe tebestovi senutėlė, liaudiškais ornamentais išdabinta močiutės skrynia? Jei taip – jums pasisekė, jokiu būdu jos neišmeskite! Anot torsinių laukų tyrinėtojų, ji – tikrų tikriausias namų donoras, be paliovos jūsų būstui spinduliuojantis gyvybinę energiją, sėkmę ir išmintį. JAV pasaulio etnokultūros specialistai kartu su parapsichologais nustatė, kad iš protėvių paveldėti, savų kraštų simboliais išpuošti daiktai veikia palankiausiai. „Mūsų močiutės, „kryželiu" (jo torsinis efektas itin stiprus) siuvinėjusios ant marškinių bei staltiesėlių etnografines rūteles, žirgelius bei lelijas, Saulės simboliais, žirgelio ar pagonių kryžiaus ženklu puošusios kambarius, „kad Laimė neišeitų", elgėsi išmintingai, – pasakojo bioenergetikas. – Patarčiau net ir kosmopolitiškiausiame būste matomoje vietoje laikyti kokį nors folklorinį daikčiuką – jis suderins jūsų biolauką su esama geografine zona bei pasaulėjauta, suteiks pusiausvyros. Kartais tinkamai išdėlioti senoviniai daiktai pašalina netgi, regis, nenugalimą anomalinių zonų poveikį." Taip pavyko sutvarkyti būstą moters, kurią, vos įžengusią į namus, užpuldavo galvos skausmas ir nerimas, o naktimis kamuodavo nemiga. Darbas ją vargino, nes nuolat jausdavosi išsekusi. Jos būsto langai buvo šiaurinėje pusėje (vienoje nepalankiausių), kambariai apstatyti aštriakampiais kvadratiniais baldais, ant sienų – abstraktaus, erzinančio piešinio tapetai ir rėkiančių spalvų paveikslai. Daugybė knygų ir nesuderintų mažmožių. „Pradėjome tvarkytis nuo langų, – prisiminė Michailas. – Pakabinome šiltos gelsvos spalvos užuolaidas, neutralizuojančias šiaurės poveikį. Ant priešingos sienos – paveikslą su dešiniapuse auksine svastika raudoname fone.
- [Japonija - ne tik žydinčių sakurų ir robotų kraštas](https://straipsniai.lt/turizmas/japonija-ne-tik-zydinciu-sakuru-ir-robotu-krastas/): Japonijos fenomenas, regis, iki šiol yra sunkiai suvokiamas pasauliui, bet nuo to dėmesys ir domėjimasis tik didėja. Tas dėmesys pirmiausia krypsta į žmones. Ne veltui sakoma, kad norint turėti Japonijos ekonomiką pirmiausia reikia būti japonu. Šalyje šiandien gyvena 127 mln. žmonių. Be to, apie 1 mln. japonų gyvena užsienyje, daugiausia JAV. Japonai tarp kitų tautų išsiskiria keletu ypatybių. Pirmiausia - nacionaline sudėtimi. Japonai sudaro net 99 proc. visų šalies gyventojų. Dažnai jie save vadina dar ir Jamato žmonėmis, apeliuodami į Jamato lygumų, besitęsiančių aplink senąją sostinę Kiotą, regioną, kuriame suklestėjo japonų kalba, raštija, visa kultūra. Vėliau japonai asimiliavo okinavus, kalbančius savitu dialektu. Žemiausią pakopą tarp šalies gyventojų užima burakuminai, kurie keletą šimtmečių buvo diskriminuojami. Kaip patys burakuminai, taip ir daugelis kitų žmonių ieško darnesnių santykių tarp įvairių žmonių grupių. Gyvena šiek tiek korėjiečių, kinų, tajų, filipiniečių, kurie dirba mažiau apmokamus darbus.
- [Lietuva ir Lenkija nori keistis archyviniais dokumentais](https://straipsniai.lt/lietuva/zmones/lietuva-ir-lenkija-nori-keistis-archyviniais-dokumentais/): Lietuvos archyvų departamentas ir Lenkijos generalinė archyvų valdyba nagrinės galimybę keistis originaliais archyviniais dokumentais. Toks sprendimas yra įtvirtintas Lietuvos ir Lenkijos kultūros paveldo išsaugojimo reikalų ekspertų grupės pasirašytame protokole. Kaip pranešė Kultūros ministerija, ekspertų grupė Vilniuje posėdžiavo nuo pirmadienio iki trečiadienio.Tai jau antrasis grupės posėdis, pirmasis vyko šių metų pradžioje Varšuvoje. Kaip BNS sakė kultūros viceministrė, Lietuvos delegacijos vadovė Ina Marčiulionytė, tokios galimybės reikalingos tam, kad Lietuvos ir Lenkijos archyvarai galėtų pasikeisti archyviniais dokumentais, kurie saugomi vienoje šalyje, tačiau yra svarbesni ir labiau reikalingi kitos šalies archyvarams. Lietuvos ir Lenkijos kultūros paveldo išsaugojimo reikalų ekspertų grupė trečiadienį pasirašytame protokole taip pat numatė, kad Lietuvos archyvų departamentas ir Lenkijos generalinė archyvų valdyba inicijuos daugiašalį archyvų ekspertų susitikimą dėl Radvilų archyvų projekto, kuriame dalyvautų ne tik Lietuvos ir Lenkijos, bet ir Rusijos, Ukrainos bei Baltarusijos atstovai.
- [Apie meilę ir išsiskyrimą...](https://straipsniai.lt/meile/apie-meile-ir-issiskyrima/): Sunku pasakyti, kas žmones šiais laikais taip traukia gyventi kartu. Anksčiau jau rašėme, jog seniau žmonės negyveno poromis, susitikdavo tik lytiškai santykiauti. Vėliau ilgus šimtmečius buvo skiepijamas noras (ir būtinumas) gyventi dviese, santykiauti tik su vienu partneriu. Moteriai psichologiškai, moraliai ir finansiškai buvo stengiamasi įdiegti, jog ji priklausoma nuo vyro. Greičiausiai nuo tų laikų ir liko noras ištekėti, vesti ir sukurti šeimą. Teoriškai - šeima yra pati geriausia vieta motinystės instinktui realizuoti, t.y. pagimdyti ir užauginti vaikus. Tačiau praktiškai yra daug išsiskyrusių šeimų, kai vaikas dažniausiai lieka su motina. Tai nėra gerai, bet vargu ar būtų geriau, jei nepasitenkinimo ir neapykantos vienas kitam kupini sutuoktiniai toliau gyventų kartu. Taigi šeimos darna dažnai lieka tik svajonė... Kiekvienam žmogui natūralu rinktis tinkamiausią porą. Vieni turi didesnį pasirinkimą, kiti mažesnį. Bet nemažai merginų daliai nepavyksta sutikti tinkamo vyro. Kodėl? Dabartinis jaunimas mažai apie tai galvoja. Tiesiog džiaugiasi neribota seksualine laisve nuo pat paauglystės. Noras būti šiuolaikiškoms skatina merginas nusileisti vaikinų geismams. Bet kai amžius ima artėti prie trisdešimties, neišvengiamai kyla vienatvės problema. Trisdešimties metų sveiki, normalūs vyrai paprastai yra vedę, o viengungiai neretai turi asmenybės, bendravimo, seksologinių ar sveikatos problemų. Taigi draugystė su vedusiu vyru, pabėgimas nuo vienatvės pas gerą žmogų kai kurioms merginoms yra išeitis.
- [Problema: meilė mokytojui](https://straipsniai.lt/meile/problema-meile-mokytojui/): Meilė įsiveržė į paauglės Virginijos gyvenimą ir viską “sujaukė” - keturiolikmetė įsimylėjo savo biologijos mokytoją... Gyvenimas tapo kančia, slapta iliuzija: “Mokykloje stengiausi jį pamatyti kasdien. Klasės berniukai man tapo nebeįdomūs: jie dar tokie vaikai...”. Virginija ėmė itin domėtis biologija, lyg kitų pamokų ir nebūtų. Paklausus, kaip sekasi, dažniausiai buvo galima išgirsti vieną ir tą patį atsakymą: “Koks puikus tas biologijos mokytojas. Jis viską žino. Jis toks protingas. O koks jis vyriškas...”. Vieną dieną tėvai pastebėjo, kad jų dukra pasikeitė: ji jau nebe ta maža, nerūpestinga, be perstojo čiauškanti ar žaidžianti su lėlėmis mergaitė, o ištįsusi ir nusiminusi paauglė, kuri gali staiga užsiplieksti, kai kas nors ima jai patarinėti, kuri vis daugiau laiko stypso prie veidrodžio, kuri ėmė vengti bendrauti su klasės mergaitėmis ir berniukais, sėdi namuose ir nebėgioja į vakarėlius, apskritai tapo “kitokia”... Pagaliau tėvai išsigąsta: “Negi dukra įsimylėjo už save 15-ka metų vyresnį vyrą, ir dar - mokytoją. Negali būti!” Deja, taip gali atsitikti kiekvienai paauglei. Tuomet labai sunku būna tiek kenčiančiai dukrai, tiek išgyvenantiems tėvams, kurie tik ir galvoja, kad jų patiklia, naivia mergaite norima pasinaudoti. Yra tėvų, manančių, kad jų vaikams negali būti blogų dienų - jie negali būti liūdni, nelaimingi, nusiminę. Tačiau iš tiesų vaikams, o ypač paaugliams, tenka įveikti daugybę nesėkmių. Viena iš mokykloje pasitaikančių problemų - nesėkminga meilė... mokytojui.
- [Ergonominiai reikalavimai klaviatūrai](https://straipsniai.lt/technologijos/ergonominiai-reikalavimai-klaviaturai/): Klaviatūra šiuo metu yra pagrindinis informacijos įvedimo į kompiuterį įrenginys. Klaviatūros ergonominiai parametrai yra reikšmingi darbo efektyvumui, produktyvumui ir svarbūs patogumo požiūriu - ar malonu dirbti, ar nevargsta rankos ir t.t. Klaviatūros ergonominius parametrus reguliuojantys standartai skirti daugiau klaviatūros projektuotojams, tačiau jais gali vadovautis ir vartotojas, pasirinkdamas klaviatūrą kuriamoms kompiuterizuotoms darbo vietoms. Išanalizavus priimtus standartus ir atitinkamą literatūrą, galima išskirti šiuos pagrindinius klaviatūros ergonominius parametrus. Profilio aukštis - aukštis tarp vidurinės eilutės klavišų ir darbo paviršiaus (pavyzdyje pažymėtas PA). Vidurinė eilutė klaviatūroje yra C eilutė (standartas ISO/IEC) raidžių ir skaitmenų sekcijoje. Nuolydžio kampas (pavyzdyje pažymėtas NK) - kampas tarp klavišų viršutinės dalies plokštumos, einančios per A ir D eilučių klavišus ir horizontalios plokštumos. Klavišo nuspaudimo jėga – jėga, reikalinga perstumti klavišą į poziciją, kurioje bus užregistruotas ženklo nuspaudimas.
- [Runos Švedijoje](https://straipsniai.lt/mistika/runos-svedijoje/): Jei pirmo pasitaikiusio lietuvio šiandien paklaustume, kas yra runos, nereikėtų nustebti sulaukus atsakymo, jog runos – tai magija, burtai. Ir tik retas kuris dar pridėtų, jog runos – tai pirmiausia senieji skandinavų rašmenys. Tačiau tiek vieni, tiek kiti, be abejo, pripažintų, jog šie ženklai kelia susidomėjimą, vilioja paslaptingumu ir žadina pagarbą. Taigi, kaip jau minėta, runos yra seniausi germanų, ir visų pirma skandinavų, rašmenys. Tūkstantį metų – nuo maždaug III amžiaus po Kristaus iki XIII a. Skandinavijoje nevartota jokių kitų rašmenų. Jau savo prigimtimi runos žadina smalsumą. Pats žodis “runa” reiškia paslaptį. Ankstyvaisiais laikais runos laikytos dievų dovana. Skandinavijoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, paslaptingas aktas, kuriuo efemeriškam žodžiui suteikiama pastovi forma, buvo priskiriamas dieviškosioms jėgoms. Vyresnioji Eda, XIII amžiaus Islandijos rankraštis su seniausiomis skandinavų giesmėmis apie dievus ir didvyrius, pateikia nedviprasmišką runų genezę: runas sukūręs pats Odinas, “dievų dievas”. Dieviškąją prigimtį patvirtina ir kai kurie ankstyvieji užrašai: Aš išraižiau runas, iš dievų kilusiąsias. Nemaža išsakyta ir mokslinių teorijų apie runų prigimtį. Kaip žinoma, raštas atsiranda norint perduoti informaciją. Iš pradžių ši informacija perduodama piešinukais (piktogramomis), kurie nežymi atskirų žodžių, o tik apibūdina veiksmą, vaizdą. Vėliau atsiranda idiogramos, kurių atskiras piešinėlis reiškia atskirą žodį, sąvoką.
- [Dukters žudikę "išgydė" įstatymai](https://straipsniai.lt/mokslas/dukters-zudike-isgyde-istatymai/): "Negali būti! - taip, anot Kęstučio Keršio, į žinią, kad jo buvusi žmona, prieš metus negyvai nukankinusi dvylikametę dukterį, dabar gydysis bendrojo režimo psichiatrijos ligoninėje, sureagavo šią nužudymo bylą tyręs Trakų apylinkės prokuroras Sergejus Milovas. Po to, kai prieš metus R.Keršienė savo namuose žiauriai nužudė dukterį Eglę, Vilniaus apygardos teismas ją atleido nuo bausmės, skirdamas priverstinį gydymą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Kad, nepraėjus nė metams, nusikaltimą įvykdžiusiai moteriai teismas palengvino gyvenimo sąlygas, ir pats K.Keršys patikėjo tik paskambinęs į Panevėžio apygardos teismą. Po pokalbio su panevėžiečiais teisininkais jis neteko amo. Birželio 13-ąją teismas panaikino Reginai Keršienei priverčiamojo medicininio poveikio priemones: nutarė priverstinį gydymą griežtojo stebėjimo sąlygomis pakeisti į gydymą bendrojo režimo psichiatrijos ligoninėje pagal jos gyvenamąją vietą.
- [Jei ne grybai, ir ne uogos…](https://straipsniai.lt/mokslas/jei-ne-grybai-ir-ne-uogos/): Miškas yra ne tik medienos šaltinis, bet jis atlieka ir apsauginę, sanitarinę bei rekreacinę funkcijas. Miškas, be to, žmonėms teikia daugybę kitų naudingų produktų, tai - grybai, uogos, riešutai, vaistažolės, medus ir pan. Lietuvos miškų dirvožemis labai įvairus, o tai sudaro gana palankias sąlygas miško gėrybėms augti, daugintis ir brandinti derlių. Orientaciniais statistikos duomenimis mūsų miškuose kasmet užauga ir subręsta apie 45 tūkst. tonų grybų, 32 tūkst. tonų - vaisių bei uogų, 2 tūkst. tonų - vaistažolių. Šių produktų bendra vertė, ypač pietryčių Lietuvoje, daugiau kaip du kartus viršija medienos vertę. Todėl visai nenuostabu, kad prasidėjus šių gėrybių rinkimo sezonui, žmonės masiškai plūsta į miškus, dėl ko kyla nemažai problemų: padidėja miško gaisrų pavojus, naikinama miško paklotė ir grybiena, laužomi lazdynai, vaistažolių ir vaiskrūmių kerai. Ankstyvas dar neprinokusių spanguolių, bruknių ir riešutų rinkimas, mažina jų vertę. Šiuo metu už miško gėrybių rinkimą mokėti nereikia, todėl mažai dėmesio skiriama ir jų rinkimo laiko, rinkimo būdų reglamentavimui, lankytojų elgesiui miške ir pan.
- [Mareko Viteko paskaita “Apie Karma Kagyu stilių”](https://straipsniai.lt/turizmas/mareko-viteko-paskaita-apie-karma-kagyu-stiliu/): Tibete egzistavo daug nepriklausomų meditacijos mokyklų, ir tarp jų buvo labai ryškūs skirtumai. Seniausia mokykla buvo Ningma - šios mokyklos mokymus 750 metais į Tibetą atnešė Guru Rinpočė (Padmasambhava). Jis buvo labai ypatingas mokytojas, turėjo išskirtinę charizmą ir buvo visiškai nušvitęs - realizavęs budos būseną. Jis galėjo įkvėpti laukinius tibetiečius. Vėliau, po jo mirties, mokymai buvo sunaikinti, liko tik labai siauras, nedidelis perdavimas, įkvėpęs tam tikrą kontr-reformacijos laikotarpį Bonpo religijoje. Ši, iš vienos pusės, buvo labai artima šamanizmui, o iš kitos pusės, turėjo labai išvystytą filosofinę sistemą. Vėlesniais laikais Bonpo daug ką perėmė iš budizmo tradicijų, ir kai kas netgi galvoja, kad taip susikūrė penkta Tibeto budizmo mokykla. Vėliau, maždaug prieš 1000 metų, tibetietis Marpa keturis kartus keliavo į Indiją, aplankė daug Indijos budizmo meistrų - du iš jų tapo Marpos tiesioginiais mokytojais, o trečia - Marpos šaknies (artimiausiu - vertėjo pastaba) guru. Tai buvo Naropa - visiškai nušvitęs mokytojas. Jis turėjo Didžiojo Antspaudo mokymų perdavimą. Tie mokymai sanskrito kalboje vadinami Mahamudra, o tibetietiškai - Čekčen Čenpo. Tai yra mokymai apie betarpišką proto prigimties realizavimą. Mokymai, kurie vieno gyvenimo laikotarpyje leidžia mums tapti budomis, įgalina visiškai realizuoti mūsų potencialą. Tai yra visiškas nežinojimo ir dualizmo ištirpdymas. Taigi, šis perdavimas ir šešių Naropos jogų perdavimas pasiekė Marpą, kuris tapo tų mokymų laikytoju.
- [Asmens duomenų apsauga (žmogaus teisės į privatų gyvenimą užtikrinimas (1))](https://straipsniai.lt/zmogaus-teises/asmens-duomenu-apsauga-zmogaus-teises-i-privatu-gyvenima-uztikrinimas-1/): Asmens duomenys - tai bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatoma pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas ar keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, ekonominio, kultūrinio, socialinio ir kitokio pobūdžio požymiai (pavyzdžiui, vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, gimimo metai, išsilavinimas, ūgis, svoris, atlyginimas, narystė ir kt.). Ypatingi asmens duomenys - tai duomenys apie fizinio asmens rasinę ir etninę kilmę, politinius, religinius, filosofinius ar kitus įsitikinimus, narystę profesinėse sąjungose ir politinėse partijose, sveikatą, lytinį gyvenimą, teistumą. Šių duomenų apsauga pasižymi tam tikromis ypatybėmis (apie tai - kitame žurnalo numeryje). Neypatingi asmens duomenys - tai asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, išsilavinimas, ūgis, atlyginimas ir kiti ypatingų asmens duomenų kategorijai nepriskirti duomenys, kurie leidžia tiesiogiai ar netiesiogiai identifikuoti asmenį. Įstatymas apibrėžia asmens duomenų tvarkymą kaip bet kurį su asmens duomenimis atliekamą veiksmą: rinkimą, užrašymą, kaupimą, saugojimą, klasifikavimą, grupavimą, jungimą, keitimą (papildymą ar taisymą), teikimą, paskelbimą, naudojimą ar naikinimą arba veiksmų rinkinį.
- [Radvilų rūmuose atidarytas grožio salonas](https://straipsniai.lt/lietuva/zmones/radvilu-rumuose-atidarytas-grozio-salonas/): Varganas finansavimas kultūrą verčia išgyventi griebiantis drastiškų metodų - pačiame sostinės senamiestyje stovintys garsios Radvilų dinastijos rūmai priglaudė grožio saloną. Kadangi įstatymais panaši galimybė nėra uždrausta, specialistai neatmeta prielaidos, kad tokiu būdu savo biudžetą pildo ir daugiau panašių objektų valdytojų. Respublikinės reikšmės architektūriniu paminklu laikomi Radvilų rūmai yra vienas iš Lietuvos dailės muziejaus padalinių. Šiam muziejui dar priklauso Taikomosios dailės muziejus, Vilniaus paveikslų galerija, Klaipėdos paveikslų galerija, Palangos gintaro muziejus bei Suvalkijos dailės galerija. Dalis Vilniaus gatvėje esančių Radvilų rūmų patalpų atlieka kultūrinę funkciją - joje įrengta galerija, organizuojamos parodos, tuo tarpu dalis to paties pastato yra išnuomota grožio salonui "Gatineau", kuris apie save praneša kukliu užrašu ant Radvilų rūmų pastato fasado.
- [Su dieta numesite ne daugiau kaip keletą kilogramų](https://straipsniai.lt/sveikata/su-dieta-numesite-ne-daugiau-kaip-keleta-kilogramu/): Dieta yra veiksminga tik tada, kai norima numesti ne daugiau kaip keletą kilogramų – tokius rezultatus pateikė JAV mokslininkai. Jei žmogus jau numetęs apie 4 procentus pradinio kūno svorio toliau tęsia dietą , liesėjimas pradeda aktyvinti smegenų veiklą (smegenyse esančius alkio receptorius), dėl to žmogus ima jaustis tarsi apsėstas valgymo aistros. Ši aistra neišnyksta tol, kol vėl nepriaugami numesti kilogramai. Tokius rezultatus mokslininkai gavo tirdami leptiną - hormoną, reguliuojantį apetitą. Leptino vaidmuo reguliuojant mūsų alkio ir sotumo jausmą yra labai sudėtingas. Tyrimai parodė, jog, kai žmogus valgo, šio hormono organizme daugėja, taip jis pamažu slopina apetitą. Kai žmogus liaujasi valgyti, leptino kiekis atslūgsta. Dieta sumažina leptino lygį organizme ir sukelia norą vėl susigrąžinti prarastą svorį. Mokslininkų teigimu, būtent dėl to 95 procentai žmonių, kurie numeta svorį laikydamiesi dietos, vėl jį priauga. Vašingtono Universiteto Prof.Michael Schwartz, mokslinnkų grupės, tiriančios leptiną vadovas paaiškino, jog aistra valgyti atsiranda tik tada, kai žmogus laikydamasis dietos numeta daugiau kaip 4 procentus pradinio kūno svorio.”Kuo daugiau svorio laikydamiesi dietos jūs numetate, tuo stipresnis yra grįžtamasis efektas” – teigia profesorius. Šis grįžtamasis poveikis pasireiškia nenugalimu noru valgyti.
- [Amerikiečiai ieško savųjų šaknų](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/amerikieciai-iesko-savuju-saknu/): JAV Jutos valstijos Vasačo kalnuose esančiame granito bunkeryje yra saugoma labai neįprasta kolekcija. Čia mikrofilmuose yra sukaupti duomenys apie ne mažiau kaip du milijardus asmenų. Bet šis rinkinys priklauso ne Centrinei žvalgybos valdybai, o mormonais vadinamiems Paskutinių dienų šventųjų bažnyčios tikintiesiems, ieškantiems savo protėvių religiniais sumetimais. Duomenyse yra aprašyti ne tik dabar gyvenantys, bet ir prieš 100 ar 400 metų gyvenę žmonės. Dabar mormonams nutarė padėti ir genetikas James L.Sorensonas, turintis savo firmą tos pačios valstijos Salt Lake City mieste. Jo firma ieškos protėvių pasitelkdama 140 000 genų, kurie yra kiekvieno žmogaus DNR molekulėse. DNR molekulė ne tik Leidžia suprasti daugelio susirgimų priežastis; ji yra savotiškas mūsų asmenybės žemėlapis. Lyginant genų seką atskirų žmonių DNR molekulėse galima nustatyti ne tik tokius požymius, kaip "rasė" ar "tauta", bet netgi ir giminystės ryšius. Sorensonas pasiryžo panaudoti genų analizę genealogijos tyrimuose. Jis padės iš įvairių Europos vietų kilusiems amerikiečiams rasti savo šeimos šaknis. Idealiu atveju jie gali Senajame žemyne rasti gimines, kurie jau turi dokumentais besiremiančią genealogiją.
- [Mitai ir faktai apie liesėjimą ir mitybą](https://straipsniai.lt/kulinarija/mitai-ir-faktai-apie-liesejima-ir-mityba/): Mitas: “Bado” dietos laikinai padeda numesti svorį. Faktas: “Bado” dietos nėra efektyviausias būdas liesėti ir išlaikyti pasiektą rezultatą. Tokios dietos žada greitą svorio kritimą arba siūlo atsisakyti tam tikrų maisto produktų, kad atsikratytumėte nereikalingų kilogramų. Nors Jūs ir prarandate žadėtus kilogramus, tačiau toks badavimas gali pakenkti jūsų sveikatai, nes organizmas negauna visų reikalingų medžiagų. “Bado” dieta apriboja arba draudžia tam tikrus maisto produktus, taigi daugumai žmonių tai greitai įkyri ir netrukus jie vėl atgauna prarastą svorį. Tyrimai rodo, kad geriausias būdas liesėti ir išlaikyti pasiektą rezultatą yra tuomet, kai per savaitę netenkama 1-1,5 kg, valgant vertingesnį maistą ir daugiau sportuojant. Keisdami valgymo ir sportavimo įpročius, jūs prisitaikysite prie sveikesnio gyvenimo būdo ir išmoksite kontroliuoti savo svorį. Sumažės pavojus susirgti širdies ligomis, diabetu, išvengsite aukšto kraujospūdžio. Mitas: Nereguliari mityba geras būdas liesėti. Faktas: Kad būtumėte darbingas ir gerai jaustumėtės, kiekvieną dieną jūsų organizmui reikia tam tikro kiekio kalorijų. Jeigu praleisite pusryčius ar pietus, greičiausiai per vakarienę valgysite daugiau ir taip atstatysite prarastas kalorijas. Tyrimai parodė, kad žmonės, kurie nevalgo pusryčių sveria daugiau nei tie, kurie ryte sočiai pavalgo. Sveikesnis būdas liesėti yra reguliariai maitintis visą dieną, valgant įvairiapusį nekaloringą maistą.
- [JAKOV ŠAUS](https://straipsniai.lt/sportas/jakov-saus/): Izraelyje šaškininkams nėra galimybių profesionaliai užsiimti šaškėmis. Tai Tarybų Sąjungoje į šaškes žiūrėjo su pagarba, joms buvo skiriama nemažai dėmesio spaudoje, šimtai tūkstančių vaikų užsiiminėjo sporto mokyklose. Izraelyje nemanoma, kad intelektualūs žaidimai svarbūs jaunimui. Dar daugiau - ''dėka" mūsų žydiško biurokratizmo egzistuoja senai patvirtintas sporto šakų sąrašas, kuriame šaškių iš viso nėra. Štai taip: futbolas - žydiškas sportas, o šaškės - rusiškas, olandiškas, itališkas, bet ne žydiškas sportas! Todėl ir Jakov Šaus nuo ryto iki vakaro - tarnyboje. Jis - pastebima figūra rusakalbėje spaudoje. Laikraščių skaitytojai, populiarios radijo laidos “Žurnalistinis parlamentas” klausytojai neįtaria, kad temperamentingą, aršų apžvalgininką Romaną Moskovičią iš tikrųjų vadina kitaip ir savo laiku jis buvo žinomas Tarybų Sąjungoje šaškių meistras ir treneris. Rusų kalba rašantys vietiniai prozininkai ir poetai kuriuos griežtai “sudirba” literatūros kritikas Jakov Šaus, taip pat neįtaria, kad analizės meistriškumą ir puolamąją manierą j iš tobulino ne tik filologinėse studijose. Nuostabus interesų platumas - šitas žmogus įsigudrina suderinti keletą sudėtingiausių užsiėmimų. Jakov Šaus išaugo Lietuvoje, kur gyveno žinomas, bet ne pats žymiausias šachmatų meistras Vladas Mikėnas, o autoritetingų šaškininkų nebuvo.
- [Nauji modemų standartai: vizijos ir realybė](https://straipsniai.lt/technologijos/nauji-modemu-standartai-vizijos-ir-realybe/): Gavęs eilinį spaudos kiekį, matau – išleisti nauji modemų standartai V.92 ir V.44. Ir iš karto, tikriausiai, iškyla klausimai. Ar pateisins jie, kaip buvo žadėta, plačiajuostį ryšį už komutuojamo ryšio kainą mums, tikriesiems vartotojams? Ar bus pasiruošę IPT serveriai juos priimti, jei taip, tai kada tai įvyks? Po konsultacijų su eile specialistų iš tinklo standartų ir naujų technologijų srities, vaizdas daugiau ar mažiau pasidarė prašviesėjo – pasidarė aišku, ko iš tikro galima tikėtis iš šitų standartų, o kas yra tiesiog reklama. V.44 standartas. Šis standartas pasižymi efektyvesniu duomenų suspaudimu. Jis pakeis V.42 protokolą, orientuotą daugiausiai į ASCII tekstą. Specialistų nuomone, naudojant standartinius saitus, tokius kaip amazon.com, protokolas V.44 pralaidumą maždaug du kartus. Web puslapiuose galima išlošti dar daugiau greičio. Čia, kaip pažymi Cisco Systems, efektyvus greitis naršant, viršija 100 kbitų/s kliento kryptimi.
- [NAS – alternatyvi duomenų saugojimo schema](https://straipsniai.lt/technologijos/nas-alternatyvi-duomenu-saugojimo-schema/): Dideliais greičiais auga duomenų kiekis, kuris saugomas vietiniame tinkle. Staigus Interneto vystymasis dar labiau spartina šį procesą. Pranešimų siuntimas administratoriams, apie būtinybę ištrinti senus failus, problemos neišsprendžia.  Ką daryti tokiu atveju? Egzistuoja keletas klasikinių būdų, kurie leidžia padidinti posistemėje saugomų duomenų kiekį: papildomų kietų diskų įdėjimas, naujo serverio pirkimas arba juostinių ir magnetooptinių įrenginių naudojimas informacijai archyvuoti. Tačiau yra ir kitas, santykinai naujas duomenų saugojimo sistemos organizavimo principas – perėjimas prie NAS serverio (Netark-Attached Storage).
- [Pirmosios premjerės prisiminimai](https://straipsniai.lt/politika/pirmosios-premjeres-prisiminimai/): Lietuvos AT rinkimams 1990 m. neteko ruoštis kažkaip ypatingai. Tuo metu dirbau vicepremjere ir praktiškai diena iš dienos perėmiau iš jau atsipalaiduojančios ir bejėgiškos senosios Vyriausybės vadovavimo iniciatyvą.  Sąjūdžio vyrai pasirūpino, kad man atitektų labai nelengva Vilniaus (Verkių) apygarda, kur lietuviai tesudarė tik apie 25%, o su manimi konkuravo net 6 vyrai. Susirinkus tik ką išrinktiems deputatams, nustebino tai, kad didžioji jų dalis man buvo niekada nematyta. Paskui supratau, kad tuo pasirūpino tie, kurių svarbiausias rūpestis buvo suburti sau palankius ir paklusnius asmenis, tapusius naujosios balsavimo mašinos sraigteliais ir vadų valios vykdytojais. Kovo 11 d. tapo lemtinga data Lietuvos valstybės istorijoje. Didžiulį džiaugsmą ir susijaudinimą išgyveno visa Lietuva, viso pasaulio lietuviai, mūsų sprendimus stebėjo išorinis pasaulis. Niekas negalėjo būti visiškai tikras, kad pavyks pereiti visus išbandymus, išvengti didelių aukų ar net susinaikinimo, kurį šiandien, deja, matome Čečėnijoje, buvusios Jugoslavijos regionuose. Mes prisiėmėme atsakomybę prieš tautą, prieš pasaulį ir pasiekėme tikslą, nors ir nepavyko išvengti žmonių aukų, nors patyrėme didžiulius materialinius ir dvasinius nuostolius.
- [Nuo Romeo ir Džiuljetos iki Titaniko](https://straipsniai.lt/santuoka/nuo-romeo-ir-dziuljetos-iki-titaniko/): Aklasis pasimatymas Šv.Valentino dienai renkant poras . Dalyviai rašo anketas apie save ir kokio Valentino ieško. Tada vyksta “suderinamumo programa”, pagal kurią atrandamos antros pusės. Šauniausia pora apdovanojama prizu. Valentino šventimas bare. Siuntinėjate raštelius jums simpatiškam vakaro svečiui, išlikdami anonimiškais. Raštelius perdavinėja padavėjas. Surinkęs daugiausiai meilės raštelių apdovanojamas vakaro Meilės kokteiliu. Meilės dainų karaokė Šv.Valentino dienai. Geriausio atlikėjo konkursas. Poezijos vakaras meilės tematika. Dalyviai deklamuoja savo kūrybos eiles. “Vienišų širdžių” vakaras. Juk ši diena skirta visiems, ne tik poroms. Vieta gali būti tiek restoranas, tiek klubas, tiek pramogų centras. Programoje akcijos- atrakcijos, žaidimai, skirti poroms (tai būtų puiki galimybė susipažinti). Vakaras “Paryžius- meilės miestas”. Visur vyrauja prancūziška atmosfera (kvepalai, dekoracijos- Mulen Ružas, Eifelis, prancūziškas apsirengimo stilius, prancuziška muzika (pvz. Dimitrij from Paris).
- [Ugnius Mikučionis "Kuršių paminėjimai sagose"](https://straipsniai.lt/mokslas/ugnius-mikucionis-kursiu-paminejimai-sagose/): Viduramžių (XII - XIV a.) skandinavų literatūra labai įvairi. Šiuo laikotarpiu užrašyta daug religinių bei pasaulietinių (juridinių, mokslinių, grožinių) originalių ir verstinių tekstų. Rašyta tiek lotynų, tiek gimtosiomis skandinavų kalbomis. Šioje publikacijoje aptarsime tik nedidelės šios raštijos dalies, vadinamųjų sagų, ypatybes ir raidą. Žodis saga (dgs. sögur) yra susijęs su veiksmažodžiu segja ‘pasakoti, sekti, sakyti'. Taigi pirminė jo reikšmė yra ‘(žodinis) pasakojimas, sakmė, poringė'. Visose sagose pasakojama apie praeitį - vienose apie tolimą, netgi mitologinę praeitį, kitose - apie netolimą, apie tokius įvykius, kurių amžininkai, liudininkai ir dalyviai dar tebegyvi tuo metu, kai pasakojama pati saga. Šie pasakojimai apie praeitį - sagos - viduramžiais būdavo mėgstama skandinavų pramoga (Pálsson 2000: 19-23). Vėliau, ėmus sagas užrašinėti, užrašytieji pasakojimai irgi imti vadinti sagomis, ir dabar išgirdę žodį saga visų pirma įsivaizduojame būtent raštijos paminklus. Kai kalbame apie sagų datavimą, irgi turime omenyje, kada viena ar kita saga buvo užrašyta. (Mėginti nustatyti, kada kuri saga buvo pradėta pasakoti, kada ji atsirado žodinėje tradicijoje - bergždžias reikalas; aišku tik tiek, kad jokia saga negali būti senesnė nei įvykiai, apie kuriuos joje kalbama. Taigi jei sagoje kalbama apie X a. pabaigos įvykius, akivaizdu, kad saga ir pradėta pasakoti ne anksčiau nei šis laikotarpis. Bet jei sagoje kalbama apie legendinę-mitologinę praeitį, tai galima mėginti nustatyti tik jos užrašymo, bet ne „atsiradimo" datą.)
- [Rickoyotto šventykla](https://straipsniai.lt/mistika/rickoyotto-sventykla/): Simonas Grunau, 1529 m. miręs dominikonų vienuolis, gyvenęs Prūsijoje, savo "Prūsijos kronikoje"1 aprašo bemaž prieš tūkstantį metų vykusius įvykius Prūsijoje, kai atsikraustėliai iš Gotlando, įsikūrę žemyne, pakeitė Prūsijos žemėse vyravusią socialinę bei religinę sąrangą ir įsteigė savitą politinį-religinį-kultūrinį darinį, kurio tradiciją iki Ordino laikų, o periferijoje daug ilgiau, išlaikė ir pratęsė prūsai. Daugiau ar mažiau besiskiriančias tokių pasakojimų atmainas perteikė Erasmus Stella (m. 1521) ir Lukas Davidas (1503-1583). Vis dėlto, kadangi Grunau kronika pasakoja išsamiausiai ir, mūsų nuomone, patikimiausiai, toliau kalbėsime apie Grunau aprašytuosius dalykus. Dėl Grunau (ir kitų autorių) patikimumo - visų pirma istorinio - sulaužyta daugybė iečių; šio klausimo bibliografija labai plati. Lietuvoje tradiciškai priimta jį spręsti XIX a. hiperkriticizmo dvasia, tar-si istorijoje neegzistuotų hermeneutiniai metodai, kurių pagalba galima nustatyti, tarkime, ar tokie nevisiškai aiškūs pasakojimai turi bendrą šaltinį. Tarus, kad Grunau viską prasimanė, atkrenta diskusijos ar aiškinimosi reikalas. Deja, mano istorinė kompetencija, tikriau, jos stoka, neleidžia kalbėti apie istorinį Grunau kronikos patikimumą. Tad šio klausimo straipsnyje neliesime. Vis dėlto reikėtų sutikti su Martynu Yču, apie Grunau pranešimus teigiančiu: "Mes, palyginus su kitomis tautomis, esame beturčiai šaltinių gausybės atžvilgiu, per tai tokie palyginus turtuoliai, kaip vokiečiai, gali ir nebranginti tokių veikalų, kur žinios daugiausia pasikartoja iš kitur arba, jei jų versmė nesusekta, kritikams išrodo prasimanytomis; jie gali praktiškai su tokiais šaltiniais visai be ceremonijų apsieiti ir juos beveik lauk išmesti, o mes, turėdami reikalą su tuo pat šaltiniu, turime, mums apie senovę žinių stokojant, kitaip, jei jame yra apie Lietuvos praeitį kas nors plačiau sakoma, pasielgti"
- [Meninių renginių ciklas jaunimui "Welnuwos"](https://straipsniai.lt/mistika/meniniu-renginiu-ciklas-jaunimui-welnuwos/): Taigi ir pirmojo “Welnuwų” vakaro metu tarpusavyje suderinta gilios muzikos ir paveikių vizualinių formų raiška iš tiesų suaktualino archaiškose mitologinėse dimensijose užfiksuotą išmintį. Antrasis “Welnuwų” ciklo vakaras buvo skirtas pristatyti gotikinei “tamsiosios” muzikinės scenos stilistikai. Ją reprezentavo vieni iš gotikinio roko pradininkų Lietuvoje – grupė “Mano juodoji sesuo”. Muzikantai šiam koncertui paruošė specialią, po 10-ies metų pertraukos vėl akustiškai sugrotą programą, į kurią įtraukė kūrinius iš įvairių grupės kūrybos laikotarpių bei iš naujausiojo, šiomis dienomis išleisto albumo “Dogmatic”. Gotikinei muzikai bei pasaulėžiūrai būdingas pabrėžtinai jausmingas, net teatrališkas santykis su aplinka, bendra melancholiška atmosfera, romantiškas nakties, mirties įvaizdžių įprasminimas, neretai pereinantis į kraštutinio dramatizmo kupinas nevilties, šalčio, tamsos vaizdinių interpretacijas. Ypatinga reikšmė yra skiriama ir dainų tekstams. Jie pasižymi introspektyvumu, melodramatiška vidinių būsenų traktuote, patetiškais išgyvenamais dėl aplinkinio pasaulio susvetimėjimo, kuris kompensuojamas dėmesiu religiniam simbolizmui bei misticizmui. Šios išvardintos ypatybės didžiąja dalimi tinka ir kalbant apie “Mano juodosios sesers” kūrybą.
- [Gatvėje - psichologinio teroro pavojus](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/gatveje-psichologinio-teroro-pavojus/): Vilniaus centrinėse miesto gatvėse praeiviams į rankas neretai įbrukami pakvietimai apsilankyti “Dianetikos” centre, užpildyti asmenybės testą ir išklausyti paskaitų ciklą. Išklausę šias paskaitas Jūs esą apie save daug ką suprasite, ko iki šiol nežinojote. Iš tikrųjų nieko labai naujo apie save nesužinosite, o štai savo gyvenimą susigadinti galite nepataisomai. Visais paminėtais stebuklais ir naujienomis lengvatikius vilioja scientologai. Pasikvietę pas save jie ragina lankyti paskaitų ciklus, skaityti tam tikrą literatūrą ir per šias atrodo nekaltas priemones, apraizgo savo voratinkliu, iš kurio vėliau ištrūkti labai sunku. Štai trejus metus praleidusi Vilniaus dianetikos centre (Scientologijos bažnyčioje) išėjimą iš šios bendruomenės vilnietė Irina Keizo prisimena kaip didžiausią košmarą. Saugumo departamento duomenimis, Scientologų bažnyčia Lietuvoje veikti pradėjo 1994 m., pritaikius visose šalyse naudojamą schemą. Pradžioje buvo atvežta literatūra. 1995 m., atsiradus scientologija susidomėjusių asmenų grupėms, visuomeninės organizacijos priedangoje įkurtas ir Vilniaus miesto savivaldybėje įregistruotas “Dianetikos” centras.
- [Romų tradicijos. Vestuvės.](https://straipsniai.lt/santuoka/romu-tradicijos-vestuves/): Pati svarbiausia akimirka mergaitės gyvenime - vestuvės. Mergaitė tam ruošiasi nuo mažens. Ji žino, kad per vestuves išaiškės jos dorovingumas, t.y. ar mergaitė tebėra skaisti. Todėl kiekviena save gerbianti mergaitė stengiasi nesuklupti. Nekaltybės išsaugojimas iki vestuvių nepaprastai svarbus reiškinys, lemiantis moterų ateitį, santykius su vyru ir jo tėvais. Dukters nekaltybės įrodymas per vestuves - garbė jo motinai. Jei ji jau praradusi nekaltybę, tai baisus pažeminimas laukia jos šeimos ir artimųjų. Tokios merginos niekas nenori vesti, ji yra smerkiama. Kadangi Lietuvos čigonai išpažįsta katalikybę, jaunieji tuokiasi bažnyčioje. Nuotaka vilki balta suknele, kuri simbolizuoja skaistumą. Jaunikis vilki kostiumu ir baltais siuvinėtais marškiniais, pasipuošęs auksinėmis grandinėlėmis bei žiedais. Romų vestuvės yra dvejopos: tėvams pritarus ir tėvams prieštaraujant. Pirmuoju atveju jaunikis su tėvais atvažiuoja pasipiršti ir, gavę būsimos nuotakos bei jos tėvų pritarimą, pradeda ruoštis vestuvėms. Antruoju atveju jaunuoliai myli vienas kitą, bet tėvai nepritaria jų sąjungai. Pabėgimas traktuojamas kaip nepagarba vyresniems, ypač - tėvams. Kadangi pabėgusi mergina praranda nekaltybę, čigonai tai laiko jos "sugadinimu".
- [Aurelija Malinauskaitė "Lietuvos žalioji ir Kunigaikščio žvelgaičio rinktinės"](https://straipsniai.lt/mokslas/aurelija-malinauskaite-lietuvos-zalioji-ir-kunigaikscio-zvelgaicio-rinktines/): Ginkluoto pasipriešinimo metais (1944–1953) Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje kovojo dvi partizanų karinės formuotės – Lietuvos Žalioji ir Kunigaikščio Žvelgaičio. Kaip ir visos kitos partizanų rinktinės, jos veikė teritoriniu principu. Vykstant partizaniniam karui, ypač jo pradžioje, kai partizanų junginiai tik kūrėsi ir centralizavosi, taip pat karo pabaigoje, kai juos persekiojo ir naikino represinės struktūros, rinktinių teritorijų ribos nuolat kito. Kiekviena rinktinė turėjo savo vadovybę, štabą ir veikė subordinacijos principu. Jas sudarydavo batalionai arba kuopos, o nuo 1948 m. – keli (paprastai – trys) rajonai, 1949 m. pavadinti tėvūnijomis. Pagal LLA (Lietuvos laisvės armijos) programinius nuostatus, rinktinės turėjo veikti apskrities teritorijoje. Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinė veikė 1945 m. įkurtoje Joniškio apskrityje, Lietuvos Žalioji rinktinė – Šiaulių apskrityje bei su ja besiribojančiuose Panevėžio apskrities valsčiuose, o nuo 1947 m. spalio mėn. – naujai sudarytoje Radviliškio apskrityje. Ginkluoto pasipriešinimo pabaigoje, mažėjant partizanų, rinktinių veiklos teritorijos didėjo. Keitėsi ir rinktinių pavadinimai. Pavyzdžiui, Genio rinktinė imta vadinti Voverės, vėliau – Kunigaikščio Žvelgaičio rinktine. Lietuvos Žalioji rinktinė iš pradžių buvo vadinama Žaliąja. Šiame straipsnyje pabandysime apžvelgti rinktinių istoriografiją, išanalizuoti ir palyginti jų veiklą per tris partizaninio karo etapus.
- [Standartinė klaviatūra tampa prieinama visiems](https://straipsniai.lt/technologijos/standartine-klaviatura-tampa-prieinama-visiems/): Jau ne kartą buvo kalbėta ir rašyta apie standartinę (pagal Lietuvos standartą LST 1582) lietuvišką kompiuterio klaviatūrą. Ją kai kas vadindavo „popierine“. Ne dėl to, kad egzistuotų tik popieriuje – daugelis mėgstančių patogų darbą ją „pasigamina“ iš kitų klaviatūrų. Bet jiems tenka ant kai kurių klavišų priklijuoti popierinius lipdukus. Praeitais metais MPL iniciatyva Taivanyje buvo užsakytos fizinės standartinės klaviatūros (t.y. su reikiamu graviravimu) ir metų pabaigoje pradėtos gaminti. Šių metų pradžioje buvo gauta pirmoji partija su visais reikalingais užrašais. Ir ne tik ant klavišų, bet ir ant korpuso. Taigi, jau turime tikrai lietuvišką klaviatūrą. Standartinėje lietuviškoje klaviatūroje yra visas lietuviškas raidynas ir visi ASCII ženklai. Be to, yra brūkšnys ir lietuviškos kabutės. Tai viskas, ko reikia paprastam kompiuterio naudotojui, kurių yra tikrai ne mažiau, kaip 99%. Todėl praktiškai nebereikia perjunginėti klaviatūros. Paskaičiuokime kiek kartų kasdien be reikalo tenka perjunginėti „skaitmeninę“ klaviatūrą į amerikinę, kiek kartų pamirštama perjungti ir dėl daromos ir taisomos klaidos, ir bus akivaizdu. Kitas pranašumas – raidės išdėstytos trijose eilėse (jų nėra viršutinėje eilėje). Tai nelabai svarbu tiems, kas tekstą renka vienu arba dviem pirštais. Tačiau tiems, kas renka visais abiejų rankų pirštais taip vadinamu akluoju metodu, tai labai svarbu. Mat pagrindinė pirštų padėtis yra ant vidurinės eilės klavišų. Iš čia dviejų gretimų eilių klavišai pasiekiami lengvai, o iki viršutinės eilės atstumas dvigubai didesnis. Dėl to mažėja rinkimo sparta, daroma daugiau klaidų.
- [Restauruoti Radvilų vaikų sarkofagai Kėdainiuose](https://straipsniai.lt/lietuva/zmones/restauruoti-radvilu-vaiku-sarkofagai-kedainiuose/): Sausio 29 d. Kultūros vertybių apsaugos departamento restauravimo taryba, dalyvaujant departamento direktorei Dianai Varnaitei, priėmė restauruotus Kėdainių Evangelikų reformatų bažnyčios Radvilų vaikų Stepono ir Elžbietos (1622-1626) sarkofagus. Puošniai dekoruotus liūto galvutėmis, augaliniais motyvais, herbais 17 a. renesansinius sarkofagus 1998 m. restauravo aukščiausiosios kategorijos meninių metalo dirbinių restauratorius Gintaras Kazlauskas. Restauruojant šiuos unikalius meno ir istorijos paminklus, taikyta alavo liejybos technologija. Visų sarkofagų paviršiai graviruoti renesansiniais ornamentais, o viršutinėje - centrinėje dalyje juos puošia užrašai su giminės ir valstybės herbais. Lėšas restauravimo darbams skyrė Kultūros vertybių apsaugos departamentas (50 tūkst. Lt) ir Kėdainių rajono savivaldybė (30 tūkst. Lt). Per pastaruosius dvejus metus į Kėdainių Evangelikų reformatų bažnyčios Radvilų mauzoliejų sugrįžo restauruoti, Biržų ir Dubingių kunigaikščio, Vilniaus vaivados ir Lietuvos didžiojo etmono Jonušo Radvilos (1612-1655) bei Vilniaus vaivados, Lietuvos didžiojo etmono, žymaus politiko, kultūros ir meno mecenato kunigaikščio Kristupo Radvilos Perkūno (1547-1603) sarkofagai.
- [Scientologai – tinklalapių grobikai](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/scientologai-tinklalapiu-grobikai/): ”Narconon” grupė, kuri specializuojasi kovoje su priklausomybe nuo narkotikų, nusprendė negaišti laiko savo interneto puslapio kūrimui ir tiesiog nukopijavo visą ”urban75” tinklalapio informaciją, kodus ir dizainą. Ši interneto svetainė yra skirta sportui ir šokių muzikai, praneša ”The Register”. Reikia atkreipti dėmesį ir į tą faktą, kad ”Narconon” finansuoja scientologų sekta. ”Urban75” administracija reagavo gana griežtai, išleisdama pranešimą spaudai, kuriame nepabijojo įrašyti visai tinkamo šiuo atveju žodžio – ”vagys”. ”Narconon” politika intelektualios nuosavybės atžvilgiu visada buvo originali – gydymo nuo narkotikų priklausomybės metodiką jie ”pasisavino” iš stambaus Amerikos tyrimų centro, tačiau visiems skelbia, kad metodikos autorius yra scientologų sektos vyriausias asmuo Ronas Hubbardas.
- [Hakeriai turi naują progą praturtėti](https://straipsniai.lt/technologijos/hakeriai-turi-nauja-proga-praturteti/): Vakar prasidėjo kasmetinis hakerių konkursas "OpenHack III", kurį remia žurnalas "eWeek". Jo metu siūloma įveikti "Argus Systems Group" sukurtą "PitBull" apsaugos sistemą. Dauguma specialistų ją laiko tiek pat patikima, kaip Nokso fortas (Fort Knox, JAV aukso atsargų saugykla) – ir neįveikiama Internetu. Per dvi savaites hakeriai gali pabandyti atlikti 4-ias užduotis, susijusias su šia sistema apsaugotos WWW svetainės įveikimu. Pirmasis atlikęs visas 4-ias užduotis gaus 50 tūkst. JAV dolerių prizą! Tarpinių etapų laimėtojai irgi gaus prizus. Gera proga praturtėti lietuvaičiui, ar ne? Juk nėra tokios sistemos, kurios nebūtų galima įveikti!? Va tik hakeriai nėra ta tauta, kuri mėgsta detaliai aprašyti savo "sėkmės" kelius – o tai yra būtina konkurso sąlyga. Be to rimti hakeriai, turintys ypatingų sugebėjimų įsilaužimui į sudėtingas sistemas, nėra linkę save viešai reklamuoti visam pasauliui.
- [Internetas kosminiu greičiu](https://straipsniai.lt/technologijos/internetas-kosminiu-greiciu/): Informacijos kiekis Internete kasdien auga. Gauti informaciją tampa vis sudėtingiau, kadangi auga ne tik bendras perduodamų duomenų srautas, bet ir vidutinis HTML puslapio dydis. Dizaineriai dabar naudoja įdomesnį puslapių apipavidalinimą, negu anksčiau. Taip pat sudėtingesnes technologijas, tokias kaip FLASH ir VRML. Be to, Internete pasirodė multimedinė informacija, telenaujienos, MP3 failai ir kt. Ir dabar, jungiantis į Internetą vis dar populiariu komutuojamu ryšiu, 57 kbitų/s greičio nebepakanka, norint užtikrinti nepertraukiamą darbą Internete. Todėl telekomunikacijų srities darbuotojams tenka imtis įvairių priemonių, padidinančių duomenų perdavimo greitį. Šią problemą sėkmingai sprendžia DSL technologija, tačiau ji galima tik Maskvoje ir Sankt Peterburge, kur ją palaiko vietos operatoriai. O štai alternatyvią palydovinę technologiją galima naudoti praktiškai visoje Rusijoje.
- [Lietuviškos ir europietiškos kompiuterių klaviatūros](https://straipsniai.lt/technologijos/lietuviskos-ir-europietiskos-kompiuteriu-klaviaturos/): Sakoma, kad pažintis su teatru prasideda nuo rūbinės. Pažintis su kompiuteriu prasideda nuo klaviatūros. Todėl nenuostabu, kad klaviatūrą stengiamasi padaryti tokią, kad darbas su ja būtų savaime aiškus mažai įgudusiam (atsitiktiniam) kompiuterio vartotojui ir patogus tam, kas renka ilgus tekstus. Pirmuosius asmeninius kompiuterius lietuviai ėmė pirkti iš JAV bei Vakarų Europos be jokių specialių užsakymų – tokius, kokie yra, t.y., su užsienio kalbų klaviatūromis. Todėl pirmas uždavinys buvo pritaikyti iš užsienio parsivežtą klaviatūrą lietuviškiems tekstams rinkti. Paprasčiausias būdas – vietoj kurių nors simbolių įdėti lietuviškas raides. Buvo įvairių variantų. Plačiausiai paplito vadinamoji skaitmeninė klaviatūra. Joje devyni viršutinės eilės klavišai paskiriami lietuviškoms raidėms Ą, Č, Ę, Ė, Į, Š, Ų, Ū, Ž. Tai gal būt pats optimaliausias sprendimas iš serijos „pasidaryk pats“. Tereikia įsigyti tokios klaviatūros tvarkyklę ir nupiešti arba užlipdyti lietuviškas raides ant klavišų, o jei neturi nei lipdukų, nei rašiklio, rašančio ant plastmasinių klavišų, tai galima užklijuoti popieriaus juostelę virš viršutinės klavišų eilės ir ten užrašyti raides.
- [Naujos lietuviškos kompiuterio klaviatūros projektas](https://straipsniai.lt/technologijos/naujos-lietuviskos-kompiuterio-klaviaturos-projektas/): Šitokia klaviatūra yra pilnavertė lietuviška kompiuterio klaviatūra: be jokių perjungimų į kitas klaviatūras ja galima rinkti bet kokius lietuviškus tekstus (nes yra visi grafiniai ženklai, vartojami lietuviškame rašte), angliškus tekstus (yra raidės Q, W, X) ir programų tekstus (yra išbaigta specialiųjų simbolių aibė). Skaitmenys dėstomi viršutiniame registre, nes dažniausiai reikalingiems skirtukams kableliui (,) ir taškui (.) skiriamos „geros“ vietos apatiniame registre. Programuotojams reikalingus specialiuosius simbolius reikėtų išdėstyti, atsižvelgiant į jų padėtį amerikietiškoje klaviatūroje. 4 paveiksle pateiktas vienas iš tokių galimų išdėstymo variantų. Jis sudarytas iš ankstesnio klaviatūros varianto, paskelbto Internete [8]. Buvo atsižvelgta į skaitytojų pasiūlymus. Viena svarbių klaviatūrą apibūdinančių charakteristikų yra specialiųjų simbolių aibė. Jei ši aibė skurdi, gali pritrūkti dažnokai reikalingų simbolių. O jei aibė labai plati (įtraukti ir rečiau naudojami simboliai, kitų kalbų raidės), atsiranda daug trečiųjų simbolių ir klaviatūros klavišai „prišiukšlinami“. Tai nepatogu spausdinimo metu. Manome, kad pateiktame klaviatūros projekte specialiųjų simbolių skaičius yra maždaug optimalus. Nors dar galima galvoti apie kai kurių ženklų (pvz., matematinio daugybos simbolio ×) įtraukimą. Kiekvienas tokio pobūdžio sprendimas turi būti labai pamatuotas.
- [Ginti žmogų ir jo teises](https://straipsniai.lt/zmogaus-teises/ginti-zmogu-ir-jo-teises/): Lietuvos teisės universiteto rektorius prof. Alvydas Pumputis priminė reikšmingus istorijos faktus, kurie padeda suprasti, kad žmogaus teisių fenomenas – neatsiejama mūsų valstybės teisinės sistemos dalis. 1918 m. kuriantis nepriklausomai Lietuvos valstybei buvo priimtas pirmasis konstitucinis dokumentas - Laikinosios konstitucijos pamatiniai dėsniai. Tik 29 straipsniai tame dokumente, užtat visas 5-asis skyrius skirtas žmogaus teisėms įtvirtinti. Pradedant tuo Konstituciniu dokumentu visa tolesnė valstybės konstitucinės sistemos raida buvo dėmesingai skirta žmogaus teisėms reguliuoti. Tos pačios tradicijos nuosekliai laikomasi ir po 1990 m. - nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos valstybės Konstitucijoje bei teisiniuose dokumentuose. Labai rimtas studijas, analizuojančias žmogaus teises, rektorius įžvelgia jau XVI a. gyvenusio Mykolo Lietuvio ir Andriejaus Volano (apie 1530-1610 m.) veikaluose, jau nekalbant apie žymių mūsų XX a. teisininkų Mykolo Römerio, Petro Leono darbus. Vadinasi, teisėtai galime ne tik didžiuotis, bet ir remtis lietuvių autorių veikalais, jau tapusiais istorine klasika, kuriuose nagrinėjamos žmogaus teisės. Tačiau rūpestį kelia tai, kaip žmogaus teises įgyvendinti praktiškai. Beje, tai visų šalių skaudi problema, kadangi žmogaus teisių apsaugos įgyvendinimo mechanizmas yra labai sudėtingas. Kreipdamasis į susirinkusius, rektorius paprašė: nesimėgaukime kritikos strėlėmis varstydami teisėsaugą. Geriau paieškokime išeities, pasitelkdami įstatymų leidėjus, valdymo institucijų pozityviąją patirtį ir mokslo galias. Telkdami išmintį galime labai daug laimėti. O tos išminties esama visose institucijose - teismuose, vidaus reikalų sistemoje, prokuratūros ir advokatūros institucijose. Rektorius visus pakvietė sutelktai ir kryptingai dirbti. Svarbu kurti sistemą, kuri nežlugdytų darbuotojo, nes juk jam pačiam paskui teksią ginti kito žmogaus teises.
- [Kaip šiandien sekasi Lietuvos kinui?](https://straipsniai.lt/lietuva/zmones/kaip-siandien-sekasi-lietuvos-kinui/): Šį kartą „Sociumo“ mėnesio svečias - žymus visuomenės veikėjas, dėstytojas ir kino kritikas Skirmantas Valiulis, pasidalinęs mintimis apie dabartinę Lietuvos kino situaciją ne tik mūsų šalyje, bet ir Europoje. Ar iš tikrųjų Lietuvos kinas yra miręs ir vis dar miršta, kaip kalbama žiniasklaidoje? „Sociumas“: Kodėl miršta Lietuvos kinas? S. Valiulis: Visi sako, kad dėl finansų. Bet, manyčiau, priežasčių yra daugiau: kitokia valstybės egzistencija, kitokios temos, ateina kiti kinematografininkai, miršta vyresnioji karta, ateina vidutinė, o ypač daug jaunimo, kuris tik startavo arba laukia starto ir negali žengti toliau nė žingsnio. Priežasčių daug, ir tarp tų priežasčių žodis „miršta“ truputį ištirpsta, nes ir gimsta arba gali tuojau gimti kai kas naujo – visiškai naujo, nematyto mūsų akims. „Sociumas“: Ar norite pasakyti, kad gali gimti holivudinio stiliaus kinas, nes nemažai žmonių gauna išsilavinimą Amerikoje ar kur kitur? S. Valiulis: Išsilavinimas Amerikoje gali pagimdyti dvigubą kiną: komercinį, kokį šiuo metu kuria mūsų kaimynai lenkai ir rusai, siekdami pritraukti žiūrovų ne tik savo šalyje, ir, antra, lietuviško kino avangardą.Turime Lietuvoje ir tokio tipo kiną, kokį kuria Jonas Mekas Niujorke, turime ir vaidybinio, ir avangardinio kino su europietiškais atspalviais.
- [Vedybos pasaulyje](https://straipsniai.lt/santuoka/vedybos-pasaulyje/): Nepalo tautelėje. Prie jaunojo namų durų paaukojama višta. Prieš įžengiant į šiuos namus, pirmiausia atsistojama ant plunksnuočio kraujo, nes tai turėtų apsaugoti nuo piktų jėgų. Vietoj sutuoktuvių žiedo jaunasis įteikia išrinktajai apyrankę ir raudonos pudros plaukams. Tik tada, kai jaunosios motina paima iš jaunojo rankų maistą, tampama vyru ir žmona. Filipinų salose. Būsimajam jaunikiui tenka gyventi vienam trejus metus. Per tą laiką jis turi įgyti gyvenimiškos bei seksualinės patirties, kad po vestuvių nereikėtų dairytis į kitas. Jei po to nepraeina noras vesti, uošvių namuose tenka patarnauti, pavyzdžiui, užkurti ugnį, prinešti vandens. Tik taip galima įrodyti, kad vyro ketinimai rimti ir jis sugebės rūpintis savo žmona. Vestuvių dieną reikia mokėti suderėtą sumą – už nuotaką. Bet jei užmirštama karvė, ryžių maišas arba net cigarečių pakelis, gresia vedybų iširimu. Vyru ir žmona tampama, kai jis paliečia savo išrinktosios kaktą. Toliau seka svaiginanti vestuvių puota, bet tik ne jauniesiems. Jie privalo tylėdami ir nesišypsodami stebėti svečių šėlsmą. Parodyti džiaugsmą būtų tiesiog nepadoru.
- [Šachmatų klubas "Margiris"](https://straipsniai.lt/sportas/sachmatu-klubas-margiris/): Kilęs iš vieno seniausių pokario Lietuvoje - "Bangos" sporto klubo. Savarankiškai veikia nuo 1993 metų. "Bangos" vardu yra triskart iš eilės - 1989, 1990, 1991 m tapęs šalies čempionu, daugelio pirmenybių prizininku. 1992 m buvo iškovojęs teisę dalyvauti Europos klubų taurės varžybose. Po reorganizacijos pagrindine "Margirio" veiklos kryptimi tapo kompiuteriniai šachmatai.Po kurio laiko šiuolaikinė darbo metodika ėmė duoti pirmuosius vaisius : Lietuvos čempionu 1996 m. tapo Vytautas Šlapikas, klubo specializuotomis programomis, Interneto informacija naudojosi tarptautinis didmeistris, olimpietis Šarūnas Šulskis, VI vietos laimėtoja Europos mergaičių čempionate Salomėja Zaksaitė, pasaulio čempionato dalyvė Eglė Morkūnaitė. Kuomet klubą pradėjo remti Lietuvos chemijos pramonės gigantas - AB "LIFOSA", "Margirio" vyrų klubinė komanda 1998 m.  Europos klubų taurės pogrupio varžybose Gožuve (Lenkija) užėmė IV vietą, o 1999 m. Paidėje (Estija) -V-ą. 1999 m. Europoje debiutavo klubo moterys, jos Nova Goricoje (Slovėnija) vykusiame čempionate užėmė XI vietą.
- [Laimės fabrikėlis. Ar gudrios sektos prieangis?](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/laimes-fabrikelis-ar-gudrios-sektos-prieangis/): Dvasinės paramos namų įkūrėjas Kazimieras Andriuškevičius surinkęs gausybę oficialių dokumentų ir kitokios medžiagos, demaskuojančios Habardo tariamą filosofiją, jo įkurtą sektantišką scientologų bažnyčią. Lieka tik stebėtis, kad tuo nepasinaudoja oficialios institucijos ir nesuveda galų, kas yra bendra tarp Dianetikos centro ir scientologų. Pirmiausia K.Andriuškevičius demaskavo Dianetikos centro reklamuojamą Oksfordo asmenybės analizės testą. Pasirodo, kad šis testas nei su Oksfordu, nei su jo universitetu nieko bendra neturi. Jo autorius - buvęs jūrininkas, rašytojas fantastas Ronaldas Habardas (1911-1986 m.): viena vertus, nevykėlis, kita, didžiausios naujos religijos - scientologų bažnyčios - įkūrėjas. Fantastiškas Habardo populiarumas prasidėjo nuo 1950 m., kai jis išleido knygą "Dianetika", kurią dabar norintiems tapti laimingiems ir tobuliems pirmiausia (po atlikto asmenybės analizės testo) siūlo studijuoti Dianetikos centras. K.Andriuškevičius pasakojo, kad Habardo knygos pusiau mistiniai samprotavimai, sudurstyti iš įvairių teiginių, pasiskolintų iš psichologinės, filosofinės, teologinės ir ezoterinės literatūros, plito. Kūrėsi institutai, akademijos, centrai, iš kurių veiklos Habardas susikrovė daugiau kaip 640 mln. dolerių turtą.
- [Neišmeskite kvito!](https://straipsniai.lt/ekonomika/neismeskite-kvito/): Manyčiau, nemažai žmonių, juos paklausus, ar Lietuvoje klientas, vartotojas turi kokių nors teisių, atsakytų: "Turi teisę rinktis". Visai logiškas atsakymas: jei nori pigesnių prekių, eini į turgų, o ten, klausk neklausęs apie kokybę, - vis tiek rizikuoji. Žinoma, tikriausiai niekas nesitiki, kad, pavyzdžiui, batai, nusipirkti už 40 Lt, labai ilgai tarnaus. "Gal šį sezoną, manai, jų pakaks, gal..." Tačiau jeigu firminėje parduotuvėje už avalynę tenka pakloti kelis šimtus, vis dėlto jautiesi užtikrinta: nusipirkai kainą atitinkančius geros kokybės batus. O čia po savaitės netikėtai... tarkim, atsiklijuoja puspadis arba ima ir suplyšta per siūles... Taip nebūna? Būna, būna... Merfio dėsnis galioja visiems vienodai. Dar tuo neįsitikinai?! Asta jau. Kai jos brangiai kainavęs batelis, vos keliskart apsiautas, suplyšo, puolė ieškoti kasos kvito, kad galėtų įrodyti, jog pirko būtent šitoje parduotuvėje ir kad garantijos laikas dar nepasibaigęs. Žinojo - be pirkinį patvirtinančio dokumento nėra net mažiausios prasmės reikšti kokių nors pretenzijų. Atsakymas aiškus: gal batus pirkote visai kitur... gal prieš penkerius metus!
- [Sektos plauna smegenis...](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/sektos-plauna-smegenis/): “Iš šiuo metu Lietuvoje veikiančių judėjimų destruktyviais, turinčiais polinkių griauti žmonių psichiką užsienio specialistai laiko scientologiją (Dianetikos centrą), Ošo meditacijos centrą...“ Perskaičiau aš tai ir smegeninė mano atšapo... Na, ir kaip jie gražiai dirba nepriklausomais besivadindami! Jeigu vertiname faktų kalbą, tai ir vertinkime faktus. Visų pirma, kas yra tie užsienio specialistai? Jeigu tie patys, iš bažnyčių, teologai ir teokratai, kurie bet ką puola, kad tik neprarastų savo valdžios, tai man viskas aišku. Beprasmiška, ką nors ir sakyti. Beprasmiška su jais kalbėtis, nes jie - valdžia. Ir jiems patogu ją išlaikyti - tai tipiškas “dėl savųjų nuostatų užmirštate Įstatymą“ dalykas. Taip, kad teiginiai laikraštyje nėra įrodyti. Nėra jokių konkrečių faktų. O kur nėra konkrečių faktų, ten nėra normalaus ir sveiko dialogo. JIE pripažįsta tik savus faktus, pateikus jiems nepatogius (!) faktus, JIE jų nemato, jų negirdi. Taip dėl savųjų nuostatų ir abejotinų subjektyvių tiesų, išduoda Tiesą. Reikėtų patikslinti, kas yra tie “polinkiai griauti žmonių psichiką“? Greičiau gal galima pasakyti “bažnyčia turi polinkių išlaikyti savo valdžią ir ateityje“? Tai kažkoks nesuprantamas teiginys, nes visi mokymai turi kažkokį tikslą, o ne polinkius.
- [Nelauktas mormonų tinklapio populiarumas](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/nelauktas-mormonu-tinklapio-populiarumas/): Jau pačią pirmąją dieną "nulūžo" Interneto tinklapis, kurį Mormonų bažnyčia sukūrė siekdama padėti žmonėms atsekti savo šeimos istoriją. Į tinklapį, kuriame yra sutalpintos 500 metų laikotarpį apimančios žinios apie 400 mln. žmonių, kiekvieną sekundę kreipėsi apie 500 internetinių lankytojų. Mormonų bažnyčia reikalauja iš jai priklausančių tikinčiųjų žinoti savo šeimos šaknis, todėl atitinkamus archyvus kaupia jau virš šimto metų. Iki metų pabaigos mormonai žada į savo kompiuterinę duomenų bazę, pavadintą "FamilySearch" (www.familysearch.org), įtraukti dar 200 mln. pavardžių. Genealogija jau senokai yra viena pačių populiariausių informacijos paieškos Internete temų. Jai yra paskirta daugiau kaip 40 000 įvairių internetinių svetainių.
- [Norvegija Ir Lietuva - partnerystė vardan taikos ir plėtros](https://straipsniai.lt/turizmas/norvegija-ir-lietuva-partneryste-vardan-taikos-ir-pletros/): Norvegija nėra Baltijos jūros valstybė geografine prasme, bet gyvendami prie jūros norvegai per amžius palaikė artimus santykius su šalimis, esančiomis aplink Baltiją. Jūra ir vandenynas niekada netrukdė norvegams bendrauti. Vandenynas daugeliu atvejų dar labiau suartindavo tautas, atverdavo kelius prekybai, suteikdavo kultūrinių postūmių, taip pat sudarydavo sąlygas kontaktams ir bendradarbiavimui. Taigi Baltijos šalys mums buvo artimas užsienis. Norvegija ir Lietuva yra geros ir artimos kaimynės savo interesų bendrumu užtikrinant taiką ir stabilumą šioje Europos kontinento dalyje. Norvegija buvo viena pirmųjų valstybių, atkūrusių diplomatinius santykius su Lietuva. Jau 1991 m. lapkritį buvo atidaryta Norvegijos ambasada Vilniuje. Diplomatinių santykių istorija siekia 1921 m., kai Norvegija pripažino Lietuvą ir kitas Baltijos šalis savarankiškomis valstybėmis. Norvegija niekada nepripažino trijų Baltijos šalių aneksijos 1940 m., ir santykiai tarp Norvegijos ir Lietuvos per ilgą 50-ties metų sovietinės okupacijos laikotarpį buvo nutrūkę.
- [Moterys ir religija](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/moterys-ir-religija/): Kuomet stengiamės rekonstruoti ankstyvųjų medžioklės ir rinkimo visuomenių gyvenimą, pamatome, jog vienas jų bruožas universalaus - tai moterų indėlis į aprūpinimo maistu procesą. Moters svarba šiose visuomenėse buvo tokia pati, o gal net didesnė, nei vyro. Moterų dalyvavimas ir atsakomybė veikloje, kurią šiandien vadiname “religine”, taip pat atitiko vyrų vaidmenį. Tiesa, biologiniai lyties veiksniai lemia, kad tam tikri moterų darbo aspektai skiriasi nuo vyrų darbo, tačiau ankstyvosiose visuomenėse moterų darbas nebuvo laikomas mažiau reikšmingu. Dėl pakartotinių nėštumų, kurie medžioklės ir rinkimo visuomenėse, pasižyminčiose aukštu mirtingumo lygiu, buvo ne tik pageidautini, bet ir būtini, moterų darbas turėjo būti nenutolęs nuo trobelės ar stovyklos, kadangi jos turėjo būti arti vaikų. Moters darbas buvo valgomų augalų - šaknų, vaisių, uogų - rinkimas stovyklos apylinkėse, taip pat rūpinimasis vaikais bei rutiniška namų ruoša. Tuo tarpu vyrai medžiodavo bei klajodavo labiau nuo bendruomenės teritorijos nutolusiose srityse. Tiek vieni, tiek kiti prisidėjo prie aprūpinimo maistu proceso, tačiau moterų indėlis buvo pastovesnis bei patikimesnis, ir todėl - svarbesnis. Taigi, jos statusas iš esmės buvo toks pats, kaip ir vyro. Nustačius priežastinį sėjos ir derliaus ryšį, atsiranda sodininkystės visuomenės. Jose moters vaidmuo kiek sumažėjo. Sodais, kurie paprastai būdavo veisiami kaimo pakraštyje, rūpinosi pagrinde moterys sodai buvo prižiūrimi moterų, tuo tarpu vyrai klajodavo po apylinkes.
- [Apie Tibeto sapnų ir miego jogą](https://straipsniai.lt/turizmas/apie-tibeto-sapnu-ir-miego-joga/): Įvairių tautų šamanai įsitikinę, jog bet koks įvykis, nutinkantis realybėje, „užgema" sapnuose. Tad visi reiškiniai ir įvykiai iš pradžių „repetuojami" žmonių sapnuose, paskui „suvaidinami" tikrovėje. Kaip žinia, šamanizmas – tai seniausia dvasinė tradicija, sutinkama visose pasaulio kultūrose. Jo esmė – harmoningas žmonijos ir gamtos ryšys. Įvairių tautų šamanai – Australijos aborigenai, Amerikos indėnai, Tibeto senosios šamanistinės tradicijos „Bon" šalininkai – ypač daug dėmesio skyrė sapnams, mokėjo skaityti jų simboliką, keliauti po paralelinius pasaulius, pasveikti, įgyti dvasinių žinių ir tobulėti sapnuose. Senovės Tibete ypač buvo populiarios „sapnų" moterys (puikios sapnuotojos), kurios galėdavo patarti nelaimėliams surasti išeitį iš beviltiškos padėties, pasirinkti taikliausią atsakymą esminiais gyvenimo lūžio momentais. Jos turėjo geresnį vardą nei paprasti burtininkai ar kerėtojai, nes sapno metu joms atsiverdavo daugiau informacijos, nei paprastiems būrėjams. Tereikėdavo tokiai moteriai išsipasakoti problemą, duoti kokį savo daiktą, kurį ji pasikišdavo po galva, o rytojaus dieną klientas gaudavo reikalingą atsakymą.
- [Velnias lietuvių tautosakoje (Analitinis rašinys)](https://straipsniai.lt/mistika/velnias-lietuviu-tautosakoje-analitinis-rasinys/): Senovėje žmonės tikėjo įvairiomis mitinėmis būtybėmis. Nesuvokdami gamtos reiškinių, jos paslapčių, sukūrė padavimus apie kaukus, aitvarus, laumes, milžinus, nykštukus, miškinius ir kt. Žmonės tikėjo, jog šie padarai gali lemti sėkmę, padėti prasigyventi. Kaltino juos ir dėl daugelio nesėkmių, aplankiusių jų namus. Manė, jog jų negalima pykdyti. Vienas žmogaus fantazijos padarinių – velnias. Velnią įsivaizdavo labai įvairiai, pavyzdžiui, jo nosies viena skylutė arba visai be skylių. “Tėvas paliepė pažiūrėti jiems į nosį. Jei nosis be skylių, tai bus velniukai”,- sakoma pasakoje “Velniukai su statinaitėmis”. Pėda taip pat parodydavusi velnišką gymį. “Užmini ir žiūri – tuščias batas, be pėdos.” (“Kavalierius tuščiais batais”), “o vietoj batų – arklio kanopos” (“Užteks ir vieno”). Uodega ir ragai velniui buvo prisegti kiek vėliau. Daugelis sakmių rodo, jog velnias buvęs su ragais. “Velnias ir ropoja, ir keliais eina – vis griūva ir griūva. Susidaužė, visas kruvinas, nusilaužė ir ragus”,- teigiama pasakoje “Velnio bernavimas”. “Žiūri – kadgi velniukas sėdi su ragiukais” (“Avinukas ratuose”). Daug sakmių byloja, kad velnias buvęs ir su uodega: “Ir pamatė, kaip iš po velėnos išlenda rudas kaip rankovė didumo ir rodo uodegą į debesį” (“Perkūno dovana”). Daugelyje pasakų ir sakmių velniui prisegama juoda spalva: “Žiūri – atbėga toks juodas ponaitis ir šaukia…” Juodas velnias ypač įsigalėjo XIX – XX a. Toks velnias dažnai minimas patarlėse, priežodžiuose bei mįslėse. Sakoma: “Visi velniai juodi”, “Tegul bus tavo velnias juodesnis”, “Raudonas liežuvis juodą velnią laižo (ugnis katilą)”, “Ne toks velnias juodas, kaip jį maliavoja”.
- [Frydrichas Nyčė - Septintas skyrius. Mūsų dorybės 226-228](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-septintas-skyrius-musu-dorybes-226-228/): Mes, imoralistai! - Šis pasaulis, kuris mums rūpi, kuriame mums lemta bijoti ir mylėti, šis beveik nematomas ir negirdimas subtilių įsakymų ir subtilaus klusnumo pasaulis, kuriame visur viešpatauja "beveik", dantytas, klastingas, dygus, švelnus pasaulis,- taip, jis gerai apsaugotas nuo šiurkščių žiūrovų ir familiaraus smalsumo! Mes apraizgyti tvirtais pareigų raizgais, prigludusiais prie mūsų kaip marškiniai, ir negalime iš jų išsipainioti,- ir mes, net ir mes, esame "pareigos žmonės"! Tiesa, kartais mes šokame tarp "kalavijų", žvangindami savo "grandinėmis", dažniau, tai irgi tiesa, jų prispausti, griežiame dantimis ir sielojamės dėl paslaptingo mūsų likimo atšiaurumo. Bet kad ir ką darytume, bukumas ir iliuzija vis vien bylos -"tai žmonės, nejaučiantys pareigos"- bukumas ir iliuzija visada prieš mus!
- [Frydrichas Nyčė - Septintas skyrius. Mūsų dorybės 229-230](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-septintas-skyrius-musu-dorybes-229-230/): Vėlesnėse epochose, kurios gali didžiuotis savo humaniškumu, liko tiek daug "laukinio žiauraus žvėries" baimės, prietaringos baimės,- nors tos epochos kaip tik ir didžiuojasi jį sutramdžiusios,- kad, tarsi susitarus, ištisus šimtmečius vengta skelbti net akivaizdžias tiesas, matyt, baiminantis, kad jos gali prikelti šį laukinį, jau nudobtą žvėrį. Galbūt aš rizikuoju paleisdamas tokią tiesą, - tegu kiti vėl ją sugauna ir girdo "dorybingo mąstymo pienu" tol, kol ji nenurims ir užmiršta neatsiguls savo senajame kampe.- Reikia atverti akis ir išugdyti kitą požiūrį į žiaurumą; išmokti būti nekantriam, idant nepadorios šiurkščios klaidos, panašios į tas, kurias, kalbėdami apie tragediją, darė senieji ir naujieji filosofai, daugiau nodrįstų įžūliai klaidžioti po pasaulį, vaizduodamos dorybes.
- [Frydrichas Nyčė - Septintas skyrius. Mūsų dorybės 231-237](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-septintas-skyrius-musu-dorybes-231-237/): Mokymasis mus keičia, jis daro tai, ką daro visoks maitinimas, kuris taip pat ne tik "palaiko gyvybę",- tai žino fiziologai. Bet mūsų gilumoje, "pačioje apačioje", žinoma, yra kažko, ko negalima išmokyti, yra dvasinės lemties granitas, iš anksto nulemti sprendimai ir atsakymai į iš anksto nulemtus klausimus. Susidūrus su kiekviena kardinalia problema, kažkas nepakeičiamas sako: "tai esu aš"; pavyzdžiui, vyro ir moters klausimu mąstytojas negali pakeisti savo požiūrio; jis gali tik išmokti nuodugniai išdėstyti tai, kas jam šiuo klausimu yra "tikra". Kartais mes randame tam tikrus problemų sprendimus, kuriais m e s pradedame tvirtai tikėti ir turbūt nuo to momento pradedame vadinti juos savo įsitikinimais.
- [Frydrichas Nyčė - Septintas skyrius. Mūsų dorybės 238-239](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-septintas-skyrius-musu-dorybes-238-239/): Klysti sprendžiant pamatinę "vyro ir moters" problemą, neigti egzistuojantį tarp jų didžiausią antagonizmą ir amžinos įtampos būtinybę, svajoti galbūt apie lygias teises, tokį patį auklėjimą, pretenzijas ir pareigas,- tai tipiškas lėkštos galvos požymis, ir mąstytojas, lėkštai mąstantis apie šiuos pavojingus dalykus,- instinktyviai lėkštai! - yra įtartinas, dar daugiau, atspėtas, atskleistas; tikriausiai ir aiškindamas kitus pamatinius gyvenimo, taip pat ir būsimo gyvenimo klausimus, jis pasirodys esąs "trumparegis", nesugebantis įsiskverbti į  jokią gelmę. Priešingai, žmogus, turintis gilų protą, gilius troškimus ir pasižymintis didžiu geranoriškumu, galinčiu reikštis kaip griežtumas ir todėl lengvai su juo painiojamu,- toks žmogus gali galvoti apie moterį tik rytietiškai: jis turi į moterį žiūrėti kaip į turėjimo objektą, kaip į nuosavybę, kurią galima uždaryti, kaip į kažką, kas turi jam tarnauti ir tobulai atlikti tą pareigą,- čia jis turi pasikliauti didžiu Azijos protu, jos instinkto pranašumu, taip kaip kadaise darė graikai, šie geriausi Azijos mokiniai ir paveldėtojai, kurie, kaip žinia, nuo Homero iki Periklio, kylant kultūrai ir stiprėjant jėgoms, tolydžio darėsi vis griežtesni moteriai, žodžiu, darėsi rytietiški.
- [Frydrichas Nyčė - Aštuntas skyrius. Tautos ir tėvynės 240-241](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-astuntas-skyrius-tautos-ir-tevynes-240-241/): Aš klausiausi, vėl pirmą kartą - Richardo Wagnerio Meistersingerių uvertiūros: tai prabangus perkrautas, sunkus ir vėlyvas menas, kuris didžiuojasi, kad, norint jį suprasti, reikalingi dar du gyvos muzikos šimtmečiai,- šlovė vokiečiams, kad tokia puikybė neapsiriko! Kokia syvų ir jėgų, metų laikų ir klimato juostų maišatis! Ši muzika žavi mus tai senove, tai svetimumu, tai aitrumu ir perdėtu jaunumu; ji laisva ir kartu pompastiškai tradicinė, neretai šelmiška, dar dažniau stipri ir šiurkšti,- ji alsuoja ugnimi ir gyvybe, o kartu ji tarsi glebi gelsva per vėlai prinokstančių vaisių odelė. Ji liejasi plačiai ir nevaržomai,- ir staiga - nepaaiškinamas sulėtėjimas, tarsi tarpas, skiriantis priežastį nuo padarinio, sunkulys, verčiantis mus pasinerti į svajas, beveik slogutis,- bet štai vėl liejasi ir plečiasi ankstesnis malonumų, įvairiausių malonumų, senos ir naujos laimės srautas - jame labai aiškiai jaučiamas menininko pasitenkinimas savimi, kurio jis nė nemano slėpti, stebinantis jį baimingas suvokimas, kad jis meistriškai valdo raiškos priemones, naujai įgytas ir iki šiol neišbandytas menines priemones,- regis, tai jis nori mums pasakyti.
- [Frydrichas Nyčė - Aštuntas skyrius. Tautos ir tėvynės 242-243](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-astuntas-skyrius-tautos-ir-tevynes-242-243/): Ar pavadinsime tai, kuo, šiandien didžiuojasi europiečiai, "civilizacija" ar "humanizacija", ar "pažanga"; ar apibrėšime tai paprastai, negirdami ir nepeikdami, politine formule - demokratinis Europos judėjimas,- už visų moralinių ir politinių reiškinių, fiksuojamų šiomis formulėmis, vyksta siaubingas, nuolat augantis ir besiplečiantis fiziologinis procesas,- europiečių supanašėjimo procesas. Jie vis labiau laisvėja nuo tokių sąlygų, kuriomis atsiranda klimato ir luomų siejamos rasės. Didėja europiečių nepriklausomumas nuo tam tikros aplinkos, šimtmečiais siekusios įrėžti į žmogaus sielą ir kūną tokius pačius reikalavimus,- taigi pamažu atsiranda iš esmės viršnacionalus ir klajoklis žmogus, kurio tipiškas skiriamasis bruožas, fiziologiškai kalbant, yra maksimali prisitaikymo galia, tikras prisitaikymo menas.
- [Frydrichas Nyčė - Aštuntas skyrius. Tautos ir tėvynės 244](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-astuntas-skyrius-tautos-ir-tevynes-244/): Kadaise vokiečiai buvo laikomi "giliais",- o dabar, kai didžiausios sėkmės pasiekęs naujojo vokiečio tipas trokšta visai kitokios šlovės ir galbūt visuose giliuose dalykuose įžvelgia šaunumo stoką, laiko dvasia ir patriotizmas verčia suabejoti, ar kartais, tikint pagyromis, nebuvo apsigaunama, žodžiu, ar vokiškasis gilumas nėra iš tikrųjų kažkas kita, blogesnio,- ko, ačiū Dievui, sėkmingai siekiama atsikratyti. Taigi pabandykime pakeisti požiūrį į vokišką gilumą: tam tereikia atlikti nedidelę vokiškos sielos vivisekciją.- Vokiška siela visų pirma yra daugialypė, daugiasluoksnė, veikiau sudėta ir sukrauta nei kaip reikiant sukonstruota, - tai jos kilmės, ištakų įvairovės padarinys.
- [Frydrichas Nyčė - Aštuntas skyrius. Tautos ir tėvynės 245-246](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-astuntas-skyrius-tautos-ir-tevynes-245-246/): "Seni geri" laikai praėjo, nuskambėjo Mozarto melodijose,- kokie mes laimingi, kad jo rokoko mums dar kažką sako, kad jo "gera draugija", jo švelnios svajos, jo vaikiškas mėgavimasis kiniškais ir įmantriais dalykais, jo širdingas mandagumas, jo polinkis į grakštumą, meilę, šokį, ašaras, jo tikėjimas Pietumis dar gali apeliuoti į kažkokį likutį mumyse! Ak, kada nors ir tai nueis į praeitį! - bet kas gali abejoti, kad dar anksčiau bus nustota suprasti Beethoveną ir juo mėgautis! - juk jis buvo tik stilių lūžio ir stilių pasikeitimo atgarsis, o ne, kaip Mozartas, didžio, ilgaamžio europietiško skonio atgarsis. Beethovenas yra tarpinis reiškinys tarp senos, sueižėjusios sielos, kuri nuolat byra, ir būsimos, viršjaunos sielos, kuri nuolat gimsta; jo muziką gobia amžino praradimo ir amžinos nepažabojamos vilties prieblanda,- ta pati prieblanda, kurioje maudėsi Europa, kai ji svajojo kartu su Rousseau, kai ji šoko aplink revoliucijos laisvės medį ir galiausiai vos ne dievino Napoleoną.
- [Frydrichas Nyčė - Aštuntas skyrius. Tautos ir tėvynės 247-250](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-astuntas-skyrius-tautos-ir-tevynes-247-250/): Kaip mažai vokiškam stiliui terūpi skambesys ir klausa, rodo faktas, kad būtent geriausi mūsų muzikai rašo prastai. Vokietis skaito ne garsiai, ne ausiai, o tik akimis: skaitydamas jis deda savo ausis į stalčių. Antikos žmogus skaitė, jeigu skaitė - tai būdavo palyginti retai,- garsiai ir gan stipriu balsu; jei kas nors skaitydavo tyliai, buvo stebimasi ir slapčia klausiama "kodėl"? Stipriu, garsiu balsu - tai reiškia su visais bangavimais, išlinkimais, tono pasikeitimais ir tempo kaitaliojimais, kuriais taip žavėjosi antikos publika. Tuo metu rašytinio stiliaus dėsniai buvo tokie patys kaip oratorinio stiliaus; pastarojo dėsnius iš dalies lėmė nepaprastai išlavinta ausis ir gerklos, subtilūs jų poreikiai, o kita vertus,- antikos žmonių plaučių apimtis, stiprumas ir galia. Senovės žmonių požiūriu, periodas visų pirma yra fiziologinis vienetas, kadangi ištarti jį reikia vienu atodūsiu.
- [Frydrichas Nyčė - Aštuntas skyrius. Tautos ir tėvynės 251-252](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-astuntas-skyrius-tautos-ir-tevynes-251-252/): Reikia susitaikyti su tuo, kad jeigu kokia nors tauta, kenčianti nuo nacionalinės karštligės ir politinio garbės troškimo, nori kentėti,- tai jos protą užtemdys įvairūs debesys ir ūkanos, žodžiu, ją ištiks nedideli iškvailėjimo priepuoliai: pavyzdžiui, vokiečius šiandien ištinka tai antiprancūziškas iškvailėjimas, tai antižydiškas, tai antilenkiškas, tai krikščioniškai romantiškas, tai wagneriškas, tai teutoniškas, tai prūsiškas (tik pažvelkime į šiuos vargšus istorikus, šiuos siebelius ir treitschkes ir jų tvirtai suveržtas galvas) ir visokie kitokie maži vokiečių proto ir sąžinės aptemimai. Prašau man atleisti, kad ir aš po neilgos, tačiau rizikingos viešnagės labai užkrėstoje srityje nesugebėjau visiškai išvengti tos ligos ir, sekdamas visuotiniu pavyzdžiu, ėmiau rūpintis dalykais, kurie manęs neliečia,- pirmas politinės infekcijos požymis. Pavyzdžiui, žydais - paklausykite.- Aš dar nesutikau vokiečio, kuris būtų palankus žydams; ir kad ir kaip ryžtingai atsiribotų nuo antisemitizmo visi atsargūs žmonės ir politikai, vis dėlto tas atsargumas ir politika nukreipti ne prieš patį jausmą, o tik prieš jo pavojingą nesaikingumą, ypač prieš grasias ir gėdingas to nesaikingo jausmo apraiškas - neturėkime dėl to iliuzijų.
- [Frydrichas Nyčė - Aštuntas skyrius. Tautos ir tėvynės 253-254](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-astuntas-skyrius-tautos-ir-tevynes-253-254/): Esama tiesų, kurias geriausiai suvokia vidutiniškos galvos, kadangi tos tiesos geriausiai atitinka tokias galvas; esama tiesų, kurios atrodo patrauklios ir viliojančios tik vidutiniškiems protams,- šią gal ir nemalonią išvadą reikia padaryti kaip tik dabar, kai garbių, bet vidutinių anglų - paminėsiu Darwiną, Johną Stuartą Millį ir Herbertą Spencerį - dvasia įsivyrauja viduriniuose europietiško skonio sluoksniuose. Iš tikrųjų, kas galėtų abejoti, kad laikinas tokių protų viešpatavimas yra naudingas? Būtų klaidinga manyti, jog taurūs ir nuošale sklendžiantys protai turi ypatingų sugebėjimų nustatyti, rinkti ir brukti į išvadas daugybę smulkių bendrų faktų: kaip išimtys, jie ne itin gerai tinka tyrimo "taisyklėms" taikyti.
- [Frydrichas Nyčė - Aštuntas skyrius. Tautos ir tėvynės 255-256](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-astuntas-skyrius-tautos-ir-tevynes-255-256/): Vokiečių muzikos atžvilgiu patariu būti atsargiems. Jeigu kas nors myli Pietus, kaip aš juos myliu, kaip didžiąją protinio ir juslinio sveikatingumo mokyklą, kaip pilnatvę šviesos ir saulės spindulių, kurie liejasi ant tikinčios savimi ir nuo nieko nepriklausomos būties,- tai toks žmogus išmoks truputį saugotis vokiečių muzikos, nes ji, gadindama jo skonį, gadina jam ir sveikatą. Toks pietietis ne pagal kilmę, o pagal tikėjimą privalo, jei tik jis svajoja apie muzikos ateitį, svajoti ir apie muzikos išsilaisvinimą nuo Šiaurės, ir jo ausyse turi skambėti gilesnis, galingesnės, galbūt piktesnės ir paslaptingesnės muzikos preliudija, viršvokiškos muzikos, kuri nenutils, nenublanks, nenublykš žydros geidulingos jūros ir skaidraus viduržemio dangaus akivaizdoje, kaip visokia vokiečių muzika; preliudija viršeuropinės muzikos, kuri nepraras savo galios net ir raudonai rudų dykumos saulėlydžių fone, muzikos, kurios siela susigiminiavusi su palme ir pratusi klaidžioti, jausdamasi kaip namie, tarp didžiulių, nuostabių, vienišų plėšrūnų...
- [Frydrichas Nyčė - Devintas skyrius. Kas kilnu? 257-259](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-devintas-skyrius-kas-kilnu-257-259/): Lig šiol "žmogaus" tipą aukštino tik aristokratinė visuomenė - ir taip bus visada: tokia visuomenė tiki išplėtota socialine hierarchija, nevienoda žmonių verte ir negali išsiversti be vienokios ar kitokios vergijos. Be distancijos patoso, kurį lemia giliai įsišakniję luomų skirtumai, nuolatinis viešpataujančios kastos įprotis žvelgti iš viršaus į pavaldinius ir įrankius ir taip pat nuolatinis pratinimasis paklusti ir įsakinėti, laikyti kitus žemiau ir toliau, be tokio patoso visai negalėtų išaugti kitas paslaptingas patosas,- siekimas didinti distanciją ir sieloje, formavimasis vis aukštesnių, retesnių, tolimesnių, labiau įtemptų ir platesnių sielos būvių, žodžiu, negalėtų tobulėti "žmogaus" tipas, negalėtų tęstis "žmogaus saviveika" - tariant moralinės formulės žodžiais, bet suteikiant jiems antmoralinę prasmę.
- [Frydrichas Nyčė - Devintas skyrius. Kas kilnu? 260](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-devintas-skyrius-kas-kilnu-260/): Keliaudamas po rafinuotas ir šiurkštesnes morales, kurios lig šiol viešpatavo žemėje arba ir dabar dar viešpatauja, pastebėjau reguliariai pasikartojantį tam tikrą bruožų ryšį: galiausiai atradau du pagrindinius tipus ir vieną pagrindinį jų skirtumą. Egzistuoja p o n ų moralė ir vergų moralė; - iškart skubu pridurti, kad visose aukštesnėse ir sudėtingesnėse kultūrose regime bandymus sujungti šias morales, o dar dažniau - kad jos yra tarpusavyje susipynusios, bet viena kitos nesupranta ir kartais tiesiog koegzistuoja - netgi tame pačiame žmoguje, vienoje sieloje. Moralinių vertybių skirtumai atsiranda arba viešpataujančioje kastoje, kuri su nemažu pasitenkinimu suvokia, kad ji skiriasi nuo pavaldžių jai žmonių,- arba pavaldžioje grupėje, tarp vergų ir visokių priklausomų žmonių.
- [Frydrichas Nyčė - Devintas skyrius. Kas kilnu? 261-262](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-devintas-skyrius-kas-kilnu-261-262/): Kilmingam žmogui vienas sunkiausiai suvokiamų dalykų yra tuštybė: jis bandys ją neigti netgi ten, kur kitokios kilmės žmonės parodys ją pirštu. Kilmingam žmogui didelė problema įsivaizduoti būtybes, kurios stengiasi įteigti kitiems gerą nuomonę apie save, nors pačios taip negalvoja - taigi nėra ir jos "užsitarnavusios" - ir kurios vis dėlto pačios ta nuomone tiki. Jam tai atrodo, viena vertus, toks beskonis ir negarbingas, o kita vertus, toks įmantriai neprotingas dalykas, kad tuštybę jis laiko išimtimi ir dažniausiai, kai apie ją kalbama, abejoja jos egzistavimu. Pavyzdžiui, jis gali pasakyti: "Aš galiu klysti dėl savo vertės ir vis dėlto reikalauti, kad ir kiti vertintų mane taip, kaip aš vertinu save,- bet tai ne tuštybė (o puikybė arba dažniau tai, kas vadinama "nuolankumu" ar "kuklumu")."
- [Frydrichas Nyčė - Devintas skyrius. Kas kilnu? 263-267](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-devintas-skyrius-kas-kilnu-263-267/): Egzistuoja rango instinktas, kuris labiau nei bet kas yra aukšto rango požymis; egzistuoja mėgavimasis pagarbos reiškimo niuansais, kuris rodo aukštą kilmę ir kilmingus įpročius. Sielos subtilumas, gėris ir kilnumas pavojingai išbandomi, kai pro ją praeina kažkas, turintis pirmą rangą, bet autoriteto keliamu virpuliu dar neapgintas nuo įžūlumo ir grubumo: kažkas neišskirtas, neatrastas, tiriantis ir galbūt savo noru pasislepiantis ir užsimaskuojantis, einantis savo keliu kaip gyvas bandymo akmuo. Kas savo uždaviniu laiko sielų tyrimą, tas įvairiomis formomis naudosis kaip tik šiuo menu, kad nustatytų galutinę kokios nors sielos vertę, nekintamą įgimtą jos rangą: jis išbandys jos gerbimo instinktą.
- [Frydrichas Nyčė - Devintas skyrius. Kas kilnu? 268-269](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-devintas-skyrius-kas-kilnu-268-269/): Pagaliau kas yra bendrumas? - Žodžiai - tai sąvokų garsiniai ženklai; o sąvokos - daugmaž apibrėžti dažnai pasikartojančių ir tuo pat metu kylančių pojūčių ir jų grupių vaizdiniai ženklai. Norint suprasti vienas kitą, nepakanka vartoti tuos pačius žodžius; tais pačiais žodžiais reikia išreikšti vienodus išgyvenimus, galiausiai reikia turėti bendrą su kitais žmonėmis patirtį. Todėl vienos tautos žmonės supranta vienas kitą geriau negu skirtingų tautų atstovai netgi tuo atveju, kai pastarieji kalba ta pačia kalba; arba kita vertus, jeigu žmonės ilgai gyvena panašiomis sąlygomis (klimato, dirvos, pavojaus, poreikių, darbo) tai atsiranda kažkas, kas "supranta save" - tauta.
- [Frydrichas Nyčė - Devintas skyrius. Kas kilnu? 270-277](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-devintas-skyrius-kas-kilnu-270-277/): Kiekvieno didžiai kentėjusio žmogaus dvasinis išdidumas ir pasibjaurėjimas - kaip didžiai žmogus gali kentėti, iš esmės lemia jo rangas,- jį kiaurai persmelkiantis ir nudažantis pasibaisėtinas tikrumas, kad dėl savo kentėjimo jis žino daugiau, negu gali žinoti išmintingiausieji ir protingiausieji, kad jam yra žinomi tolimi siaubingi pasauliai, kuriuose jis kadaise jautėsi "kaip namie" ir apie kuriuos "jūs nieko nežinote!"... dvasinė tylinti kenčiančiojo puikybė, šis pažinimo numylėtinio, "pašvęstojo", beveik aukojamojo išdidumas reikalauja visų maskavimo formų, kad apsisaugotų nuo įkyrių ir atjaučiančių rankų prisilietimo ir apskritai nuo visko, kas jam neprilygsta skausmo intensyvumu. Didi kančia sukilnina; ji atskiria nuo kitų.
- [Frydrichas Nyčė - Devintas skyrius. Kas kilnu? 278-285](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-devintas-skyrius-kas-kilnu-278-285/): - Keliauninke, kas tu? Aš matau - tu eini savo keliu be ironijos, be meilės, su neįžvelgiamomis akimis; drėgnas ir liūdnas kaip svambalas, grįžtantis nepasotintas iš visokio gylio į dienos šviesą - ko jis ten ieškojo? - su krūtine, iš kurios neišgirsi atodūsio, burna, slepiančia šleikštulį, ranka, lėtai siekiančia daiktus: kas tu esi? ką tu darei? Atsikvėpk: šioje vietoje kiekvienas sutinkamas svetingai,- pailsėk! Ir kad ir kas tu būtum - ko tu nori dabar? Ko tau reikia poilsiui? Tik pasakyk: viską tau atiduosiu, ką aš turiu!- "Poilsiui? Poilsiui? O, smalsuoli, ką tu sakai! Bet prašau duoti man -" Ką? Ką? pasakyk gi! - "Dar vieną kaukę. Antrą kaukę!.."
- [Frydrichas Nyčė - Devintas skyrius. Kas kilnu? 286-294](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-devintas-skyrius-kas-kilnu-286-294/): Kas yra kilmingumas? Ką mums šiandien reiškia žodis "kilmingas"? Kuo išsiduoda kilmingas žmogus, pagal kokius požymius jį galima atpažinti po šiuo sunkiu apniūkusiu prasidedančio prastuomenės viešpatavimo dangumi, kai viskas praranda skaidrumą ir virsta kažkuo panašiu į šviną? - Šiais požymiais negali būti poelgiai, nes jie visada yra daugiareikšmiai, neįžvelgiami,- jais negali būti ir "kūriniai". Tarp menininkų ir mokslininkų šiandien randame pakankamai tokių, kurių kūriniai išduoda, kad jie labai trokšta kilmingumo: bet šis kilmingumo poreikis iš esmės skiriasi nuo pačios kilmingos sielos poreikių ir yra iškalbus bei pavojingas jų stokos ženklas.
- [Frydrichas Nyčė - Devintas skyrius. Kas kilnu? 295-296](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-devintas-skyrius-kas-kilnu-295-296/): Širdies genijus, būdingas tam didžiajam Slėpiningajam, Dievui-gundytojui ir apsigimusiam sąžinių suvedžiotojui, kurio balsas sugeba pasiekti kiekvienos sielos požeminį pasaulį, kuris nepasakys nė vieno žodžio, nemes nė vieno žvilgsnio be klastos ir vyliaus, kuris meistriškai sugeba atrodyti - ne tuo, kuo jis yra, o tuo, kas gali paskatinti jo sekėjus vis arčiau ir arčiau prie jo glaustis, kad sektų juo iš vidinių paskatų ir besąlygiškai; širdies genijus, kuris nuslopina visa, kas garsu ir savimyliška, ir moko klausyti, išlygina šiurkščias sielas ir duoda joms paragauti naujo troškimo - būti tyliomis kaip veidrodis, atspindintis gilų dangų; širdies genijus, kuris negrabią ir per daug skubančią ranką moko imti lėčiau ir švelniau;
- [Ištrauka iš J.J. Rouseau "Ar mokslų ir menų pažanga pagerino žmonių papročius?" - I](https://straipsniai.lt/mokslas/istrauka-is-j-j-rouseau-ar-mokslu-ir-menu-pazanga-pagerino-zmoniu-paprocius-i/): Jaučiu, kad teisme, prieš kurį stoju, bus nelengva apginti tai, ką ketinu pasakyti. Kaip išdrįsti burnoti mokslus vieno mokslingiausių Europos susirinkimų akivaizdoje, girti nemokšiškumą prieš garsiąją Akademiją ir neapykantą mokslo studijoms suderinti su pagarba tikriesiems mokslininkams? Aš visus šiuos prieštaravimus įžvelgiau, bet jie manęs nesustabdė. Ne mokslą aš įžeidinėju, tariau sau, bet dorybę ginu dorų žmonių akivaizdoje. Sąžiningumas doriems žmonėms brangesnis, negu mokslingumas mokytiems. Tad ko gi man baimintis? Manęs klausančios draugijos išsimokslinimo? Taip, aš bijau, prisipažįstu; tačiau nerimą man kelia mano kalbos konstravimas, o ne oratoriaus nuomonė. Teisingieji valdovai visada nesvyruodami save neteisiais pripažindavo, kai ginčuose kildavo abejonė; o tam, kuris gina teisingą reikalą, pati palankiausia padėtis susidaro tada, kai tenka save apginti prieš garbingą ir išsimokslinusį priešą, teisėją savo paties byloje.
- [Ištrauka iš J.J. Rouseau "Ar mokslų ir menų pažanga pagerino žmonių papročius?" - II](https://straipsniai.lt/mokslas/istrauka-is-j-j-rouseau-ar-mokslu-ir-menu-pazanga-pagerino-zmoniu-paprocius-ii/): Europą vėl buvo beužvaldąs pirmųjų amžių barbariškumas. Šios pasaulio dalies tautos, šiandien tokios apsišvietusios, prieš keletą šimtmečių buvo tamsios ir nemokšos. Nežinau, koks tariamai mokslinis žargonas, niekingesnis už nemokšiškumą, pasisavino teisę vadintis mokslu ir sudarė beveik nenugalimas kliūtis tikrojo mokslo sugrąžinimui. Reikėjo perversmo, kad žmonės vėl ateitų į protą; ir jis pagaliau atėjo iš tos pusės, iš kurios mažiausiai tikėtasi. Bukas musulmonas, šis amžinas literatūros persekiotojas,- štai kas vėl sugrąžino ją į mūsų tarpą. Žlugus Konstantino sostui, senovės Graikijos likučiai buvo perkelti į Italiją. Prancūzija šių brangių liekanų sąskaita praturtėjo. Po literatūros netrukus atėjo ir mokslai: prie rašymo meno prisidėjo mąstymo menas; toks nuoseklumas atrodo keistas, o vis dėlto jis galbūt net labai natūralus: ir žmonėms atsivėrė svarbiausias bendravimo su mūzomis pranašumas. Šio pranašumo dėka žmonės tampa draugingesni, nes kūriniais, vertais visuotinio pritarimo, jis įkvepia jiems troškimą vienas kitam patikti.
- [Ištrauka iš J.J. Rouseau "Ar mokslų ir menų pažanga pagerino žmonių papročius?" - III](https://straipsniai.lt/mokslas/istrauka-is-j-j-rouseau-ar-mokslu-ir-menu-pazanga-pagerino-zmoniu-paprocius-iii/): Didelėms tautoms priešpastatykime papročius mažųjų tautų, kurios, apsisaugojusios nuo nereikalingų žinių užkrato, savo dorybėmis susikūrė laimę ir tapo pavyzdžiu kitoms tautoms. Tokie buvo senovės persai - nuostabi nacija, kuri dorybę studijavo taip pat, kaip mes mokslą; ji lengvai užkariavo Aziją ir vienintelė išgarsėjo tuo, kad jos nuostatų istorija buvo skaitoma lyg filosofinis romanas. Tokie buvo skitai, apie kuriuos mus pasiekė tokie puikus atsiliepimai. Tokie buvo germanai; plunksna, pavargusi aprašinėti išsilavinusios, turtingos ir goslios tautos nusikaltimus ir niekšybes, su palengvėjimu piešė jų paprastumą, skaistumą ir dorybes. Tokia buvo netgi Roma skurdo ir nežinojimo laikais; tokia pagaliau iki mūsų dienų išliko valstiečių nacija, taip giriama už narsumą, kurio nelaimės negalėjo įveikti, ir už ištikimybę, kurios blogas pavyzdys negalėjo palaužti.
- [Ištrauka iš J.J. Rouseau "Ar mokslų ir menų pažanga pagerino žmonių papročius?" - IV](https://straipsniai.lt/mokslas/istrauka-is-j-j-rouseau-ar-mokslu-ir-menu-pazanga-pagerino-zmoniu-paprocius-iv/): Sename iš Egipto į Graikiją atkeliavusiame padavime sakoma, kad mokslų išradėjas buvo dievas - žmonių ramybės priešas. Ką gi apie mokslus turėjo manyti patys egiptiečiai, tarp kurių jie gimė? Mat, jie aiškiai matė mokslus pagimdžiusį šaltinį. Iš tikrųjų, pervertę visus pasaulio metraščius ir netgi įvairiomis filosofinėmis struktūromis užpildę visas klaidingų kronikų spragas, mes nerasime tokio žmogaus žinių šaltinio, kuris atitiktų mūsų pamėgtus vaizdinius apie jų kilmę. Astronomiją pagimdė prietarai; gražbylystę - garbės troškimas, neapykanta, pataikavimas, melas; geometriją - šykštumas; fiziką - tuščias smalsumas; visus juos ir drauge su jais net pačią moralę - žmogaus puikybė. Taigi mokslai ir menai atsirado iš mūsų ydų: mes mažiau jų vertingumu abejotume, jeigu juos mūsų dorybės būtų pagimdžiusios.
- [Ištrauka iš J.J. Rouseau "Ar mokslų ir menų pažanga pagerino žmonių papročius?" - V](https://straipsniai.lt/mokslas/istrauka-is-j-j-rouseau-ar-mokslu-ir-menu-pazanga-pagerino-zmoniu-paprocius-v/): Mokslų vystymasis neigiamai veikia karines savybes, o moralines - tuo labiau. Nuo pat pirmųjų mūsų gyvenimo dienų neprotingas auklėjimas miklina mūsų protą ir iškreipia mūsų nuomonę. Aš visur matau gausybę įstaigų, kuriose didelių pastangų dėka jaunimą moko visko, tik ne savo pareigas vykdyti. Jūsų vaikai nemokės gimtosios kalbos, bet užtai išmoks kitų, niekur nevartojamų kalbų; jie išmoks kurti eiles, kurias vargu ar supras patys; nesugebėdami atskirti tiesos nuo paklydimo, jie gražiais argumentais išmokys ir kitus jų neįžiūrėti; bet jie nežinos, ką reiškia žodžiai: kilnumas, teisingumas, santūrumas, žmoniškumas, drąsumas; švelnus žodis tėvynė niekada nepasieks jų ausies, o jeigu jiems bus kalbama apie dievą, tai ne tiek dėl to, kad jie jį gerbtų, kiek dėl to, kad jo bijotų.
- [Frydrichas Nyčė](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce/): Vienas žymiausių "gyvenimo filosofijos" kūrėjų Frydrichas Nyčė gimė 1844 m. Rekeno bažnytkaimyje, netoli Leipcigo. Jo tėvas Karolis Nyčė buvo pastorius, motina taip pat kilusi iš pastoriaus šeimos. (Savo autobiografijoje F.Nyčė rašo, kad jo protėviai buvę lenkų dvarininkai Nickiai, kontrreformacijos laikais, kaip protestantai, persikėlę į Vokietiją). Po tėvo mirties 1849 m. motina su vaikais persikėlė į Naumburgą, čia F.Nyčė pradėjo lankyti gimnaziją. Po ketverių mokslo metų (1858 m.) jis persikėlė tęsti mokslo į krašto mokyklą Pforte. Gimnazijoje išryškėjo neeiliniai literatūriniai F.Nyčės gabumai, be to, jis gerai išmanė Bibliją (šeimoje buvo auklėjamas protestantiškojo dievobaimingumo dvasia), vokiečių muziką, puikiai grojo fortepijonu.
- [Frydricho Nyčės antifilosofija](https://straipsniai.lt/mokslas/frydricho-nyces-antifilosofija/): Dviejų paskutinių šimtmečių sandūroje niauriame Vakarų intelektualiniame horizonte patekėjo pirmo ryškumo žvaigždė. Tai buvo Frydrichas Nyčė, mąstytojas, netelpantis į jokius įprastinius kultūros ar filosofijos istoriko braižomus rėmus, neišmatuojamas akademiniais mąsteliais, lyg Protėjas mainantis kaukes, tūkstantveidis unikumas, iki pat mūsų dienų nepraradęs mįslingumo ir keisto, beveik patologinio patrauklumo. Dar ir dabar neaišku, kas gi iš tikrųjų buvo Nyčė, nors apie jį ir prirašyta kalnai knygų. Vieni jį vadina paskutiniuoju metafiziku, kiti psichologu, treti laisvuoju filosofu, ketvirti rašytoju, penkti dideliu šarlatanu, o dar kiti - papraščiausiu maniaku ar net silpnapročiu. Išaiškėjo tik vienas dalykas: Nyče arba be išlygų žavimasi, arba - taip pat be išlygų - jis atmetamas.
- [Zaratustros įžanginė prakalba - Frydrichas NYČĖ - Apie antžmogį ir paskutinįjį žmogų](https://straipsniai.lt/mokslas/zaratustros-izangine-prakalba-frydrichas-nyce-apie-antzmogi-ir-paskutiniji-zmogu/): Kai trisdešimties metų Zaratustra sulaukė, paliko tėviškę jis savo ir ežerą gimtinės ir pasitraukė sau į kalnus. Čionai patyrė jis palaimą dvasios ir vienatvės ir dešimt metų jam tai nepabodo. Bet štai galop Zaratustra pajuto, kaip jo pasikeitė širdis,- ir vieną rytą jis pakilo auštant, prieš saulę atsistojo ir taip į ją prabilo: "Tu šviesuly didysis! Kokia gi būtų tavo laimė, jei neturėtum tų, kuriems siunti tu šviesą savo! Tu dešimt metų kildavai į aukštį ties landyne manąja: tau būt įgrisę šviest ir kelią šį keliauti, jei čia manęs nebūtų buvę, erelio ir gyvatės mano. Bet mes čia laukdavom tavęs kiekvieną rytą, priimdavome tavo šviesą gausią ir siųsdavom už tai palaiminimo ženklą. Ir štai! Man išmintis manoji įkyrėjo, kaip bitei tai kuri medaus per daug pririnko,- man rankų reikia tų, kurios į žmones tiesias.
- [Zaratustros prakalbos - Frydrichas NYČĖ - Apie tris virsmus](https://straipsniai.lt/mokslas/zaratustros-prakalbos-frydrichas-nyce-apie-tris-virsmus/): Aš dvasios tris virsmus jums apsakysiu: kaip ji pavirto į kupranugarį, kaip tas paskui - į liūtą ir kaip galop iš liūto vaikas pasidarė. Sunkumų daugel tenka dvasiai, stipriai ir ištvermingai, ir pagarbos pilnai be galo: o tų sunkumų jos stiprybė trokšta, sunkumų kuo didžiausių. O kas yra sunku? - dvasia tuoj klausia ištverminga ir klaupiasi ant kelių, nelyginant kupranugaris, prašydama, kad ją gerai apkrautų. O kas yra sunkiausia, jūs herojai? - dvasia vėl klausia ištverminga: kad šitą naštą užsiversčiau ir mėgaučiaus stiprybe savo. Gal tai yra, ką pasakysiu: save nužemint tam, kad išdidumui būt skaudu? Kvailybei duoti laisvę, kad savo išmintį išjuokčiau?
- [Zaratustros prakalbos - Frydrichas NYČĖ - Apie dorybės tribūnus](https://straipsniai.lt/mokslas/zaratustros-prakalbos-frydrichas-nyce-apie-dorybes-tribunus/): Nutiko kartą toks dalykas, kad ėmė Zaratustrai kažkas išminčių vieną girti, jog apie miegą ir dorybes tasai gerai kalbėti moka: labai jau gerbiamas visų esąs ir uždarbį turįs nemažą, būriai jaunų žmonių sėdį prieš jo tribūną. Nuėjo ir Zaratustra pasiklausyti ir atsisėdo su visais prieš tą tribūną. Štai taip išminčius tarė: "Mums miegą gerbt ir gėdytis jo reikia! Tai pirma, ką jums pasakyti noriu. Be to, visiems iš kelio reikia trauktis, kam naktį miegas neramus ir akys nesimerkia! Dar gėdos turi ir vagis prieš miegą: jis naktį visad slenka patyliukais. Tačiau yra nakties begėdis sargas, kuris begėdiškai nešiojas savo ragą.
- [Zaratustros prakalbos - Frydrichas NYČĖ - Apie tikinčiuosius gyvenimu anapus](https://straipsniai.lt/mokslas/zaratustros-prakalbos-frydrichas-nyce-apie-tikinciuosius-gyvenimu-anapus/): Zaratustra taip Pat nusprendė kartą užmesti akį į žmogaus anapus, kaip tie, kurie gyvenimu anuoju tiki. Pasaulis man tuomet atrodė sukurtas kenčiančio ir nukankinto Dievo. Sapnu man rodės tas pasaulis ir meno kūriniu kažkokio Dievo; migla spalvinga prieš akis tokiam, kurs nepatenkintas Dievybe. Kas gera ir kas pikta, ir sielvartas, ir džiaugsmas, ir Aš, ir Tu taipogi - spalvinga rodės man migla, tvyrojus prieš akis kūrėjo. Nukreipti žvilgsnį nuo savęs kūrėjas geidė,- tada pasaulį jis sukūrė. Svaigus troškimas to, kas kenčia,- akis nukreipti nuo kančių savųjų ir pats save užmiršti. Svaigus troškimas ir paties savęs užsimiršimas - toksai atrodė man kadais pasaulis.
- [Zaratustros prakalbos - Frydrichas NYČĖ - Apie kūno niekintojus](https://straipsniai.lt/mokslas/zaratustros-prakalbos-frydrichas-nyce-apie-kuno-niekintojus/): Aš žodį savo tart norėčiau visiems, kas kūną niekint linkę. Ne mokytis iš naujo ir ne iš naujo mokyt jie man išties privalo, o tik su kūnu savo jie atsisveikint turi - ir šitaip nebyliais pasidaryti. "Esu aš kūnas ir siela",- taip kalba vaikas. Kodėl ir žmonės neturėtų kaip tie vaikai kalbėti? Bet tas, kas jau yra pabudęs, kas jau žinoti geba, tas tokią mintį teigia: esu aš kūnas vien ir tiek, ir niekas aš daugiau nesu; siela yra tik žodis kažkam tokiam prie kūno. O kūnas - tai didžiulis protas, daugumas su pradu vienumo tai karas ir taika, banda tai ir piemuo. Taip pat, o, broli mano, ir tavo mažas protas, kurį "dvasia" tu vadini, yra vien įnagis to kūno tavo - tik mažas įnagis ir žaislas tavo proto didžio.
- [Zaratustros prakalbos - Frydrichas NYČĖ - Apie džiaugsmus ir aistras](https://straipsniai.lt/mokslas/zaratustros-prakalbos-frydrichas-nyce-apie-dziaugsmus-ir-aistras/): O broli mano, jeigu tu turi dorybę, ir ji tikrai yra tava, tai su niekuo jinai neturi bendra, jinai tik tau priklauso. Žinau, tu nori ją įvardyt ir glamonėti nori; tau noris už ausų ją timptelt, praleist su ja maloniai laiką. Ir štai! Dabar turi jos vardą drauge su žmonėmis visais, ir pats esi į juos pavirtęs - į juos ir bandą jųjų su ta dorybe savo! Todėl verčiau tu taip kalbėtum: "Nei žodžiais išsakysi nei vardą turi tai, kas sielai kančią ir saldybę taip pat ir alkį žarnoms mano teikia!" Tegul dorybė tavo vertesnė būna užu vardą kokį: ir jeigu apie ją prabilti tau reikėtų, tai nesigėdyki lementi. Tad taip kalbėki ir lemenki: "Tai mano turtas, aš jį myliu, toksai jis visas man patinka, vien tokio aš geidžiu to gėrio.
- [Zaratustros prakalbos - Frydrichas NYČĖ - Apie blyškųjį nusikaltėlį](https://straipsniai.lt/mokslas/zaratustros-prakalbos-frydrichas-nyce-apie-blyskuji-nusikalteli/): Žudyti juk nenorit, teisėjai ir aukų ruošėjai jūs, kol gyvulys galvos dar nenuleido? Žiūrėkit štai, blyškusis nusikaltėlis jau galvą panarino: jo akys panieka didžiausia dega. "Manasis Aš yra toksai dalykas, kurį įveikti reikia: manasis Aš yra man panieka žmogaus didžioji",- taip kalba akys šitos. Kad pats save jis teisė, tai buvo jo akimirka šviesiausia: neleiskit jūs iškilusiajam atgal nusmukti į menkystę savo! Nėra išganymo tam jokio, kurs dvasiškai tiek dėl savęs kankinas, nebent tik mirti kuo greičiausiai. Kai bausmę skiriat šią aukščiausią, teisėjai jūs galingi, tebus ji pagaila, tiktai ne kerštas. Tačiau žudydami kitus, žiūrėkite, kad patys jūs galėtumėt gyvenimą pateisint!
- [Zaratustros prakalbos - Frydrichas NYČĖ - Apie skaitymą ir rašymą](https://straipsniai.lt/mokslas/zaratustros-prakalbos-frydrichas-nyce-apie-skaityma-ir-rasyma/): Iš viso to, kas parašyta, patinka man tik tai, ką rašo autorius krauju savuoju. Rašyki tad krauju, ir tu patirsi, kad kraujas - tai dvasia grynoji. Nelengva kraują svetimą suprasti: aš niekinu tuos skaitančius dykūnus. Skaitytoją pažint kam teko, tas nieko jam daugiau nedaro. Dar šimtas metų tų skaitovų - ir jau pati dvasia pradės smirdėti. O kad dabar skaityt išmokti kiekvienas gali, ilgam ne vien tik rašymą sudergs, bet pražudys ir mąstymą taipogi. Dvasia kadaise Dievas buvo, vėliau ji žmogumi pavirto, o štai dabar ir valkatų minia dar tapt ji žada. Krauju ir posakiais gudriais kas rašo, ne skaitomas tas nori būti, o mintinai išmoktas. Kalnuos aršiausias kelias - tai tarpas tarp viršūnių: bet tam turėti reikia kojas ilgas. Ir posakiai viršūnėm būt privalo: o tie, kuriems kalba skirta šitoji, ir dideli, ir aukštaūgiai turi būti. Štai oras retas, grynas, arti gresiąs pavojus ir linksmo pykčio kupina dvasia - gerai prie vienas kito dera. Aš noriu, kad aplink sukiotųs kipšai, nes man drąsos netrūksta. Drąsa, kuri išbaido šmėklas, pati sau kipšų pasidaro,- drąsa kvatotis nori.
- [Zaratustros prakalbos - Frydrichas NYČĖ - Apie medį prie kalno](https://straipsniai.lt/mokslas/zaratustros-prakalbos-frydrichas-nyce-apie-medi-prie-kalno/): Pamatė Zaratustros akys, kad vengia jo kažkoks jaunuolis. Ir kartą, kai pavakariais Zaratustra sau vienas vaikščiojo po kalnus, kurių aplinkui miestą, vadinamą "Žalmargė karvė", tiek buvo daug ir didelių, pamatė jis jaunuolį šitą, besėdintį prie medžio ir žvelgiantį pavargusiu žvilgsniu į slėnį. Priėjęs palietė jis medį, kur šis žmogus sėdėjo, ir taip į jį prabilo: "Jei medį šį aš savo rankom papurtyti norėčiau, iš to man nieko neišeitų. O vėjas juk, kurio nematom, kankina, lanksto jį, kaip nori. Ir mus daugiausiai ir blogiausiai ir lanksto, ir kankina rankos, kurių nemato niekas." Staiga pašoko jaunikaitis, nustebęs ir sutrikęs, ir taip į tuos žodžius atsakė: "Girdžiu aš kalbant Zaratustrą - aš ką tik apie jį galvojau."
- [Zaratustros prakalbos - Frydrichas NYČĖ - Apie mirties pamokslininkus](https://straipsniai.lt/mokslas/zaratustros-prakalbos-frydrichas-nyce-apie-mirties-pamokslininkus/): Yra tokių kas mirtį skelbia: tačiau gausu pasauly tų, kam skelbt ir pamokslauti reikia, kad iš gyvenimo jie eitų. Liekų pilna mūs žemė, sumaitotas gyvenimas dėl tų, kurių per didelės gausybės. Kad išviliojus juos iš šio pasaulio "gyvenimu anapus amžinuoju"! Vadina žmonės "geltonaisiais" mirties pamokslininkus tuos arba juodaisiais". Bet noriu jums kitas spalvas dar jų atskleisti. Tatai yra baisieji, kas žvėrį plėšrų savyje nešiojas ir kitko pasirinkt negali - tiktai malonumus arba savęs graužimą. Tačiau ir malonumai jų yra savęs graužimas. Jie net žmonėm nėra dar tapę - visi šitie baisieji: teskelbia jie gyvenimą anapus ir patys ten keliauja!
- [Zaratustros prakalbos - Frydrichas NYČĖ - Apie karą ir karius](https://straipsniai.lt/mokslas/zaratustros-prakalbos-frydrichas-nyce-apie-kara-ir-karius/): Nenorim mes, kad mūs gailėtų geriausi mūsų priešai, nenorim pagailos ir tų, kuriuos visa širdim mes mylim. Tad leiskit man jums tiesą pasakyti! O broliai mano kariauninkai! Aš myliu jus be galo, esu ir visados buvau jums lygiavertis. Taip pat esu aš ir geriausias jūsų priešas. Tad leiskit man jums tiesą pasakyti! Žinau, šiek tiek nutuokiu, kad širdys jūsų neapykantos, pavydo turi. Tokie jūs didūs nesat, kad nežinotumėt, kas neapykanta ir kas yra pavydas. Tad būkite bent tiek jau didūs, kad gėdytis savęs jums nereikėtų! Ir jei negalit būti šventaisiais pažinimo, tai nors kariais jo būkit. Juk jie yra draugai ir pirmtakai tokios šventybės.
- [Zaratustros prakalbos - Frydrichas NYČĖ - Apie naująjį dievaitį](https://straipsniai.lt/mokslas/zaratustros-prakalbos-frydrichas-nyce-apie-naujaji-dievaiti/): Kai kur pasauly dar tautų gyvena ir esama bandų nemaža, tik ne pas mus, o broliai mano: čionai gyvuoja tik valstybės. Valstybė? Kas jinai per daiktas? Gerai! Dabar klausykit atidžiai, aš pasakysiu žodį savo, kaip tautos miršta. Valstybė - tai šalčiausias iš visų šaltų siaubūnų. Šaltai jinai meluoja, ir melas šis iš jos burnos mums plūsta: "Aš, būdama valstybė,- sako ji,- esu tas pats, kas ir tauta." Apgaulė tai ir melas! Kūrėjai buvo tie, kurie tautas sukūrė ir meilę bei tikėjimą joms davė: taip jie gyvenimui tarnavo. Naikintojams priklauso tie, kas spąstus spendžia daugumai žmonių, vadindami save valstybe: jie laiko kardą virš galvą iškėlę ir verčia juos šimtus geismų savų patenkint.
- [Zaratustros prakalbos - Frydrichas NYČĖ - Apie prekyvietės muses](https://straipsniai.lt/mokslas/zaratustros-prakalbos-frydrichas-nyce-apie-prekyvietes-muses/): O bėk drauguži mano, tu į vienatvę savo! Regiu tave aš apsvaigintą didžiųjų vyrų triukšmo ir smarkiai subadytą geluonimis mažųjų. Oriai giria ir olos moka drauge su tavimi tylėti. Vėl būki lygus medžiui, kurį tu myli, būk lygus medžiui plačiašakiui: tylus jisai bangų ošimo klausos, kybodamas virš jūros. Tenai, kur baigiasi vienatvė nuo ten - prekyvietės jau valdos, o kur prekyvietės pradžia, tenai ir triukšmas pasigirsta, didžių vaidintojų sukeltas, ir dar nuodingų musių ten zyzimas kyla. Pasauly mūsų taip jau esti, kad net geriausieji dalykai iš tikro nieko dar nereiškia be vieno to, kurs scenoj juos parodo: juos vyrais dideliais vadina žmonės, šituos statytojus spektaklio.
- [Zaratustros prakalbos - Frydrichas NYČĖ - Apie skaistybę](https://straipsniai.lt/mokslas/zaratustros-prakalbos-frydrichas-nyce-apie-skaistybe/): Patinka man giria, ją mėgstu. O miestuose tūnot negera: per daug tenai žmonių gašlių gyvena. Ar ne geriau jau būtų žudikui į nagus pakliūti nei į gašlios moters svajų pasaulį? Pažvelkit va į tuos štai vyrus: iš jų akių matyti - jiems žemėje visų geriausia su moterim gulėti. Jų sielos pilnos juodo purvo; ir vargas, jeigu šitas purvas nors kiek dar dvasios turi! Kad jūs bent gyvulio prilygtumėte tobulybei! Bet gyvuliui būdinga nekaltybė. Ar patariu aš jums žudyt jusles savąsias? Aš patariu tik viena - kad jūsų juslės būt nekaltos. O gal kviečiu skaistybę saugot. Vieniems jinai dorybė, tačiau daugybei ji - beveik yda didžiulė. Šita daugybė, tiesą sakant, susilaikyti geba: tačiau kalės gašlumas akim pavydo žvelgia iš visko, ką jie veikia.
- [Zaratustros prakalbos - Frydrichas NYČĖ - Apie bičiulį](https://straipsniai.lt/mokslas/zaratustros-prakalbos-frydrichas-nyce-apie-biciuli/): "Man vieno vis per daug čia esti,- taip atsiskyrėlis sau mano.- Nes vienas vis ir vienas - per laiką du jau tampa!" Kai du - Aš ir aš Pats - kalbėti ima, uolumo niekad jiems netrūksta: kaip būt įmanoma iškęsti, jei neturėtumei bičiulio? Vienužiui visad juk bičiulis tasai tretysis būna: tretysis šis - tai plūdė, kuri diskusijai dviejų gelmėn nugrimzt neleidžia. O tų gelmių - tokia daugybė visiems, kas atsiskyrę sau gyvena. Todėl taip trokšta jie bičiulio ir jo aukštybės geidžia. O mūs tikėjimas kitais išduoda, kuo patys mes savy mielai norėtume tikėti. Bičiulio ilgesys yra drauge ir mūsų išdavikas. Dažnai žmogus savąja meile tiktai pavydą peršokt nori. Dažnai kitus jis ima pulti ir pats sau priešą pasidaro, kad tik paslėptų, jog ir jis - paimama tvirtovė.
- [Zaratustros prakalbos - Frydrichas NYČĖ - Apie tūkstantį ir vieną tikslą](https://straipsniai.lt/mokslas/zaratustros-prakalbos-frydrichas-nyce-apie-tukstanti-ir-viena-tiksla/): Gan daug kraštų ir daug tautybių Zaratustra regėjo: taip jam pavyko nustatyti, kad tautos turi savo gėrį ir savo blogį. Jokios jėgos didesnės Zaratustra nerado žemėj, kaip gėrį tik ir blogį. Vargu tauta gyvent galėtų, jei ji pirma neimtų vertint; ir jeigu ji išlikti nori, tai vertint turi ji kitaip negu kaimynas. Nemaža, daug yra dalykų, kuriuos viena tauta gerais vadina, o štai kita patyčia, gėda laiko: tokia tad išvada manoji. Tikrai daug kas vienur blogybe rodos, kitur tą patį mantijom garbės apgaubia. Kaimynai vienas kito niekad nesuprato: vis stebis savo sieloj, kad tas kvailys esąs ir piktas. Dorybių skalę turi visos tautos. Pažvelk, tatai yra jos įveikimų skalė, klausyk - tai šaukia jos valia, kuri valdyti siekia.
- [Zaratustros prakalbos - Frydrichas NYČĖ - Apie artimo meilę](https://straipsniai.lt/mokslas/zaratustros-prakalbos-frydrichas-nyce-apie-artimo-meile/): Prie artimo jūs linkstat ir žodžių tam gražių pateisint turit. Tačiau sakau aš jums: ta jūsų meilė artimui yra tik meilė negera, kuria save jūs mylit. Kuomet pas artimą jūs bėgat, iš tikro nuo savęs jūs sprunkat ir norit dar iš to dorybę padaryti: bet permatau aš kiaurai "savęs tą auką" jūsų. Juk Tu yra už Aš senesnis; jisai šventu paskelbtas, bet Aš - toli gražu dar ne: todėl žmogus prie artimo ir glaudžias. Ar aš kviečiu jus artimą mylėti? Aš patariu verčiau nuo jo tik bėgti ir savo meilę tolimajam skirti! Už meilę artimui vertė didesnė mylėti tolimą ir tą, kuris ateina; tačiau daiktams pasaulio ir vaiduokliams vertesnė meilė man yra nei meilė žmogui. Vaiduoklis tas, o, broli mano, kurs iš paskos tau bėga, yra gražesnis už tave; kodėl neduodi kūno jam ir kaulų savo? Bijaisi jo, todėl pas artimą ir mauni.
- [Zaratustros prakalbos - Frydrichas NYČĖ - Apie kuriančiojo kelią](https://straipsniai.lt/mokslas/zaratustros-prakalbos-frydrichas-nyce-apie-kurianciojo-kelia/): Tu nori, broli mano, vienatvėn eiti? Tu kelią į save surasti nori? Palauki dar truputį ir paklausyk, ką pasakysiu. "Kas ieško - pats lengvai pražūsta. Kalta čia kiekviena vienatvė",- banda taip kalba. Ilgai tau priklausyt jai teko. Išgirsi dar savy bandos tu balsą. Ir kai tik pasakysi: "Manoji sąžinė su jūsų nesutampa",- tai bus rauda ir skausmas. Turėk galvoj, jog skausmą šitą viena dar sąžinė pagimdė: ir paskutinis josios spindulėlis tavajam sielvarte dar žėri. Ar savo sielvarto keliu tu eisi, kurs veda į tave? Tuomet parodyk savo teisę ir savo jėgą dar pridėki! Ar tu esi jėga naujoji? Naujoji teisė? Judesys pirmasis? Savaime ratas riedantysis? Ar tu gali žvaigždes priversti, kad jos apie tave aplinkui suktus?
- [Zaratustros prakalbos - Frydrichas NYČĖ - Apie senas ir jaunas moteris](https://straipsniai.lt/mokslas/zaratustros-prakalbos-frydrichas-nyce-apie-senas-ir-jaunas-moteris/): "Ko taip bailiai slenki sutemus, Zaratustra? Ir ką stropiai slepi po apsiaustu savuoju? Gal lobį tau kas dovanojo? O gal nešiesi vaiką, tau pagimdytą? O gal dabar ir pats eini keliais plėšikų, o, drauge tu piktųjų!"- Iš tikro, broli mano! - Zaratustra atsakė,- tai - lobis dovanotas: teisybę mažą aš čionai nešuosi. Bet ji pilna kaprizų, kaip mažas vaikas, ir jei neužkemšu burnos aš jai, tai rėkia ji baisiausiai. Kai šiandien aš ėjau keliais savaisiais, ir saulė vakarop jau leidos, išvydau moterį kely senyvą, kuri štai taip į mano sielą kreipės: "Nemaža jau, o, Zaratustra, esi mums, moterims, kalbėjęs, bet apie mus pačias mums netarei dar niekad žodžio."
- [Zaratustros prakalbos - Frydrichas NYČĖ - Apie gyvatės įkandimą](https://straipsniai.lt/mokslas/zaratustros-prakalbos-frydrichas-nyce-apie-gyvates-ikandima/): Užsnūdo vieną dieną Zaratustra po figmedžiu atgulęs, pridengęs rankom savo veidą, nes karšta buvo. Tik šit prišliaužusi gyvatė įgėlė jam į kaklą, kad tas iš skausmo net suriko. Numetęs ranką nuo akių, jis žvelgė į gyvatę, o ji, akis pažinus Zaratustros, nevikriai apsisuko ir jau šalin norėjo šliaužti. "Palauk,- Zaratustra prakalbo,- dar tau nepadėkojau! Laiku pažadinai iš miego, dar ilgas mano kelias." - "Dabar jau tavo kelias trumpas,- atsakė jam liūdnai gyvatė,- nuodai manieji mirtini." Zaratustra nusišypsojo. "Ar slibinui nuodai gyvatės yra kada pakenkę? - jis jai atsakė.- Verčiau nuodus tuos pasiimki! Nesi tokia turtinga, kad juos man dovanotum." Tuomet jam vėl gyvatė ant kaklo užsirangė ir ėmė žaizdą jo laižyti.
- [Zaratustros prakalbos - Frydrichas NYČĖ - Apie vaiką ir santuoką](https://straipsniai.lt/mokslas/zaratustros-prakalbos-frydrichas-nyce-apie-vaika-ir-santuoka/): Turiu užduot, o, broli mano, tau klausimą aš vieną: lyg jūros svambalą metu aš jį į tavo sielą, kad sužinočiau josios gylį. Esi tu jaunas ir svajoji turėti vaiką, šeimą. Bet aš tavęs ir klausiu: ar tu esi tasai, kurs vaiko geisti turi teisę? Ar tas esi, kurs pergales tik skina, kuris esi save įveikęs, juslių savų esi valdovas, dorybių savo viešpats? Štai to tavęs aš klausiu. O gal iš tavo geismo vien gyvulys ir poreikis tik kalba? Gal tai vienatvės balsas? Nesantaika gal su pačiu savim? Aš noriu tik, kad vaiko geistų tavoji pergalė ir tavo laisvė. Gyvus tu paminklus turi statyti savosios pergalės ir išsilaisvinimo garbei. Statyt aukštyn tau reikia. Tačiau pirma tu pats turi gerai suręstas būti - siela ir kūnu būti taisyklingas.
- [Zaratustros prakalbos - Frydrichas NYČĖ - Apie laisvąją mirtį](https://straipsniai.lt/mokslas/zaratustros-prakalbos-frydrichas-nyce-apie-laisvaja-mirti/): Vieni, o jų yra gausybė, numiršta per vėlai, kiti - šitų mažiau gerokai - per daug anksti akis užmerkia. Keistai dar skamba mokymas toksai: "Laiku numirti reikia!" Laiku į kapą eiti: štai taip Zaratustra jus moko. Tiesa, kas ne laiku gyvena, kaip jam laiku numirti? Verčiau nebūt jis niekad gimęs! - Taip patariu visiems atliekamiesiems. Tačiau ir tie, kurių nereikia, suteikia dar svarbos didžiulės savo mirčiai, ir net tuščiausias riešutas geidauja, kad jį kas nors išgliaužtų. Svarbiu visi mirimą laiko: bet dar mirtis švente netapo. Ir žmonės dar nėra išmokę, kaip švęst šventes gražiausias. Parodyt tobulą jums mirtį noriu, kuri gyviems ir akį rėžtų, ir įžadu kilmingu būtų.
- [Zaratustros prakalbos - Frydrichas NYČĖ - Apie dovanojančią dorybę](https://straipsniai.lt/mokslas/zaratustros-prakalbos-frydrichas-nyce-apie-dovanojancia-dorybe/): Kuomet Zaratustra tam miestui, kuriam širdis jo prielankumą jautė ir vardas jo "Žalmargė karvė" buvo, sudie pasakė, jam sekė iš paskos daugybė tų, kas mokytiniais jo save vadino, ir jie sudarė jo palydą. Taip žengdami jie kryžkelę priėjo: tada Zaratustra pasakė, jog jis dabar jau vienas eit norėtų; jis mėgo visad vaikščiot vienas. O mokytiniai jo - prisiminimui jam dar lazdą dovanojo, kurios auksinę rankeną dabino aplinkui saulę susirangiusi gyvatė. Zaratustra lazda šia džiaugės ir, jąja pasirėmęs, paskui štai taip į juos prakalbo: Ar galit jūs man pasakyti, kaip auksas iš visų didžiausią vertę gavo? Ogi todėl, kad retas jis ir nenaudingas, kad šviečia jis ir švelniai blizga; jį visad lengva dovanoti. Tiktai kaip simbolis dorybės didžiausios iš visų verte didžiausia auksas tapo. Ir to, kas dovanoja jį, tarytum auksas akys blizga; Ir aukso blizgesys sudaro taiką tarp Saulės ir Mėnulio.
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Vaikas su veidrodžiu](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-vaikas-su-veidrodziu/): Ir vėl Zaratustra sugrįžo atgal į kalnus ir savos olos vienatvę ir su žmonėm jau nebendravo: jis ėmė laukti kaip sėjėjas, išbarstęs savo sėklas. Bet jo sieloj vis augo nekantrybė, ir vis labiau jisai ilgėjos tų, kuriuos jis taip mylėjo: nes daug jis jiems dar duot turėjo. O juk visų sunkiausia: iš meilės ranką ištiestą sugniaužti ir, dovanodamas kitiems, pats gėdos jausmo neprarasti. Taip slinko jam vienatvėj ir mėnesiai, ir metai, o išmintis jo augo ir didėjo, ir net gausa sava jam skausmą teikė. Bet vieną rytą dar prieš aušrą pabudo jis ir guoly savo ilgai galvojo, mąstė, kol mintyse sau šitaip tarė: "Kas išgąstį sapne sukėlė tokį, kad net pabust turėjau. Ar tai nebuvo vaikas, kurs prie manęs su veidrodžiu priėjo?
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Palaimos salose](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-palaimos-salose/): Nuo figos medžių vaisiai krenta, prinokę jie ir saldūs; ir kai jie plumpteli ant žemės, žievė jų raudona vis sprogsta. Šiaurys esu subrendusioms aš figoms. Štai taip, bičiuliai mano, lyg figos krenta jums ir mokymai manieji: tad gerkit jūs dabar jų sultis ir valgykit jų mėsą saldžią! Aplinkui jau ruduo, giedra padangė ir popietis ankstyvas. Pažvelkite, kokia aplink gausybė! Ir iš gausos šitos gražu žiūrėt į jūrų tolius. Kadaise žmonės sakė "Dievas!" - kai žvelgė jie į jūrų tolius; o va dabar aš "Antžmogis!" sakyt jus mokau. Bet Dievas - tai tiktai spėjimas; o aš gi noriu, kad spėjimas jūsų toliau nesiektų nei valia jūs kuriamoji.
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Apie gailestinguosius](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-apie-gailestinguosius/): Bičiuliai mano, piktos kalbos pasiekė jūsų draugo ausį: Pažvelkit tik į Zaratustrą! Ar jis nevaikščioja tarp mūsų tarytum gyvulių bandoj didžiulėj?" Tačiau geriau bus šitaip tarus: "Tasai, kurs pažinimo siekia, jis tarp žmonių k a i p tarp galvijų vaikšto." O, žmogų patį šis siekėjas kitaip vadinti linkęs: tai gyvulys, kuris raudonus žandus turi. Bet kaip jis vardą šitą gavo? Ar ne dėl to, kad per dažnai jam raust iš gėdos teko? O, jūs bičiuliai mano! Tasai, kurs pažiniman skverbias, jis tokią mintį skelbia: vien gėda, gėda, gėda - štai kas žmogaus istoriją sudaro! Todėl kilmingas stengias nesigėdyt: jis gėdos jausmą sau ateit įsako, kuomet pamato kančią.
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Apie Dievo tarnus](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-apie-dievo-tarnus/): Ir vieną kartą mokytiniams davęs ženklą, Zaratustra į juos šiais žodžiais kreipės: "Žiūrėkit va - tarnai štai Dievo: ir nors yra jie priešai mano, bet jūs ramiai pro juos praeikit, nuleidę savo kardus! Juk ir tarp jų yra didvyrių; nemaža jų gan daug kentėjo: dabar jie nori, kad kiti kentėtų. Pikti yra jie priešai: nerasi nieko kerštingesnio kaip nuolankumas jųjų. Todėl tasai išvysta kraują greitai, kuris juos pulti ima. Bet jų ir mano kraujas - abu jie giminystės turi: ir aš norėčiau, kad manasis kraujas taip pat ir jų krauju pašlovintas dar būtų." Ir kai visi praėję buvo, suspaudė skausmas Zaratustrą; bet neilgai jis su skausmu savuoju grūmės, netrukus taip jis vėl prabilo: Man Dievo šių tarnų ir gaila. Netinka jie ir mano skoniui; bet man tatai mažiausiai rūpi, kai sugrįžau aš vėl į žmones.
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Apie dorovinguosius](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-apie-dorovinguosius/): Griausmais ir dangiškais ugnies liežuviais į miegančias, suglebusias jusles kalbėti reikia. Bet grožio balsas tyliai šneka: jis skverbias vien į tas sielas, kurios yra jautriausios. Suvirpo šiandien tykiai mano skydas ir dar švelniai nusišypsojo: tai grožio šventas šypsnis ir virpesys tai šventas. Iš jūsų, jūs dorovingieji, šiandieną juokės mano grožis. Ir šitoks balsas jo mane pasiekė: "Jie dar geidauja, kad atlyginta jiems būtų!" Jūs atlygio dar norit, dorovės jūs geidėjai! Jūs už dorovę atlygio geidaujat, už žemę jūs dangaus, o už šiandieną amžinybės prašot? Ir jūs dabar įniršę baisiai, kad aiškinu ir mokau, jog atlygio išvis nėra davėjo. Iš tikro, juk aš nesakau, kad toks dalykas, kaip dorybė, yra koks atlygis, kurs jums priklauso.
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Apie valkatas](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-apie-valkatas/): Gyvenimas - šaltinis malonumo; tačiau kur valkatos drauge sueina gerti, tenai visi šaltiniai užnuodytais pavirsta. Aš mėgstu, kas švaru ir gryna; tačiau pakęsti neįstengiu aš snukių iššieptų ir troškulio visų tų nešvariųjų. Jie metė žvilgsnį į šaltinį: dabar jų snukiai išsiviepę iš ten man atsispindi. Jie šventą vandenį sudergė nuodais to savo geidulio gašlaus; ir kai bjaurius sapnus savuosius jie malonumais pavadino, užnuodijo jie dar ir žodį šitą. Nerimastinga ir liepsna pavirsta, kuomet drėgnas jie širdis savo į ugnį deda; net ir dvasia gurgėti, smilkti ima, kai valkatos arčiau ugnies prieina. Salsvu ir tyžtančiu pavirsta jų rankose ir vaisius: o žvilgsnis jų net vaismedį dar nudžiovina.
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Apie tarantulus](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-apie-tarantulus/): Pažvelk, tarantulo štai urvas! Gal patį jį išvysti nori? Štai kabo jo nupintas tinklas: palieski jį, kad suvirpėtų. O, štai jis išlenda maloniai: pasveikintas būk, vore! Ant nugaros tau juodas trikampis puikuojas, tas ženklas tavo; ir aš žinau taip pat, kas tavo sieloj glūdi. Joj tūno kerštas įsitaisęs: ir tam, kam tu įkandi, išauga šašas juodas; kerštu nuodai tavieji sielą verčia suktis! Aš lyginimu tuo į jus kreipiuosi, į jus, kas sielą suktis verčia, skelbėjai jūs lygybės! Tarantulai man esat, kerštautojai slaptieji! Bet tą slaptybę jūsų noriu dienos švieson išvilkti: todėl juokiuosi jums stačiai į veidą savu juoku aukštybių. Dėl to tampau aš jūsų tinklą, kad pyktį jūsų išviliočiau iš jūsų melo urvo, ir jūsų kerštas iš už žodžio jūsų, kuris jums "teisingumą" reiškia, tuoj pat iššoktų.
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Apie garsiuosius išminčius](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-apie-garsiuosius-ismincius/): Tarnavote jūs tautai ir prietarams tautos, visi išminčiai jūs garsieji! - tačiau tiktai ne tiesai! Kaip tik. dėl to ir gerbiami jūs buvot. Todėl ir netikėjimas tas jūsų tiek pakantos sulaukė, kad pokštas buvo jis ir kelias, kuris į tautą tik aplinkui veda. Taip ponas leidžia kai kada saviems vergams truputi laisvės paragauti, o pats jų išdykavimu sau gėris. Tačiau tauta ko taip neapkenčia, tarytum šunys vilko? Tai - laisvės dvasios ir žmogaus, kurs trauko pančius ir kurs garbinti nelinkęs nieko ir giriose gyvena. Krapštyt laukan ji iš lindynės - tai tautai visuomet tik "teisingumą" reiškė: prieš toki žmonės ir dabar šunis pikčiausius savo tebesiundo. "Nes juk tiesa gyvuoja, jei tik tauta gyvuoja! Ir vargas tiems, kas ieško!" - taip nuo senų laikų juk buvo. Įtikti savo tautai jūs norėjot, giedodami jai ditirambus: "tiesos siekiu" tai pavadinot, išminčiai jūs garsieji!
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Nakties giesmė](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-nakties-giesme/): Naktis atėjo: ir dabar garsiau visi šaltiniai kalba. Siela mana taip pat yra iš gylio trykštantis šaltinis. Naktis atėjo: ir dabar tiktai pabunda visos giesmės mylinčiųjų. Siela mana taip pat yra giesmė, kuri iš mylinčiojo sklinda. Kažkas nenuraminta ir nenumaldoma many gyvena; tai žodžiais veržias iš krūtinės. Troškimas meilės manyje gyvena, jis moka meilės kalbą. Šviesa esu: o, kad naktis aš būčiau! Ir tai yra vienatvė mano, kad aš šviesos esu apjuostas. O, kad nakties tamsa aš būčiau! Kaip godžiai žįst šviesos krūtis aš imčiau! Ir jus pačias palaimint dar norėčiau, žvaigždutės mirgančios ir žiburėliai jūs, ten šviečiantys aukštybėj! - ir būt laimingas aš norėčiau, šviesos jūs dovanom apdovanotas. Bet gyvenu šviesoj aš savo ir sugeriu atgal liepsnas, kurios įsidega many ir iš manęs ištrūksta.
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Šokio daina](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-sokio-daina/): Kai pavakarę, vieną Zaratustra su mokytiniais savo per girią ėjo ieškodamas gaivaus šaltinio, staiga pateko jis į pievą žalią, kurią nuo vėjo slėpė aplinkui augę medžiai ir krūmokšniai: čionai merginos šokį šoko. Bet kai jos Zaratustrą atpažino, iškart sustojo visos; o jis su draugišku šypsniu arčiau priėjo ir šitaip tarė: "Nemeskit šokusios, merginos mielos. Ne koks trukdytojas piktu žvilgsniu pas jus atėjo ir ne merginų priešas. Esu aš Dievo užtarėjas, ginu aš jį nuo velnio: o šis yra dvasia sunkybės. Ir kaip galėčiau aš, o jūs lengvutės, būt priešas šokių dieviškųjų? Arba nemėgt merginų kojų su nuostabiais kulkšniukais? Esu giria, teisybę sakant, tamsi paunksmė medžių, bet kas tamsos manos nebijo, tas ir rožynų ras po kiparisais mano. Jis ras ir mažąjį dievuką, kuris merginoms pats mieliausias: jis prie šaltinio guli ramus, akis užmerkęs.
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Rauda](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-rauda/): "Tenai yra kapų sala tylioji; ten ir kapai jaunystės mano. Tenai gyvenimo vainiką nunešiu aš, vainiką amžino žalumo." Štai taip širdy nutaręs, aš leidausi kelionėn jūra.- O jūs, vaizdai, regėjimai jaunystės! O, meilės žvilgsniai jūs visi, akimirksniai jūs dieviškieji! Kaip jūs man dingote taip greitai! Aš jus prisimenu šiandieną kaip savo mirusiuosius. Nuo jūsų, mano mieli mirusieji, saldus man kvapas sklinda, gaivinantis ir širdį, ir verčiantis pravirkti. Iš tikro sukrečia jisai ir širdžiai jūros vienišo keleivio suteikia atgaivą malonią. Esu aš vis dar turtingiausias, pavydą keliantis didžiausią - aš vienišiausias iš visų! Nes aš jau jus turėjau, o jūs mane dar turit: sakykit, kam kitam nuo medžio obuoliai tokie štai raudonskruosčiai krito? Dar tebesu paveldėtojas meilės jūsų ir žemiškoji karalystė, kuri jūs atminty margom laukinėmis dorybėm žydi, o jūs, mieliausi mano!
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Apie savęs įveikimą](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-apie-saves-iveikima/): "Tiesos siekimas",- jūs išminčiai, juk taip jūs pavadinot tai, kas varo jus į priekį, aistras kas jūsų kursto. Siekimas mąstymu suvokti visa, kas egzistuoja: štai taip aš vadinu tą valią jūsų! Jūs visą esamybę norit pirmiausia mąstoma paversti: nes geranoriškai jūs abejojat,ar ją įmanoma mąstyti. Bet ji jums pasiduot, paklusti turi! Valia taip jūsų geidžia. Jinai daili ir lygi turi tapti ir dvasiai paklusni pasidaryti, kaip josios veidrodis ir atvaizdas atsispindėjęs. O šis siekimas jūsų, išmintingiausieji išminčiai, tai ne kas kita, kaip valdžios troškimas; net ir tuomet, kai apie gėrį jūs ir blogį, ir apie vertinimus bei vertes jūs samprotaujat. Sukurt jūs norit dar pasaulį, ant kelių prieš kurį klūpėt galėtumėte: viltis tatai didžiausia jūsų ir svaigulys didžiausias.
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Apie kilniuosius](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-apie-kilniuosius/): Rami yra gelmė manosios jūros: ir kas atspės, kokių pabaisų jinai juokingų slepia! Negali nieks sudrumst gilybės mano: tačiau ji blizga; raibuliuoja, nes plaukia joj mįslių, kvatojimų nemaža. Aš kilnųjį regėjau šiandien vieną, labai jau šventišką ir atgailaujantį dvasia: o kaip siela manoji juokės iš tos šlykščios bjaurybės! Krūtinę savo plačią atkišęs ir išvertęs, kaip tie, kas lyg prariję mietą vaikšto, stovėjo jis, kilnybė toji, sukandęs lūpas: Baisiom teisybėm apsikarstęs, laimikiais tais medžioklės savo, drabužiais smarkiai apdraskytais; ir daug ant jo spyglių kabėjo - bet rožės dar matyt neteko. Šypsotis dar jis neišmoko ir grožio nepatyrė. Niūrus sugrįžo šis medžioklis iš girios pažinimo. Jis kovės su žvėrim laukiniais: tačiau iš jo rimtybės žvėris laukinis tebežvelgia - nenugalėtasai!
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Apie kultūros šalį](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-apie-kulturos-sali/): Per daug toli į ateitį nuklydau: ir siaubas tuoj mane pagavo. O kai apsidairiau aplinkui, žiūriu! - tik laikas šių dienų draugu vieninteliu dar likęs. Tada skubėjau aš atgal, namolei - ir vis greičiau skubėjau: taip atvykau pas jus, jūs bendraamžiai mano, ir į kultūros šalį. Ir pirmąkart į jus pažvelgti ryžaus, gerų troškimų pilnas: išties su ilgesiu širdy pas jus atklydau. Bet kas man atsitiko? Nors baimė ėmė smarkiai, bet plyšt iš juoko aš turėjau! Mana akis nebuvo mačius dar niekad tokio margumyno! Ir aš juokiausi ir kvatojaus, nors kinkos ir širdis drebėt vis nenustojo: "Juk čia yra visų,- tariau aš,- dažpuodžių tėvynė!" Jūs penkiasdešimčia dėmių rankas ir veidus išsitepę, sėdėjote didžiausiam mano nustebimui, o, dabartiniai žmonės! Ir penkiasdešimt veidrodžių aplinkui turėjo varsomis spalvų maloniai glostyt jūsų akį ir pataikauti širdžiai!
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Apie nesuteptą pažinimą](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-apie-nesutepta-pazinima/): Kai vakar Mėnuo patekėjo, maniau, kad Saulę jis gimdyti nori: jis toks platus ir nėščias ties horizontu plaukė. Tačiau mane jisai apgavo tuo nėštumu savuoju; ir aš veikiau jau patikėsiu jį vyrą esant, o ne moterimi. Žinia, nekoks jisai ir vyras, tasai drovus nakties svajoklis. Išties nėra jo sąžinė švari, kai jis namų stogais keliauja. Nes pavydus ir geidulingas yra tas sutemų vienuolis, jis geidžia Žemės ir visų džiaugsmų, kuriuos patirt tik mylintiesiems lemta. O ne! Nemėgstu katino stogų aš šito! Man šlykštūs tie, kas apie langus pridarytus slampinėja! Maldingas ir tylus jis žengia dangaus žvaigždėtu kilimu: tačiau ne prie širdies man tylūs vyrų žingsniai, kurių nelydi žvangesys pentinų. Dorų žmonių žingsnius kiti juk girdi, o katinas žeme vis sėlina slapčia.
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Apie mokslininkus](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-apie-mokslininkus/): Kai vieną kartą aš miegojau, priėjusi avis vainiką, nupintą iš gebenės, man nuo galvos kramsnoti ėmė,- ir ėsdama kalbėjo: "Zaratustra jau nebe mokslo vyras." Išdrožė taip ir, nosį išdidžiai užrietus, ji sau nuėjo. Man vaikas matęs apie tai pasakė. Kaip miela čia gulėti, kur žaidžia tik vaikai, prie mūro sienos, jau baigiančios sugriūti, kur tiek dagių ir raudonų aguonų! Esu dar mokslo vyras vaikams, dagiams ir raudonoms aguonoms. Jie nekalti visi yra, net jeigu jie ir pyksta. Tačiau avims aš nebesu jau toks: likimas mano šitaip lemia - palaimintas jisai tebūna! Nes kas teisybė, tai teisybė: aš išvykau iš tos buveinės, šulai, kur mokslo įsikūrę, ir netgi užtrenkiau duris kaip reikiant. Per daug ilgai siela manoji sėdėjo alkana prie jųjų stalo; aš taip, kaip jie, nesu išmokęs pažint tiesos, lyg riešutus gliaudyti.
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Apie poetus](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-apie-poetus/): "Nuo laiko to, kai kūną aš geriau pažįstu,- Zaratustra kalbėjo vienam iš mokytinių savo, - dvasia yra man ne daugiau kaip vien tiktai dvasia; ir 'nepraeinamybė' ta visa taip pat yra tik alegorija gryniausia." "Aš šitaip jau esu tave girdėjęs kalbant,-, atsakė mokytinis jam,- be to, tu dar tada pridūrei: 'Tačiau poetai pernelyg meluoja.' Kodėl gi tu sakei, kad melo daug poetai skleidžia?" "Kodėl? - Zaratustra tą klausimą pagavo.- Tu nori sužinot kodėl? Deja, aš ne iš tų, kurį dėl jų 'kodėl' paklausti būtų leista. Ar vakar man šita mintis atėjo? Juk laiko nuplaukė nemaža, kai aš patyriau tai, kas mano pažiūras formavo. Aš kiauras maišas būt turėčiau, kad man galvoj motyvai visi sutilpt galėtų! Išties per daug jau būtų, kad pats mintis savas aš išlaikyt pajėgčiau; kai kas iš atminties tarytum paukštis išplasnoja.
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Apie didelius įvykius](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-apie-didelius-ivykius/): Yra sala, ji jūroj plyti - ten netolies, kur salos Zaratustros palaimingos,- o joj vulkanas nuolat rūksta; apie tą salą žmonės šneka, ir ypač moterėlės senos, jog ji, lyg milžino ola, ties požemio pasaulio vartais sliūgsi: o per vulkaną patį einąs žemyn ten takas siauras, kuris prie vartų šio pasaulio veda. Ir taip nutiko, taip įvyko, kad tuo laiku, kai salose palaimos Zaratustra buvojo, prie tos salos, kurioj vulkanas smilko, atplaukęs laivas inkarą nuleido, o įgula krantan išlipo ir triušių pamedžiot nuėjo. Tačiau pietų artėjant metui, kai kapitonas ir jo žmonės laive vėl susirinkę buvo, staiga visi išvydo žmogų, kurs oru tiesiai į jų pusę ėjo, ir balsas nežinia iš kur kalbėjo aiškiai: "Jau laikas! Jau pats laikas!" Ir kai vaiduoklis šis visai arti atslinko - jis greit, lyg koks šešėlis, pro juos praskrido ta linkme, kur rūkstantis vulkanas matės,- tuomet tiktai jūreiviai atpažino, suglumę visiškai, jog šičia Zaratustros būta; nes jį visi jau buvo matę, išskyrus patį kapitoną, ir jie mylėjo jį, kaip žmonės visad myli: kai meilės ir drovumo lygiom dalim sudėta esti.
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Pranašautojas](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-pranasautojas/): "...ir aš regėjau liūdesį didžiulį, ateinantį pas žmones. Geriausieji iš jų savų darbų jau dirbti neįstengė. Ir aiškinimas toks pasklido, o šalia jo - tikėjimas toks plito: 'Juk viskas tuščia, viskas juk vis tiek ir viskas buvo!' Ir nuo visų kalvų aidėjo: 'Juk viskas tuščia, viskas juk vis tiek ir viskas buvo!' Teisybė, derlių mes surinkom: tačiau kodėl mūs vaisiai visi supuvo, parudavo? Kas nuo Mėnulio pikto nukrito naktį paskutinę? Per nieką visas mūsų darbas, nuodais pavirto mūsų vynas, negeros akys nužiūrėjo, išdegino laukus ir širdis mūsų. Išdžiūvom mes visi ir patys; ir jei ugnis ant mūs užkristų, tai subyrėtume į dulkes lyg pelenai ataušę:- net ugnį pačią mes išvarginom ir nustekenom. Išseko šuliniai, šaltiniai, ir jūra pasitraukė. Net žemė pleišėja visa, bet gelmės ryt nenori nieko!
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Apie išgelbėjimą](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-apie-isgelbejima/): Kai vieną giedrią dieną Zaratustra per tiltą platų ėjo, luošiai ir elgetos jį tuoj apstojo, ir vienas kuprius taip jam tarė: "Štai ką tau pasakysiu, Zaratustra! Žinau, kad žmonės mokos iš tavęs ir tavo mokymu labiau vis tiki: bet kad jie visiškai tavim tikėtų, dar vieno dalykėlio trūksta - pirma tau reikia mus, luošius, dar perkalbėti! Štai tau dabar puikus pasirinkimas ir gerą progą čia turi daugiau negu su vienu pakalbėti! Aklus galėtumei išgydyt, šlubius - ant kojų pastatyti; o tam, kuris per daug anoj va pusėj turi, galėtum ir - šiek tiek nuimti: ir tai, kaip man atrodo, geriausias būdas būtų luošius patraukti savo pusėn, priverst į Zaratustrą įtikėti!" Tačiau Zaratustra jį kalbinusiam taip atsakė: "Jei kupriui kuprą jo atimsi, atimsi jam ir dvasią - taip patarlė viena mokina. O jei aklam akis jo sugrąžinsi, tai jis išvys per daug blogybių žemėj: todėl šis tą prakeikti gali, kurs jam regėjimą grąžino. O tas, kuris ištiesins šlubiui kojas, jam padarys blogiausią darbą: nes kai tik šlubis vaikščiot imtų, tai ir jo ydos vėl su juo bėgiotų - štai taip apie luošius kalbėti žmonės linkę. Kodėl Zaratustra tad negalėtų iš paprastų žmonių kai ko išmokti, jei žmonės mokosi iš Zaratustros?
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Apie žmogiškąsias gudrybes](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-apie-zmogiskasias-gudrybes/): Ne aukštis, o stati atšlaitė - yra baisiausia! Atšlaitė ta, kur žvilgsnis į bedugnę krenta, o rankos aukščio siekia. Tuomet širdis man svaigti ima nuo noro jos dvilypio. O, jūs bičiuliai mano, ar nujaučiat, koks tas širdies manos dvilypis noras? Stati atkalnė ir pavojus mano yra ta būsena dvilypė, kai žvilgsnis į aukštybę kyla, o rankos įsikibt ir pasiremt - į gilumą - norėtų! Žmogaus - valia manoji griebias, grandinėm aš rišu save prie jo, nes jis mane prie antžmogio į viršų traukia: tenai antrasis noras mano veržias. Dėl to aklai žmonių pasauly gyvent man lemta, lyg jų nė vieno nepažinčiau: kad mano rankos visiškai dar neprarastų tikėjimo, jog esama kažko ir tvirto. Aš jūsų, žmonės, nepažįstu: tamsa šita ir ši paguoda dažnai mane apgaubus laiko.
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Tyliausioji valanda](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-tyliausioji-valanda/): Tad kas nutiko man, bičiuliai mano? Jūs regite mane sutrikusį, nerimastingą, nenoriai klusnų ir pakilusį jau eiti - deja, tolyn nuo jūsų eiti! Išties Zaratustra dar kartą sugrįžt vienatvėn savo turi: tačiau šįsyk be ūpo lokys į savo gūžtą grįžta! Tad kas gi man nutiko? Kas liepia tai daryti?- Tokia valia piktos valdovės mano, jinai man apie tai kalbėjo; ar aš kada jos vardą esu jau jums minėjęs? Prieš dieną, vakarėjant, prabilo į mane tyliausia  valanda manoji: toks vardas tos baisios valdovės. Iš tikro taip įvyko,- nes viską man jums pasakyti reikia, kad širdys jūsų nerūstautų ant to, kurs šitaip netikėtai pasitraukia! Ar teko baimę jums patirt, kuomet žmogus užmiega?- Per visą kūną ligi kojų pirštų jinai pagaugais eina, nes žemės nebejaust jis ima ir į sapnų nugrimzta karalystę. Sakau, kad jūs suprastumėte. Kai vakar vakare tyliausia valanda atėjo, man žemės jausmas dingo: aš nugrimzdau sapnų pasaulin.
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Keliauninkas](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-keliauninkas/): "Į viršų krypsta jūsų akys, kai jūs iškilti trokštat. O aš žvelgiu žemyn, nes jau esu iškilęs. Ir kas iš jūsų gali drauge ir juoktis, ir iškilęs būti? Kas į aukščiausius kalnus kopia, tas juokias iš tragedijų ir dramų." Zaratustra: Apie skaitymą ir rašymą (d. I, p. 50). Kuomet vidurnaktis atėjo, Zaratustra kelionėn leidos per kalnus ir kalnagūbrį salos, kad jau ankstyvą rytą pasiekęs kitą krantą būtų, nes ten į laivą sėst norėjo. O tam krante - ten prieplauka salos geriausia buvo, kurion ir svetimi laivai užsukt ir inkarą išmesti mėgo; ir jie paimdavo ne vieną, kas iš salų palaimingųjų į jūrą plaukt ketino. Tad kopiant jam dabar į kalną, vėl atminty iškilo daugybė vienišų klajonių iš tų laikų, kai buvo dar pradžia jaunystės,- kiek daug kalnų, kalnagūbrių, viršūnių jam pereit teko! Esu aš keliauninkas ir mėgstu kopt į kalnus,- jis mintyse sau tarė,- todėl į lygumas žiūrėt nenoriu, ir, kaip man rodosi, ilgai aš negaliu nustygti vietoj.
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Apie regėjimą ir mįslę](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-apie-regejima-ir-misle/): Kai tarp jūreivių gandas sklisti ėmė, jog jų laivan Zaratustra įsėdęs - nes dar su juo į laivą įlipęs buvo kitas vyras, kurs iš salų palaimos drauge su juo keliavo,- visus smalsumas apėmė didžiulis ir įtemptas laukimas. Bet dvi dienas Zaratustra tylėjo ir buvo šaltas ir bežadis, nes liūdesys kankino, todėl jis ignoravo ir klausimus, ir žvilgsnius. Tik vakarą dienos antrosios jis vėl girdėti ėmė, nors vis dar nieko nekalbėjo: nes daug nepaprasta ir pavojinga papasakot galėjo, kas plaukė iš labai toli ir dar toliau pasaulin veržės. Labai jau mėgo tuos Zaratustra, kurie toli keliauja ir be pavojų kam gyvent nemiela. Ir kolei klaUsė jis kitų, pačiam liežuvis atsirišo, širdy ledai ištirpo - ir šitaip štai prakalbo: Aš jums, ieškotojai drąsuoliai, mėgintojai ir tie, kas burėmis klastingom į siaučiančias marias ir jūras kada išplaukę buvot,- aš jums, kas nuo mįslių apsvaigę esat, kas prieblandas taip gerbiat, kurių sielas su dūdele į vilkduobę kiekvieną įviliosi.
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Apie palaimą prieš valią](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-apie-palaima-pries-valia/): Mįslių tokių prislėgtas ir kartulio kamuojamas širdy, Zaratustra per jūrą plaukė. Bet kai jis nuo salų palaimos ir nuo bičiulių savo per keturias dienas kelionės jau nutolęs buvo, tada jisai pajuto, jog skausmą savo visą yra įveikęs: su pergalės jausmu ir žengdamas žingsniu tvirtu, jis vėl į kelią savojo likimo stojo. Tuomet Zaratustra į savo džiūgaujančią sąžinę prabilo šitaip: Ir vėl esu aš vienas, ir toks aš noriu būti, su tyru dangumi ir su laisvąja jūra; ir vėlei supa popietė mane aplinkui. Popiet kadaise pirmą kartą radau aš bičiulius savuosius, popiet radau aš juos ir antrą kartą: tą valandą, kai visokia šviesa ramesnė pasidaro. Nes jei kokia dalelė laimės dar tarp dangaus ir žemės vis keliauja, tai ieško ji šviesios sielos nakvynei: dabar iš laimės visokia šviesa yra ramesnė tapus.
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Prieš saulėtekį](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-pries-sauleteki/): O, tu dangau viršum manęs skaistusis! Gilusis tu! Šviesos bedugne! Kuomet žvelgiu aš į tave, man dieviški geismai vien šiurpą kelia. Pakilt aukštybėn tavo - tai mano giluma! Tavoj skaistybėj pasislėpti - tai mano nekaltybė! Kaip Dievą jo grožybė gaubia, taip tu slepi žvaigždes savąsias. Tu nekalbi: tu šitaip išmintį man savo skelbi. Tylus man šiandien patekėjai viršum audringos jūros; tavoji meilė, gėda tavo audringai mano sielai apreiškimą skelbia. Kad atėjai gražus, dailingas, į savo grožį susisupęs, kad man kalbi be balso, neslėpdamas tu išminties savosios: O, kaip man neatspėti visko, kas sieloje tavoj yra gėdinga! Prieš saulei tekant pas mane tu atėjai, tą žmogų vienišiausią.
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Apie menkstančią dorybę](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-apie-menkstancia-dorybe/): Kai sausumą pasiekęs vėlei, Zaratustra krantan išlipo, tai ne iš karto jis į kalnus, į olą savo ėjo, o daug keliavo, klausinėjo, teiravosi ir šio, ir to, kol pagaliau juokais apie save pasakė: "Ir upė juk taip pat daugybe vingių į savo ištaką sugrįžta!" Nes sužinot Zaratustra norėjo, kas per tą laiką su žmogum nutiko: ar jis didesnis, ar mažesnis pasidarė. Ir kartą eidamas jisai pamatė naujų namų daugybę; stebėjosi jis jais ir taip kalbėjo: "Ką šie namai čia reiškia? Iš tikro juos menka siela pastatė, jie jai pačiai prilygsta! Ar ne koks kvaišas vaikas juos iš žaislų dėžės savos čia išdėliojo? Kad kitas vaikas juos atgal į savo dėžę susineštų! Ir kambariai šie, ir kamaros: ar vyrai gali čia įeiti ir išeiti? Man rodos,- jie lėlėms šilkinėms padaryti arba katėms smaližėms, kurios ir savimi pasmaližiauti leidžia."
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Alyvų kalne](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-alyvu-kalne/): Žiema, viešnia rūsčioji, manuos namuos štai sėdi; pamėlę mano pirštai nuo draugiškų jos rankos paspaudimų. Gerbiu aš ją, tą viešnią rūsčią, bet palieku mieliau sėdėt ją vieną. Sprunku aš su džiaugsmu nuo josios; ir jeigu neblogai pajėgi skuosti, tai galima nuo jos pabėgti. Ir kojom, ir mintim sušilęs, aš bėgu ten, kur nepučia joks vėjas, kur manojo Alyvų kalno - saulės kampas. Tenai šaipausi ir juokiuosi iš viso to viešnios rūstumo ir dar esu jai geras, kad man buveinėj ji muses išgaudo ir daug triukšmelių visokių mažų nutildo. Nemėgsta ji, kai uodas zyzia, o dar labiau, jei jų - ne vienas; dėl jos ir gatvės ištuštėja, kad net ir mėnesienai naktį čionai baugu įkišti nosį. Viešnia rūsti jinai, negailestinga, tačiau aš ją gerbiu, nesimeldžiu, kaip tie lepūnai, ugnies dievaičiams storapilviams.
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Apie praėjimą pro šalį](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-apie-praejima-pro-sali/): Štai taip, sutikdamas žmonių daugybę ir aplankydamas nemaža miestų, Zaratustra aplinkiniais keliais į savo kalnus, savo olą ėjo. Ir va, netyčia, net nepastebėjo, kaip jis prie vartų atsidūrė didžiulio miesto: o čia staiga iššoko išsiskėtęs kvailys apsiputojęs ir jam pastojo kelią. Tai buvo tas kvailys, kurį visi vadino -"beždžionė Zaratustros", nes buvo jis kai ką iš jo kalbėjimo manieros nužiūrėjęs ir tartum niekur nieko lobius jo išminties naudojo. Kvailys į Zaratustrą taip prakalbo: "O, Zaratustra, didelis čia miestas: tu nieko čia nerasi, tačiau gali prarasti viską. Kodėl panorai brist per šitą purvą? Pasigailėki savo kojų! Verčiau tu spjauk į miesto šio vartus ir eik atgal, iš kur atėjęs! Čia pragaras mintims vienišiaus: čia gyvos šutinamos mintys didžios ir verdamos, kol visiškai suverda.
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Apie atskalūnus](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-apie-atskalunus/): O, jau nuvyto ir papilko visa, kas neseniai dar pievoj šioj žaliavo ir margavo! Kiek daug vilties medaus esu iš čia sunešęs į avilius savuosius! Šios jaunos širdys visos jau paseno,- ir netgi nepaseno, o tik pavargo, suprastėjo, patogios pasidarė: jos taip vadina šitai: "Mes tapom vėl pamaldžios." Dar neseniai ankstyvą rytą mačiau aš kojom jas narsiom išbėgant: tačiau nusilpo tos jų pažinimo kojos, ir štai dabar jos savo ryto narsą peikia! Iš tikro būta jų ne vienas, kurie kadaise lyg šokėjai tas kojas savo mėtė, jiems mojo išminties manosios juokas: tuomet jie susimąstė. Ką tik mačiau aš juos prie kryžiaus keliais šliaužiant. Kadais aplinkui šviesą ir aplinkui laisvę jie lyg uodai ir lyg jauni poetai sparnais plasnojo. Bet metams bėgant ir vėsa ateina: ir jau jie tamsininkais, plepiais ir užkrosnio sėdėtojais pavirto.
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Sugrįžimas](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-sugrizimas/): O, tu vienatve, tėviške manoji! Per daug ilgai gyvenimą laukinį aš tarp laukinių gyvenau, kad ašaras galėčiau sulaikyti, sugrįždamas namuosna! Tad pagrasinki man pirštu savuoju, kaip motina grasina, nusišypsoki man tu vėlei, kaip motina tik šypsos, ir pasakyk galiausiai: "O kas gi buvo tas, kuris kadaise kaip viesulas išrūko, mane palikęs vieną? - kurs skirdamasis šaukė: aš per ilgai vienatvėje sėdėjau, tylėti atpratau! Ar to čionai aš mokiaus? O, Zaratustra, aš žinau juk viską: žinau, kad tarp žmonių daugybės buvai labiau apleistas nei pas mane kadaise vienas! Vienaip yra, kuomet esi apleistas, kitaip - kai vienišas palieki: štai - ko esi dabar išmokęs! Ir kad tu visad tarp žmonių jiems svetimas, laukinis pasiliksi: - laukinis, svetimas net kai tave jie myli: nes jie pirma nuo visko tausojami būt nori!
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Apie tris blogybes](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-apie-tris-blogybes/): Sapne, rytiniame sapne paskutiniajam, jaučiu, kad stoviu aš ant prieškalnės didžiulės,- anoj pasaulio pusėj, laikau sau rankoj svarstykles - pasaulį svarstinėju. Kaip gaila, kad per greit aušra atėjo: žara rytinė, pavyduolė toji,- iš miego ji mane prišildė! Pavydi ji man visuomet apyaušrio sapnų kaitriųjų. Pasaulį tas tik išmatuot galėtų, kas laiko turi, pasvert galėtų jų svėrėjas geras, pasiekt pajėgtų jų sparnai galingi, mįsles atspėti sugebėtų, kas mėgsta dieviškas mįsles įminti,- štai tokį mūs pasaulį esant nustatė sapnas mano:- Tas sapnas mano, tas drąsus jūreivis, pusiau jis laivas ir pusiau jis vėtra, tylutis kaip drugelis, nerimastingas tarsi sakalas taurusis: iš kur jis laika ir kantrybės šiandien ėmė - svarstyt pasaulį! Gal išmintis mana slapčiom jį įkalbėjo" dienos manoji išmintis - ta pašaipūnė, kuri visus "begalinius pasaulius" per dantį traukia?
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Apie sunkio dvasią](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-apie-sunkio-dvasia/): Liežuvis mano - tai žmonių liežuvis: per daug šiurkščiai ir pernelyg širdingai kalbu šilkuos aš šnarantiesiems. Bet dar keisčiau manasis žodis skamba visiems plunksnagraužiams, rašeivoms. Ranka mana - ranka tai kvailio: tad vargas ir stalams, ir sienoms, ir dar viskam, kas gali pasireikšti leisti puošyboms ir teplionėms kvailio! O kojos mano - arklio kojos, jomis trempiu aš ir šuoliuoju be kelio ir takelio, skersai ir išilgai laukais ir kloniais, ir velnio džiaugsmas ima, kad aš taip greitai bėgu. O skrandis mano - jis, matyt, erelio? Nes iš visų labiausiai jisai ėriuko mėsą mėgsta. Bet, šiaip ar taip, jis - paukščio skrandis. Nekalto maisto trupiniais maitintas, vis nekantrus ir pasirengęs skristi, tolyn iš čia plasnoti - toksai tai būdas mano: ir kaip čia neturėtų būti šiek tiek to paukštiškojo elemento!
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Apie senąsias ir naująsias lenteles](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-apie-senasias-ir-naujasias-lenteles/): Kuomet pas žmones aš buvau nuėjęs, radau juos sėdinčius ant išdidumo seno: visi jie buvo įsikalę; kad jau seniai jiems aišku, kas žmogui gera ir kas bloga. Ir senas, nuobodus dalykas atrodė kalbos jiems apie dorybę; o kas gerai miegot norėjo, tasai, prieš eidamas į guolį, dar pakalbėdavo truputį tiek apie "gėrį", tiek apie "blogį". Ir išblaškiau aš mieguistumą šitą, kuomet paskelbiau tokią mintį: kas gera ir kas bloga, to dar nežino niekas - nebent tiktai kūrėjas! Tačiau tik tas yra kūrėjas, kas žmogui tikslą kuria, o žemei - prasmę duoda ir ateitį nubrėžia: tik toks žmogus pajėgia nustatyti, kas gera ir kas bloga. Ir aš kviečiau juos išvartyti senąsias katedras ir visa, kur tik yra sėdėjęs anas senasis išdidumas; aš juoktis juos kviečiau ir iš dorybės mokytojų jų didžiųjų, ir iš šventųjų ir poetų, ir iš pasaulio atpirkėjų.
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Sveikstantysis](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-sveikstantysis/): Kai vieną rytmetį ankstyvą Zaratustra į olą savo grįžęs buvo, pašoko lyg beprotis jisai iš guolio savo ir ėmė rėkt klaikiu balsu ir rankom mostiguoti, tarytum guoly tam kažkas dar kitas būt gulėjęs, kurs keltis nenorėjo; ir taip skambėjo balsas Zaratustros, kad jo žvėreliai išsigandę pas jį atbėgo, o iš visų aplinkinių olų, landynių išlakstė visa, kas tik gyva buvo,- kas skrisdamas, plasnodamas, kas šliauždamas ir šokdamas, priklausomai nuo to, kokias kas kojas ir sparnus turėjo. Ir žodžiais šiais Zaratustra prabilo: Iškilk, mintie bedugne, tu iš gelmės manosios! Giesmė esu aš gaidžio tavo ir rytmečio žara auksinė, tu kirmėle užsimiegojus: pabusk, akis atmerki! Giedojimas manasis tave, tikiuos; pažadins! Tu perkirsk grandines ausų savųjų: klausyki! Nes aš noriu, kad tu mane girdėtum. Pabusk, akis atmerki! Čia griausmo esama tiek daug, kad ir kapai išmoks girdėti! Tad iš akių savų miegus ištrinki ir visa tai, kas kvaila, akla! Klausyk manęs ir akimis savosiom: nes balsas mano dar yra ir vaistas tiems, kas aklas gimęs.
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Apie didįjį ilgesį](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-apie-didiji-ilgesi/): O, siela mano, aš tave išmokiau sakyti žodį "šiandien", taip pat žodžius "anksčiau", "kadaise" ir šokt ratelį savo viršum visų "čionai", "kitur", "tenai". O, siela mano, aš tave ištraukiau iš užkampių visų, nušluosčiau nuo tavęs aš dulkes, vorus, prietemų blausumą. O, siela mano, nuo tavęs nuploviau aš gėdą mažąją ir užkampių dorybę ir įkalbėjau atsistoti nuogą prieš saulės veidą skaistų. Viršum banguojančios tavosios jūros paleidau audrą siausti, kuri "dvasia" vadinas; nuo jūros tavo debesis visus nustūmiau, pasmaugiau pats smaugėją, kurią vardu mes "nuodėmė" pažįstam. O, siela mano, aš daviau tau teisę sakyti "ne", kaip audros sako, ir "taip" sakyt, kaip atviras dangus kad sako: rami, lyg deganti žvakutė, tu stovi ir eini dabar per neigiančiąsias vėtras.
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Antroji šokio daina](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-antroji-sokio-daina/): "Tau į akis, gyvenime, aš neseniai pasižiūrėjau ir auksą blizgant pamačiau nakties aky tavojoj,- širdis sustingo man iš malonumo šito: - laivelį aukso blizgantį išvydau naktinių vandenų platybėj: ir nyrantį, ir skęstantį, ir vėlei mojantį laivelį, sūpuoklį tą auksinį! Į kojas mano, tas padūkusiąsias, metei tu savo žvilgsnį - ir besišypsantį, ir klausiantį, ir tirpdantį sūpuokliškąjį žvilgsnį. Ir vos tau du kartus palietus rankutėmis mažytėm tarškynę savo, tuojau kilnotis ėmė mano kojos, į šokį verždamosi.- Kulnai tuoj piestu stoti ėmė, ir kojų pirštai tuoj sukluso, norėdami tave suprasti: šokėjo ausys juk yra - jo kojų pirštuos! Aš prie tavęs iš karto puoliau: o tu šalin sprukai nuo mano šuolio; ir prieš mane vis kyščiojo tavųjų sprunkančių ir skrendančių plaukų liežuvis!
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Septyni antspaudai](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-septyni-antspaudai/): Ir jei esu aiškiaregys aš tikras ir kupinas tos aiškiaregio dvasios, kuri kalnynu aukštu tarp jūrų štai dviejų keliauja,- tarp praeities ir ateities keliauja kaip debesis sunkus,- ir priešas žemumų tvankiųjų ir viso, kas yra pavargę ir mirti nei gyventi nebenori: žaibams tamsioj krūtinėj pasirengęs ir šviesai išganingai, pritvinkęs tų žaibų, kurie, pritardami jų pranašiškiems blyksniams, vis sako "Taip!" ir žodį šį šypsniu palydi; - bet palaimingas tas, kurs taip pritvinkęs! Ir iš tiesų ilgai kabot ties kalnu turi, kaip debesis audros apsunkęs, tasai, kas ateities įžiebti žiburį privalo! O, kaipgi neturėčiau siekti amžinybės ir žiedo to vestuvinio brangiausio,- to žiedo sugrįžimo! Dar niekad moters man sutikt neteko, kurią savų vaikų aš motina matyt norėčiau, nebent tai moteris tik toji būtų, kurią aš myliu: nes myliu aš tave, o, amžinybe!
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Medaus aukojimas](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-medaus-aukojimas/): Ir vėl pro Zaratustros sielą vis bėgo mėnesiai ir metai, tačiau jis jų nepaisė; o per tą laiką jo galva pražilo. Ir vieną dieną, kai jisai prieš olą savo ant akmens sėdėjo ir sau ramiai į tolį žvelgė - iš čia viršum skardžių atkalnių gerai matyti jūra,- žvėreliai jo, labai jau susimąstę, aplinkui jį ratu vis suko, kol pagaliau sustojo priešais. "O, Zaratustra,- taip jie kreipės,- gal savo laimės tu dairaisi?" - "Kas man ta laimė! - jis atsakė.- Aš jau seniai jos nebetrokštu, aš siekiu savo darbo vaisių." - "O, Zaratustra,- vėl žvėreliai tarė - tu taip kalbi lyg tas, kurs gėrio per akis turėtų. Ar tu nesijauti dabar į žydrą laimės jūrą pasinėręs?" - "Jūs pokštininkai esat,- Zaratustra su šypsena atsakė,- palyginimą jūs parinkot puikiai! Bet jūs taip pat juk žinot, kad nelengva manoji laimė,- ir ji nepanaši į tekantį šaltinį: mane ji slegia ir palikt manęs nenori, lyg koks degutas ištirpintas."
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Nelaimės šauksmas](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-nelaimes-sauksmas/): Ir kitą dieną vėl sėdėjo Zaratustra prieš olą savo ant to paties akmens, o gyvuliai jo po pasaulį bastės, kad naujo maisto jam parneštų,- taip pat jis laukė ir medaus, nes senąjį iki kruopelės paskutinės jau išdalinęs ir iššvaistęs buvo. Ir kai jis taip sėdėjo ir pagaliu šešėlį savo ant žemės piešė, paskendęs mintyse - tiesa, nemąstė jis apie save ir nei apie šešėlį savo,- staiga jis smarkiai išsigando ir visas susigūžė: šalia šešėlio savo išvydo dar šešėlį kitą. Ir kai jis greit pašokęs atsigrįžo, pamatė stovint aiškiaregį, kurį kadais prie savo stalo maistu ir gėrimu sušelpęs buvo, tą didžio nuovargio skelbėją, kurs štai kaip mokė: "Juk viskas - visiškai vis tiek, neverta niekas nieko, pasaulis - be prasmės, žinojimas tik smaugia." Bet žynio veidas nuo to laiko jau pasikeitęs buvo; ir kai Zaratustra jam į akis vėl žvelgė, suspaudė baimė širdį jam jau antrą kartą: blogų daugybė pranašysčių ir pelenų spalvos žaibų zigzagų į veidą šitą buvo įsirėžę.
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Pasikalbėjimas su karaliais](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-pasikalbejimas-su-karaliais/): Zaratustra kalnais ir giriom nė valandos nebuvo dar keliavęs, kai netikėtai keistą eiseną jisai išvydo. Kaip tik tuo keliuku, kuriuo žemyn ketino leistis, karaliai du pėsčiom žingsniavo, karūnomis ir juostom purpurinėm pasipuošę, margi nelyginant flamingai: jie prieky varės asilą apkrautą. "Ko ieško šie karaliai mano karalystėj?" Zaratustra nustebęs mintyse sau tarė ir greit pasislėpė už krūmo. Kuomet karaliai gan arti priėję buvo, jis pusbalsiu, lyg su savim pačiu kalbėtų, tokiais prabilo žodžiais: "Keisti, keisti dalykai daros! Sunku stačiai suprasti?! Regiu du karalius - ir asilą tik vieną!" Abu karaliai tuoj sustojo, nusišypsojo ir sužiuro į tą pusę, iš kur šis balsas ėjo, ir susižvalgė tarp savęs reikšmingai. "Taip mano daug kas ir iš mūsų,- pasakė tas karalius, kuris iš dešinės stovėjo,- tik balsiai to nesako niekas."
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Dėlė](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-dele/): Ir savo mintyse paskendęs, Zaratustra tolyn per girių glūdumas keliavo, vis leisdamasis nuo kalnų žemyn, pro liūnus ir pelkynus; ir kaip dažnai nutinka žmogui, kurs eidamas sunkius apmąsto dalykus, taip ir Zaratustra netyčia užmynė ant žmogaus kažkokio. Ir štai iš karto tiško jam į veidą skausmingas riksmas, du keiksmai nešvankūs ir dvidešimt plūdimo žodžių: todėl jis, išgąsčio pagautas, iškart lazda savąja užsimojo ir užmintajam dar kelis sykius sudrožė. Bet tuoj jis susigriebė; ir jo širdis nusijuokė iš tos kvailystės, kurią ką tik padaręs buvo. "Atleisk,- pasakė užmintajam, kuris supykęs kėlės jau ir sėdos,- atleisk ir išklausyk pirma palyginimo vieno. Kaip pasitaiko keliauninkui, kuris apie tikslus bei ateitį užsisvajojęs eina ir gatvėj nuošalioj už miegančio užkliūna šuns netyčia, ramiai sau gulinčio saulutėj: - ir jiedu tuoj pakyla, prieš vienas antrą šoka, lyg priešai mirtini jie būtų, abu be galo išsigandę: ir mums va šitaip atsitiko.
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Burtininkas](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-burtininkas/): Kuomet Zaratustra pro uolą vieną suko, pamatė jis ant kelio žmogų, kurs draskėsi ir skėryčiojos lyg beprotis ir pagaliau ant žemės krito kniūpsčias. "Palauk! - Zaratustra sušuko mintyse.- Tenai turėtų būt žmogus didžiųjų siekių: jisai, matyt, pagalbos šaukias,- reik pažiūrėt, ar jam kuo galima padėti." Ir kai Zaratustra prie vietos tos pribėgo, kur matė žmogų, krentantį ant žemės, jis senį virpantį išvydo, kuris sustingusiom akim spoksojo; nors ir labai Zaratustra jau stengės pakelt jį ir ant kojų pastatyti, bet nieko gero neišėjo. Nelaimingasis, rodos, net nepastebėjo, kad apie jį kas šokinėja; o priešingai, jis žvalgės vis aplinkui ir rankomis jausmingai mostigavo, lyg jį pasaulis visas būt apleidęs ir pamiršęs. Bet pagaliau, ilgai drebėjęs ir trūkčiojęs bei raitęsis ant kelio, jis šitaip aimanuoti ėmė: Kas sušildys mane ir kas myli mane dar? Paduokit rankas man karštąsias!
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Be tarnybos](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-be-tarnybos/): Tačiau visai netrukus, kuomet Zaratustra to burtininko atsikratė, jis vėl kažką prie kelio sėdintį išvydo - juodais drabužiais vyrą aukštą, išblyškusiu ir liesu veidu: šis jį suerzino gan smarkiai. "O, varge!- savo mintyse jisai sušuko.- čia sielvartas, drabužiais susisupęs, sėdi, jis - dvasininkų padermės, man rodos: ko tiems čia mano karalystėj reikia? Tad kaip! Vos pasprukau nuo burtininko vieno, kaip šarlatanas kitas kelią man pastojo, - kažkoks raganius laimintojas, tamsių jėgų stebuklininkas, kurs iš malonės Dievo duotas, šmeižikas šio pasaulio pateptasis - tegu jį velnias neša! Bet velnias niekuomet nėra toj vietoj, kur jis turėtų būti: jis visad per vėlai ateina, nykštukas, šleivakojis tas prakeiktas!"- Štai taip Zaratustra nekantriai širdy savojoj plūdos, galvodamas, kaip jam nepastebėtam pro žmogų juodą šį prasmukus: deja - visai kitaip išėjo. Nes jau akimirksnį tą patį anas sėdįs ant žemės jį pamatė; ir tartum toks, kuriam ateina laimė netikėta, pašoko tuoj ir Zaratustros pusėn žengė.
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Bjauriausias žmogus](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-bjauriausias-zmogus/): Ir vėlei kojos Zaratustros kalnais ir giriom bėgo, o akys jo ieškojo vis ir dairės, bet nesimatė niekur to, ką jos regėt norėjo,- to, kuris nelaimę didžią kenčia ir šaukiasi pagalbos. Tačiau, kiek ėjo jis ir bėgo, širdis jo džiūgavo ir jautė dėkingumą. "Kiek daug gerų dalykų,- jisai kalbėjo,- diena šita man dovanojo - kaip atlygį už pradžią blogą! Kokių nepaprastų sutikti pašnekovų teko! Žodžius aš jų ilgai kramtysiu, kaip gero javo grūdus; į miltus mano dantys juos turės sumalti ir sutrinti, kol jie man tarsi pienas į sielą sutekės palengva!"- Tačiau kai kelias vėl pasuko ir aplenkė didžiulę uolą,- iškart pasikeitė vietovė: Zaratustra dabar mirties jau karalystėn žengė. Aplink kyšojo juodos ir raudonos uolos: nebuvo nei žolės, nei medžio, nei giesmės paukštelio. Tai buvo slėnis toks, kurio visi gyvūnai vengė, net ir plėšriausi žvėrys; tik padermė viena gyvačių - storų, žalių, siaubingų - atsirangydavo čionai praleist dienų paskutiniųjų. Todėl šį slėnį piemenys vadino: mirtis gyvačių.
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Savanoris elgeta](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-savanoris-elgeta/): Kuomet Zaratustra paliko žmogų tą bjauriausią, jį šaltis smarkiai krėtė, ir vienišas jis pasijuto: mat daugel šalčio ir vienatvės jo mintyse judėjo, todėl jo sąnariai atšalo. Tačiau keliaudamas kalnais pakalnėm, žaliom ganyklomis ir pievom, taip pat daubom nykiom ir akmeningom, kur kitados sraunus upelis tarytum lovon atsigulęs buvo, Zaratustra ūmai sušilęs pasijuto ir pralinksmėjo vėlei. "Ir kas gi su manim čia daros? - savęs jisai paklausė. - Kažkas taip šilta ir taip gyva mane nūnai gaivina,- tatai turėtų netoliese būti. Jau nebesu toks vienišas be galo; nežinomi man palydovai ir broliai paslaptingi bastosi aplinkui, kvėpavimą jų šiltą siela manoji jaučia." Kuomet Zaratustra dairytis ėmė ieškodamas, kur tie guodėjai jo vienatvės, staiga išvydo karvių jis daugybę, kurios kalvelėje vienoj aplinkui susispietusios stovėjo; tai tų galvijų artuma ir kvapas jo širdį taip sušildė. Bet karvės, kaip jam rodės, kalbėtojo kažkokio labai įdėmiai klausės ir nežiūrėjo visiškai į tą, kuris prie jų artėjo.
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Šešėlis](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-seselis/): Ir vos tas elgeta nudūmė ir vėl Zaratustra paliko vienas, tuoj už savęs jisai išgirdo kitą balsą šaukiant: "Sustoki! Zaratustra! Palauk manęs! Tai aš, o, Zaratustra,- šešėlis tavo!" Tačiau Zaratustra nelaukė, nes jį nusivylimas staigus apėmęs buvo, kad jo kalnuos taip ankšta pasidarė. "O kur vienatvė mano dingo? - jis tarė nusiminęs. Išties per daug man viso šito; kalnai šitie žmonių knibždėte knibžda, nebe pasaulio šito yra manoji karalystė, naujų kalnų man reikia. Mane šešėlis mano šaukia? Ir kas jis man, tasai šešėlis mano? Tegu jis iš paskos sau bėga! O aš - nuo jo pabėgsiu." Štai taip Zaratustra pasakė širdžiai savo ir pasileido bėgti. Bet tas, kuris už jo sustojęs buvo, jį tuoj pradėjo vytis: ir taip netrukus trys bėgliai paskui viens kitą skuodė - pirmasis rūko elgeta tas savanoris, paskui Zaratustra risnojo, o trečias iš paskos šešėlis jo lapnojo. Bet neilgai jie šitaip bėgo, nes greit Zaratustra suvokė kvailystę savo padarytą ir staigiai nusipurtė viską, kas apmaudą jam kėlė ir kas įgrisę buvo.
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Vidurdienį](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-vidurdieni/): Ir bėgo vis Zaratustra ir bėgo, ir nieko jis daugiau nebesutiko; jis buvo vienas vienutėlis, ir tik save atrasdavo jis vėlei, ir mėgavos, ir siurbė jis vienatvę savo ir mąstė apie tai, kas gera,- nemaža valandų ilgiausių. Bet kai vidurdienis atėjo, ir saulė tiesiai virš galvos spindėjo, pamatė jis prie kelio seną, kreivą ir gumbuotą medį, kurį karščiausia meile vynuogienojas apsikabinęs buvo, ir nuo savęs paties tas medis pasislėpęs jautės: ant jo daugybė vynuogių gelsvų kabėjo, viliojusių keleivio akį. Tada Zaratustra panoro sau troškulį truputį numalšinti ir uogų kekę nusiskinti; bet kai jis ranką jau ištiesęs buvo, užsigeidė jis dar labiau truputį kitko: po šiuo medžiu atgult - paties vidurdienio metu - ir pamiegoti. Kaip sakė, taip jis ir padarė; ir vos išsitiesė ant žemės, margos žolės tyloj ir paslaptybėj, tuoj pat ir troškulį pamiršo ir į miegų pasaulį pasinėrė. Nes Zaratustros patarlė štai šitaip sako: "Dalykas vienas juk už kitą būtinesnis." Bet akys liko jo atmerktos: atsižiūrėt ir atsidžiaugt jos negalėjo, kaip tas vynuogienojas medį myli.
- [Štai taip Zaratustra kalbėjo - Frydrichas NYČĖ - Pasveikinimas](https://straipsniai.lt/mokslas/stai-taip-zaratustra-kalbejo-frydrichas-nyce-pasveikinimas/): Jau vakarop gerokai buvo, kuomet Zaratustra ilgai, tuščiai ieškojęs, slampinėjęs, į olą savo grįžo vėlei. Visai arti prie jos priėjus, maždaug per dvidešimt žingsnių, įvyko tai, ko jis dabar net nenumanė: jis vėl išgirdo tą nelaimės šauksmą didį. Ir - nuostabus dalykas! Šį kartą šauksmas šitas iš jų paties olos atsklido. Tačiau tas šauksmas buvo toks pratisas, toks keistas, toks negirdėtas, ir jo ausis atskyrė aiškiai, jog daugiabalsio esama šio riksmo: tiktai iš tolo klausant galėjo pasirodyt, kad iš vienų jis eina lūpų. Tad šoko tuoj Zaratustra į olą savo, ir štai jis kokį reginį išvydo po ką tiktai girdėto choro! Viduj - drauge visi susėdę, kuriuos sutikęs dieną buvo: karalius vienas dešinėj, o antras - iš kairės sėdėjo, paskui kiti - ir burtininkas senis, ir popiežius, ir elgeta tas savanoris, ir dvasios sąžinė tikroji, šešėlis bei aiškiaregys liūdnasis ir asilas galiausiai; tačiau žmogus bjauriausias karūną užsidėjęs buvo ir juostas dvi purpurines juosėjo,- nes jis, kaip ir visi bjaurieji, gražiai ir rengtis, ir atrodyt mėgo.
- [Pokalbiai su savimi - Aurelijus AUGUSTINAS - Įvadas - 3](https://straipsniai.lt/mokslas/pokalbiai-su-savimi-aurelijus-augustinas-ivadas-3/): "Išdidumo mokykla", "pasipūtėliai", "išdidėliai" - taip Augustinas vėliau vadins neoplatonikus. "Pataisymuose" nesutiks su daugeliu savo jaunystės raštų teiginių: "Ir ne veltui man nepatinka pačios Platono, filosofų platonikų ar akademikų liaupsės, kuriomis juos taip išaukštinau, kaip tikrai nederėjo šlovinti šventvagių žmonių". Bet tai bus vėliau. O Kasiciake apie "platonikų knygas" Augustinas kalba kitaip. Pradėdamas dialogo "Prieš akademikus" antrą knygą, jis ilga prakalba kreipiasi į savo globėją Romanianą. Taip, Augustinas jau keliolika metų rusenęs meile išminčiai. "Tik štai, atsitiko perskaityti keletą svarbių knygų [...], kurios ant anos smilkstančios ugnelės užlašino vos keletą brangiausio aliejaus lašų. Neįtikėtina, Romanianai, neįtikėtina, ir galbūt daugiau, nei tu iš manęs laukei. Ką ir sakyti! Jos sukurstė manyje tokį gaisrą, kokio nė pats iš savęs nesitikėjau. Kas gi man nuo tol garbė, kokia gi žmonių prabanga galėjo mane sujaudinti, koks tuščios šlovės geismas, kokia pagaliau šio mirtingojo gyvenimo paguoda, kokie jo raiščiai? Staiga aš visas leidausi savęsp."
- [Pokalbiai su savimi - Aurelijus AUGUSTINAS - Įvadas - 4](https://straipsniai.lt/mokslas/pokalbiai-su-savimi-aurelijus-augustinas-ivadas-4/): Juntamasis pasaulis pateikia analogiją mąstomajam pasauliui pažinti. Juntamasis pasaulis - mąstomasis pasaulis - Dievas, - toks sielos kopimo kelias; pirma reikia patikrinti sielos sveikatą VIII, 15    a) Augustinas trokšta pažinti vien save ir Dievą, bet jį jaudina baimė netekti mylimų draugų, kūno skausmai ir mirties baimė IX, 16    b) Augustinas negeidžia tunų, aukštų pareigų, žmonos X, 17    c) tačiau geistų viso to, jei būtų naudinga Rlosofiniam gyvenimui mylimų draugų bendrijoje. Augustinas dar tik apsveikęs XI, 18-19
- [Pokalbiai su savimi - Aurelijus AUGUSTINAS - 1](https://straipsniai.lt/mokslas/pokalbiai-su-savimi-aurelijus-augustinas-1/): Dieve, visatos sutvėrėjau, leisk man, pirma, atsidėjus melstis Tau, antra, elgtis vertai Tavo išvadavimo, galiausiai pats mane išvaduok. Dieve, per kurį visa, kas savaime neegzistuoja, veržiasi būti. Dieve, kuris neleidi žūti net tam, kas žudo save patį. Dieve, iš nieko sutvėręs šį pasaulį, kurį visų akys regi esant gražiausią. Dieve, kuris nedarai bloga ir leidi blogiui būti, idant neįvyktų blogiausia. Dieve, kuris nedaugeliui bėgančių atgal link to, kas esti iš tiesų, parodai, jog blogis yra niekas. Dieve, per kurį pasaulis net su savo blogąja puse yra tobulas. Dieve, dėl kurio net tame, kas labiausiai nereikšminga, nėra nedermės, kadangi blogesni dalykai dera su geresniais. Dieve, kurį sąmoningai ar nesąmoningai myli kiekvienas, galintis mylėti. Dieve, kuriame yra visa, tačiau kurio visos kūrinijos nei bjaurastis sutepa, nei blogybė pažeidžia, nei paklydimas suklaidina. Dieve, kuris troškai, kad tik skaistus žinotų, kas yra tiesa. Dieve, teisybės Tėve, išminties Tėve, teisingo ir tobulo gyvenimo Tėve, laimės Tėve, gėrio ir grožio Tėve, protu regimos šviesos Tėve, mūsų budrumo ir apšvietos Tėve, laidavimo, kuriuo esame raginami sugrįžti pas tave, Tėve.
- [Pokalbiai su savimi - Aurelijus AUGUSTINAS - 2](https://straipsniai.lt/mokslas/pokalbiai-su-savimi-aurelijus-augustinas-2/): Atleisk man. Nors tu ir stipriai spiri ir nuneiginėji mane, vis dėlto neišdrįstu sakyti, kad noriu Dievą pažinti taip, kaip pažįstu šitai. Juk ne tik dalykai, bet ir pats jų pažinimas, man atrodo, yra skirtingas. Pirma, linija ir rutulys ne tiek tarpusavyje skiriasi, kad nepriklausytų tam pačiam mokslui. Tačiau nė vienas geometrijos mokytojas netvirtino, kad jis moko apie Dievą. Antra, jei Dievo ir šių dalykų pažinimas būtų vienodas, tiek pat džiaugčiausi pažinęs šiuos dalykus, kiek įsivaizduoju džiaugsiąsis, pažinęs Dievą. Tačiau dabar šiuos dalykus, palyginti su Juo, taip didžiai niekinu, kad kartais man atrodo, jog, jei pažinsiu ir regėsiu Jį taip, kaip Jis gali būti regimas, visi šie dalykai išnyks iš mano pažinimo; juk jau dabar dėl meilės Jam jie vargiai ateina man į galvą.
- [Pokalbiai su savimi - Aurelijus AUGUSTINAS - 3](https://straipsniai.lt/mokslas/pokalbiai-su-savimi-aurelijus-augustinas-3/): Gerai, kad daro įspūdį. Juk Protas, besikalbantis su tavimi, žada parodyti tavo mąstymui Dievą taip, kaip saulė pasirodo akims. Mat mąstymo gebos sieloms yra nelyginant jų juslės; o visi mokslų teikiami tiksliausi teiginiai panašūs į tuos dalykus, kurie apšviečiami saulės, kad galėtų būti matomi, kaip antai žemė ir visa, kas yra ant žemės. Bet Dievas pats apšviečia. O aš, Protas, mąstymui esu tai, kas akims yra žiūrėjimas. Juk turėti akis nėra tas pat, kas žiūrėti, kaip ir žiūrėti nėra tas pat, kas matyti. Taigi sielai reikia trijų tam tikrų dalykų: turėti akis, kuriomis galėtų tinkamai naudotis, žiūrėti ir matyti. Sveikos akys yra mąstymas be visokio kūno purvo, tai yra nutolęs ir apsivalęs nuo mirtingų dalykų troškimų. O tai jam pirmiausia suteikia ne kas kita, kaip tikėjimas. Juk jam, suteptam ydų ir sergančiam, kol kas tai negali būti parodyta, nes matyti jis gali tik būdamas sveikas; tad jei nepatikėtų, jog kitaip nepamatys, nesistengtų išgyti. Bet kas [atsitiktų], jei mąstymas patikėtų, kad iš tiesų yra taip, kaip sakoma, patikėtų, kad pamatys tik būdamas sveikas, jei galės matyti, tačiau netektų vilties, kad gali išgyti? Ar nenusimintų, neniekintų savęs ir paklausytų gydytojo nurodymų?
- [Pokalbiai su savimi - Aurelijus AUGUSTINAS - 4](https://straipsniai.lt/mokslas/pokalbiai-su-savimi-aurelijus-augustinas-4/): Padarei didelę pažangą. Tačiau tai, kas lieka, labai kliudo matyti aną šviesą. Bet panagrinėsiu kai ką svarbaus, kuo remiantis, man rodos, lengva įrodyti, kad arba nebelieka nieko, ką mums reikėtų sutramdyti, arba nepadarėme visiškai jokios pažangos ir išlieka visų tų dalykų, kurie, mūsų manymu, yra nukirsti, piktžaizdė. [Pavyzdžiui,] norėčiau sužinoti štai ką: ar netrokštum ir negeistum turtų, jei įsitikintum, kad gali gyventi su daugeliu tau labai brangių žmonių, siekdamas išminties tik tuomet, jei didelė asmeninė nuosavybė įstengtų patenkinti jūsų reikmes?
- [Pokalbiai su savimi - Aurelijus AUGUSTINAS - 5](https://straipsniai.lt/mokslas/pokalbiai-su-savimi-aurelijus-augustinas-5/): Stebiuosi, kad šito klausi. Argi nematome, kaip mūsų akyse žūva tūkstančiai dalykų? O galbūt manai, kad šis medis arba yra medis, bet nėra teisingas, arba iš tiesų negali pražūti? Nors ir nepasikliauji juslėmis ir gali atsakyti, kad visiškai nežinai, ar tai medis, mano manymu, nepaneigsi, kad medis teisingas, jei jis medis. Apie tai sprendžiame ne juslėmis, bet protu. Jei medis klaidingas, jis nėra medis, o jei jis medis, tai būtinai teisingas.
- [Pokalbiai su savimi - Aurelijus AUGUSTINAS - 6](https://straipsniai.lt/mokslas/pokalbiai-su-savimi-aurelijus-augustinas-6/): Dabar matau visa, ko trokšti. Mat, kadangi manai, jog nė vienas dėl pažinimo nėra nelaimingas, ir iš čia tikėtina, kad suvokimas daro žmogų palaimingą, o palaimintas nėra nė vienas, kuris negyvena, o negyvena tas, kurio nėra, tu nori būti, gyventi ir suvokti, bet būti tam, kad gyventum, o gyventi tam, kad suvoktum. Taigi žinai, kad esi, žinai, kad gyveni, žinai, kad suvoki. Bet nori žinoti, ar visi šie dalykai bus amžinai, ar nebus jų nė vieno, ar kuris nors išliks amžinai, o kuris nors išnyks, ar galės sumažėti arba padidėti, jei išliks visi trys?
- [Pokalbiai su savimi - Aurelijus AUGUSTINAS - 7](https://straipsniai.lt/mokslas/pokalbiai-su-savimi-aurelijus-augustinas-7/): Vadinasi, akmenų nėra slapčiausiose žemės gelmėse ir apskritai nėra ten, kur nėra tų, kurie galėtų jausti. Juk ir šito akmens nebūtų, jeigu mes jo nematytume; be to, jis nebebus akmuo, kai mes išeisime, ir niekas kitas čia būdamas jo nematys. Jeigu gerai užsklęsi dėžutes, tai, nors ir daug būsi jose uždaręs, jose nieko nebebus. Ir pats medis iš vidaus visiškai nėra medis. Juk visa, kas yra neperregimo kūno gilybėje, lieka nematoma visoms juslėms, ir daroma išvada, kad viso to nėra. Juk jei būtų, būtų teisinga; o teisinga tik tai, kas yra taip, kaip atrodo; bet mes viso to nematome; vadinasi, viso to nėra. Nebent tu turi ką nors, kuo galėtum tam paprieštarauti.
- [Pokalbiai su savimi - Aurelijus AUGUSTINAS - 8](https://straipsniai.lt/mokslas/pokalbiai-su-savimi-aurelijus-augustinas-8/): Tiesą sakai. Bet aš neaiškiai matau, su kuo blogai sutikau, išskyrus gal tik tai, kad pagrįstai klaidinga vadinama tai, kas nors šiek tiek panašu į tai, kas teisinga. Mat man visiškai neateina į galvą niekas kita, kas būtų verta pavadinti klaidingo vardu. Bet ir vėl esu verčiamas pripažinti, kad tie dalykai, kurie vadinami klaidingais, taip vadinami dėl to, kad skiriasi nuo teisingų. Iš to daroma išvada, kad tas pats nepanašumas yra netiesos priežastis. Taigi esu sutrikęs, nes man sunkiai ateina į galvą kas nors, kas išplauktų iš priešingų priežasčių.
- [Pokalbiai su savimi - Aurelijus AUGUSTINAS - 9](https://straipsniai.lt/mokslas/pokalbiai-su-savimi-aurelijus-augustinas-9/): Vadinasi, tu neneigi, kad, kuomet mokeisi šių dalykų, mokeisi to, kas teisinga. Mat, jei tai, kad Dedalas skrido, būtų teisinga, o vaikai laikytų tai pramanytu pasakojimu ir pasakotų kaip pramanyta, tai savo galvose jie turėtų klaidingus dalykus būtent dėl to, kad dalykai, kuriuos jie pasakotų, būtų teisingi. Štai iš čia ir išplaukia tai, kuo mes anksčiau stebėjomės: pasakojimas apie Dedalo skrydį negalėtų būti teisingas, jei nebūtų klaidinga, kad Dedalas skrido.
- [Pokalbiai su savimi - Aurelijus AUGUSTINAS - 10](https://straipsniai.lt/mokslas/pokalbiai-su-savimi-aurelijus-augustinas-10/): Aš jau noriu pasinerti į džiaugsmus, tačiau šiek tiek susilaikau dėl dviejų priežasčių. Mat, pirma, man keista, kad naudojomės tokiu aplinkiniu keliu, laikydamiesi nežinia kokios samprotavimų grandinės, kai visa tai, apie ką buvo kalbama, galėjo būti įrodyta taip trumpai, kaip tai padaryta dabar. Todėl man neramu, kad kalba ilgai vaikščiojo aplink tarsi tam, kad paspęstų pinkles. Antra, aš nematau, kokiu būdu sieloje amžinai yra mokslas, ypač samprotavimo mokslas, jei jį išmano tiek nedaug žmonių, o ir tas, kuris išmano, daug laiko nuo vaikystės buvo nemokytas. Juk negalime sakyti, kad neišmanančių sielos nėra sielos arba kad sieloje yra mokslas, kurio jie neišmano. Tad, jei tai didžiai kvaila, belieka padaryti išvadą, kad arba tiesa ne amžinai yra sieloje, arba minėtas mokslas nėra tiesa.
- [Pokalbiai su savimi - Aurelijus AUGUSTINAS - 11](https://straipsniai.lt/mokslas/pokalbiai-su-savimi-aurelijus-augustinas-11/): Ką, jei ne tai, kas, kaip matai, didžiai mane palaiko. Lieka siela ir Dievas. Jei jiedu teisingi dėl to, kad juose yra tiesa, tai Dievo nemirtingumu niekas negali abejoti. O siela laikoma nemirtinga, jei įrodoma, kad tiesa, kuri negali pražūti, joje taip pat yra. Todėl pasižiūrėkime į paskutinį klausimą: ar kūnas nėra tikrai teisingas, tai yra ar jame yra ne tiesa, bet tarsi kažkoks tiesos atvaizdas? Juk jei ir kūne, kuris, kaip pakankamai aišku, pražūva, mes rasime ką nors teisinga tokio pobūdžio, kaip moksluose, tai tuojau pat samprotavimo mokslas nebebus tiesa, kurios dėka visi mokslai yra teisingi. Juk teisingas ir kūnas, kuris atrodo nesąs sukurtas pagal samprotavimo pagrindus. O jei ir kūnas teisingas dėl kokio nors pamėgdžiojimo ir dėl to nėra grynai teisingas, tai tikriausiai neatsiras nieko, kas trukdytų tvirtinti samprotavimo pagrindus esant pačia tiesa.
- [Alchemikas - Paulo Coelho - I dalis](https://straipsniai.lt/mokslas/alchemikas-paulo-coelho-i-dalis/): Ši knyga - tai rytų išminties ir gyvenimo kupina istorija apie kelionę į pasaulio Sielą ir tapimą savimi. Tai nuostabi filosofinė pasaka, dažnai lyginama su Saint-Exupery "Mažuoju Princu" ir Richardo Bacho "Džonatanu Livingstonu Žuvėdra". "Alchemikas" išleistas 45 šalyse ir visur turėjo nepaprastą pasisekimą. Knygos autorius Paulo Coelho gimė 1947 metais Rio de Žaneire. Lotynų Amerikoje jis toks pat garsus kaip ir Gabrielis Garcia Marquezas. Paulo Coelho knygomis prasideda Brazilijos bestselerių sąrašai.
- [Alchemikas - Paulo Coelho - II dalis](https://straipsniai.lt/mokslas/alchemikas-paulo-coelho-ii-dalis/): Jo vardas Santjagas. Jau temsta, kai jis su savo banda prieina seną, apleistą bažnyčią. Jos stogas įgriuvęs, o toje vietoje, kur kadaise būta zakristijos, auga didžiulis jovaras. Vaikinas nusprendžia čia praleisti naktį. Suvaro avis į griuvėsius ir, kad šios per naktį neišsilakstytų, iš kelių lentų padaro užtvarą. Apylinkėse nėra vilkų, bet jei gyvulys pabėgtų, jis sugaištų visą rytojaus dieną jo beieškodamas. Jis pasikloja apsiaustą ir atsigula, vietoj pagalvės pasidėjęs neseniai perskaitytą knygą. Prieš užmigdamas pagalvoja, kad dabar reikėtų skaityti storesnes knygas: ilgiau užtektų, o naktį jos būtų patogesnės pagalvės. Dar neprašvitus jis nubunda. Pasižiūri aukštyn ir pro įgriuvusį stogą mato blyksinčias žvaigždes.
- [Alchemikas - Paulo Coelho - III dalis](https://straipsniai.lt/mokslas/alchemikas-paulo-coelho-iii-dalis/): Jaunuolis dar bando skaityti, bet jam nebepavyksta susikaupti. Jis susijaudinęs ir įsitempęs, nes žino, kad senis sakė tiesą. Vaikinas susiieško kukurūzų pardavėją ir nusiperka maišelį traškučių, dvejodamas, ar nereikėtų jam papasakoti, ką apie jį kalbėjo senis. "Kai kada geriau viską palikti taip, kaip yra",- pamano ir nesako nieko. Jei papasakotų, pardavėjas tris dienas svarstytų, ar jam nereikia visko mesti. Bet jis jau taip pripratęs prie savojo vežimėlio... Verčiau jį apsaugoti nuo tų skausmingų abejonių. Vaikinas leidžiasi klaidžioti po miestą ir nueina iki uosto. Ten pamato nedidelį pastatą su langeliu, prie kurio žmonės perkasi bilietus. Egiptas yra Afrikoje.
- [Alchemikas - Paulo Coelho - IV dalis](https://straipsniai.lt/mokslas/alchemikas-paulo-coelho-iv-dalis/): Meka yra dar toliau nei piramidės. Kai buvau jaunas, sumaniau su tuo trupučiu pinigų, kuriuos turėjau, pradėti šią prekybą. Tikėjausi vieną dieną tapti pakankamai turtingu ir ten nukeliauti. Iš tiesų, mano pelnas vis didėjo. Bet tuomet jau niekam nebegalėjau patikėti savo krištolo - juk krištoliniai daiktai tokie trapūs. Per tuos metus pro mano krautuvę praėjo daugybė Mekon keliaujančių žmonių. Buvo turtuolių, kuriuos lydėjo tarnų ir kupranugarių vilkstinės, tačiau dauguma jų buvo daug neturtingesni už mane. Visi iškeliaudavo ir sugrįždavo laimingi, o sugrįžę ant savo namų durų pritvirtindavo tos šventos kelionės simbolius. Vienas iš tokių žmonių - kurpius, gyvenęs iš batų taisymo, man pasakojo, kad beveik ištisus metus keliavęs dykuma, tačiau labiau pavargęs, kai, ieškodamas odos, turėjęs apeiti keletą Tanžero kvartalų.
- [Alchemikas - Paulo Coelho - V dalis](https://straipsniai.lt/mokslas/alchemikas-paulo-coelho-v-dalis/): "Keista, - stebisi jaunuolis, bandydamas iš naujo skaityti laidotuvių sceną, kuria prasideda pasakojimas. - Jau beveik metai, kai pradėjau šią knygą, bet daugiau kaip kelių puslapių negaliu įveikti". Nepavyksta susikaupti, nors greta ir nėra jam trukdančio karaliaus. Vaikinas vis dar dvejoja, - jam sunku apsispręsti. Dabar jis supranta vieną svarbią tiesą: sprendimai tėra tik ko nors pradžia. Darydamas sprendimą, žmogus iš tikrųjų pasineria veržlion srovėn, kuri jį nuneša ten, kur sprendimo akimirką jis net nenujautė atsidursiąs. "Kai nusprendžiau vykti ieškoti savojo lobio, neįsivaizdavau, kad dirbsiu krištolo krautuvėje, - mąsto jis, stengdamasis pagrįsti savo išvadas. - Taip ir šis karavanas - jis gali puikiai atitikti mano sprendimą, bet jo kelionė tebėra paslaptis".
- [Alchemikas - Paulo Coelho - VI dalis](https://straipsniai.lt/mokslas/alchemikas-paulo-coelho-vi-dalis/): Juos tučtuojau apsupa smalsūs vaikai, apžiūrinėja gyvulius, kupranugarius, atvykusius žmones. Vyrai nori žinoti, ar jie matė kokių nors kautynių pėdsakų, moterys jau dera pirklių atgabentus audinius ir brangiuosius akmenis. Dykumos tyla dabar tarsi tolimas sapnas: visi be perstojo plepa, juokiasi, laido gerkles. Atrodo, lyg jie būtų perėję grynų dvasių pasaulį ir pagaliau atsiradę tarp žmonių. Visi linksmi ir laimingi. Kupranugarių varovas paaiškina jaunuoliui, kad vakarykščiai jų būgštavimai buvę nereikalingi: dykumoje oazės laikomos neutralia teritorija, nes didžioji dalis jų gyventojų yra moterys ir vaikai. Be to, oazes turi ir viena, ir kita pusė; taigi kariai eina kautis į dykumos smėlynų vidurį, palikdami oazes kaip neliečiamas prieglobsčio vietas.
- [Alchemikas - Paulo Coelho - VII dalis](https://straipsniai.lt/mokslas/alchemikas-paulo-coelho-vii-dalis/): Vaikinui neramu dėl to, kas įvyko. Už panirimą Pasaulio Sielon gali tekti sumokėti gyvybe. Stambus lošimas! Tačiau jis rizikingai lošė nuo pat dienos, kai pardavė avis, norėdamas sekti paskui savąją Asmeninę Legendą. Ir, kaip sakė kupranugarių varovas, ar ne vis tiek, kada mirti, - rytoj ar bet kurią kitą dieną. Kiekviena diena skirta gyventi arba palikti šį pasaulį. Viskas priklauso nuo vienintelio žodžio: Maktub. Vaikinas žingsniuoja tyloje. Jis nesigaili nieko. Jei teks mirti rytoj, tai įvyks todėl, kad Dievas nebus panorėjęs keisti ateities. Tačiau jis mirs persikėlęs per sąsiaurį, dirbęs krištolo krautuvėje, regėjęs dykumą ir Fatimos akis. Nuo to laiko, kai iškeliavo iš namų - o tai buvo taip seniai, - jis intensyviai išgyveno kiekvieną savo dieną. Jeigu ir reikės rytoj numirti, bus pamatęs daug daugiau nei kiti piemenys. Ir jis tuo didžiuojasi.
- [Alchemikas - Paulo Coelho - VIII dalis](https://straipsniai.lt/mokslas/alchemikas-paulo-coelho-viii-dalis/): - Aš pažinojau tikrų alchemikų, - toliau dėsto pastarasis. - Jie užsisklęsdavo savo laboratorijose ir stengdavosi tobulėti kaip tas auksas; jie išradinėjo Filosofinį Akmenį, nes buvo supratę, kad tobulėjant vienam dalykui, tobulėja ir visa, kas yra aplinkui. Kitiems Akmenį pavyko atrasti atsitiktinai. Šie žmonės buvo talentingi, protu pranokstantys daugelį. Tačiau jų nereikėtų skaityti, nes tokių buvo visai mažai. Pagaliau tretieji, ieškoję tik aukso, - šie niekuomet nerado paslapties. Jie pamiršo, kad švinas, varis, geležis taip pat turi įvykdyti savąsias Asmenines Legendas. Tas, kuris kišasi į kitų Asmenines Legendas, niekad neras savosios.
- [Alchemikas - Paulo Coelho - IX dalis](https://straipsniai.lt/mokslas/alchemikas-paulo-coelho-ix-dalis/): Jaunuolis įsmeigia akis į horizontą. Matyti kalnai tolumoje, kopos, uolos, šliaužiantys vijokliniai augalai, atkakliai augantys ten, kur neįmanoma jokia gyvybė. Tai dykuma, kuria jis keliavo mėnesių mėnesius, tačiau pažino tik mažutę jos dalelę. Toje mažutėje dalelėje jis rado anglą, karavanus, genčių kovas ir penkiasdešimties tūkstančių palmių bei trijų šimtų šulinių oazę. - Ko tu iš manęs nori šiandien? - klausia dykuma.- Ar ne pakankamai mudu primąstėme vakar? - Kažkur tu saugai mano mylimąją. Kai aš stebiu tavuosius smėlynus, kartu matau ir ją. Aš noriu pas ją sugrįžti, ir man reikia tavo pagalbos, kad galėčiau pavirsti vėju. - O kas tai yra meilė? - klausia dykuma. - Meilė - tai kada virš tavo smėlynų skrenda sakalas. Nes jam tu - žaliuojantis laukas, jis niekad iš tavęs negrįžta be grobio. Jis pažįsta tavo uolas, kopas, tavo kalnus, ir tu jam esi dosni.
- [Alchemikas - Paulo Coelho - X dalis](https://straipsniai.lt/mokslas/alchemikas-paulo-coelho-x-dalis/): "Senasis burtininke, tu viską žinojai! Net palikai man aukso, kad galėčiau grįžti prie šios bažnyčios. Vienuolis gardžiai pasijuokė, kai vėl atsiradau skarmaluotas. Negi tu negalėjai manęs bent kiek patausoti?" Ir girdi jam atsakant vėją: "Ne. Jei būčiau tau tai pasakęs, nebūtum pamatęs piramidžių. Jos labai gražios... ar tau taip neatrodo?" Tai Alchemiko balsas. Jis nusišypso ir kasa toliau. Po pusvalandžio kastuvas atsimuša į kažką kietą. Po valandos jis sėdi priešais skrynelę, pilną senų auksinių ispaniškų monetų. Taip pat ten yra brangiųjų akmenų, auksinių kaukių su baltomis ir raudonomis plunksnomis, akmeninių, inkrustuotų deimantais dievukų. Vieno, seniai šalies užmiršto karo grobio liekanos, apie kurias grobikas nepasirūpino pranešti savo įpėdiniams.
- [Edeno sodas ...galų gale kažkas turėjo atsirasti iš nieko...](https://straipsniai.lt/mokslas/edeno-sodas-galu-gale-kazkas-turejo-atsirasti-is-nieko/): Sofija Amundsen keliavo iš mokyklos namo. Iš pradžių ėjo su Joruna. Jiedvi kalbėjosi apie robotus. Joruna pasakė, kad žmonių smegenys - kaip sudėtingas kompiuteris. Sofija nenorėjo pritarti. Žmogus juk - Šis tas daugiau nei mašina? Prie didžiosios maisto parduotuvės mergaitės išsiskyrė. Sofija gyveno ilgo privačių namų kvartalo gale. Iki mokyklos jai buvo dvigubai toliau negu Jorunai, Galėjai pamanyti, kad Sofijos namas stovi pasaulio krašte, nes už jos sodo niekas nebegyveno. Ten buvo tankus miškas. Sofija įsuko į KIėverveieną. Pačiame gale gatvė darė staigų posūkį, kuris buvo pramintas "kapitono posūkiu". Čia galėdavai sutikti žmonių bemaž tik šeštadieniais ir sekmadieniais. Buvo pati gegužės pradžia. Viename kitame sode po vaismedžiais žydėjo pilnaviduriai narcizai. Beržai buvo apsiskleidę plonais žalio flero apsiaustais.
- [Skrybėlė ...viena, ko reikia, norint tapti geru filosofu, yra sugebėjimas stebėtis...](https://straipsniai.lt/mokslas/skrybele-viena-ko-reikia-norint-tapti-geru-filosofu-yra-sugebejimas-stebetis/): Sofija net neabejojo, kad anoniminių laiškų autorius vėl atsilieps. Kol kas apie laiškus nusprendė niekam nepasakoti. Mokykloje buvo sunku įdėmiai klausytis mokytojo. Sofijai atrodė, kad jis pasakoja tik apie nesvarbius dalykus. Kodėl jam nepakalbėjus apie tai, kas yra žmogus arba kas yra pasaulis ir kaip jis atsirado? Sofiją apėmė niekada anksčiau nepatirtas jausmas, kad ir mokykloje, ir visur kitur žmonės susirūpinę daugiau ar mažiau atsitiktiniais dalykais. Juk yra kur kas reikšmingesnių ir sunkesnių klausimų, kurie svarbesni už įprastus mokykloje dėstomus dalykus. Ar kas nors gali atsakyti į tokius klausimus? Šiaip ar taip, Sofijai atrodė svarbiau mąstyti apie juos, nei kalti stipriuosius veiksmažodžius. Kai nuskambėjo skambutis po paskutinės pamokos, ji taip greitai nėrė iš mokyklos kiemo, kad Joruna turėjo pabėgėti norėdama ją pasivyti.
- [Mitai ...gėrio ir blogio jėgų pusiausvyra nepastovi...](https://straipsniai.lt/mokslas/mitai-gerio-ir-blogio-jegu-pusiausvyra-nepastovi/): Kitą rytą laiško pašto dėžutėje nebuvo. Sofija vos ištvėrė ilgą dieną mokykloje. Per pertraukas stengėsi prisimeilinti Jorunai. Eidamos namo mergaitės ėmė planuoti žygį su palapinėmis, kai tik pradžius miškas. Pagaliau Sofija galėjo patikrinti pašto dėžutę. Iš pradžių atplėšė mažą laiškelį, antspauduotą Meksikoje. Tai buvo atvirukas nuo tėčio. Rašė, kad ilgisi namų ir kad pirmą sykį pavyko laimėti šachmatų partiją prieš vyriausiąjį šturmaną. Be to, jau beveik perskaitęs tuos dvidešimt kilogramų knygų, kuriuos išsivežė po žiemos atostogų. Ten dar gulėjo geltonas vokas su jos vardu! Sofija užnešė mokyklinę kuprinę ir paštą namo ir nubėgo į Landynę. Išsitraukė keletą naujų mašinraščio lapų ir puolė skaityti.
- [Natūrfilosofai ...niekas iš nieko neatsiranda...](https://straipsniai.lt/mokslas/naturfilosofai-niekas-is-nieko-neatsiranda/): Kai pavakare iš darbo parėjo mama, Sofija sėdėjo sūpynėse ir mąstė, koks galėtų būti ryšys tarp filosofijos kurso ir Hildės Meler Knag, kuriai, regis, nė kiek nerūpėjo gimtadieninis atvirukas nuo jos tėvo. - Sofija! - iš tolo pašaukė mama. - Tau yra laiškas! Ji krūptelėjo. Juk pati išėmė paštą, tad laiškas tegalėjo buti filosofo. Ką pasakyti mamai? Sofija iš lėto nusirangė nuo sūpynių ir nuėjo pasitikt mamos. - Be pašto ženklo. Turbūt meilės laiškas. Sofija paėmė voką. - Neatplėši? Ką ji galėjo atsakyti? - Ar matei, kad kas nors atplėšinėtų meilės laiškus, kai mama žiūri per petį?
- [Demokritas ...genialiausias žaislas pasaulyje...](https://straipsniai.lt/mokslas/demokritas-genialiausias-zaislas-pasaulyje/): Sofija uždarė sausaininę su nepažįstamojo filosofo laiškais. Tada išlindo iš gyvatvorės ir sustojusi valandėlę žiūrėjo į sodą. Staiga prisiminė, kas atsitiko vakardien. Dėl "meilės laiško" mama ją erzino dar ir per pusryčius. Sofija nuskubėjo prie pašto dėžutės nenorėdama, kad tai pasikartotų. Du meiles laiškai, gauti padieniui, būtų dvigubai nesmagiau negu tas vienas. Dėžutėje vėl gulėjo baltas vokelis! Sofijai ėmė aiškėti susirašinėjimo tvarka: kiekvieną popietę pašto dėžutėje ji rasdavo didelį geltoną voką. Skaitant storąjį laišką, filosofas pritykindavo prie pašto dėžutės su mažu baltu vokeliu. Vadinasi, Sofija nesunkiai jį gali susekti. O gal tai "ji"? Jei atsistotų prie savo kambario lango, pašto dėžutę matytų kaip ant delno. Tada tikrai pastebėtų ir paslaptingąjį filosofą. Nes baltieji vokai juk negali atsirasti savaime.
- [Likimas ...būrėjas bando paaiškinti, kas iš tiesų nepaaiškinama...](https://straipsniai.lt/mokslas/likimas-burejas-bando-paaiskinti-kas-is-tiesu-nepaaiskinama/): Atidariusi laukujės duris, ant laiptų pamatė nedidelį vokelį. Ant jo buvo užrašyta: "Sofijai Amundsen". Jis pergudravo ją! Kaip tik šiandien, kai ji taip įdėmiai sekė pašto dėžutę, paslaptines filosofes atsėlino prie namo iš kitos pusės ir, padėjęs laišką ant laiptų, vėl smuko į mišką. Prakeikimas! Iš kur jis žinojo, kad šiandien Sofija nenuleidžia akių nuo pašto dėžules? Galbūt jis (arba ji) pastebėjo ją pro langą? Šiaip ar taip, Sofija buvo patenkinta, kad voką surado prieš pareinant mamai.  Sofija vėl nubėgo į savo kambarį ir ten atplėšė laišką. Balto voko krašteliai buvo sudrėkę, matėsi kelios gilios įspaudos. Ką tai galėtų reikšti? Jau seniai nebuvo liję.
- [Sokratas ...protingiausia yra ta, kuri žino, ko ji nežino...](https://straipsniai.lt/mokslas/sokratas-protingiausia-yra-ta-kuri-zino-ko-ji-nezino/): Laimei, pašto dėžučių ir panašių dalykų ji nebeminėjo nei per pusryčius, nei vėliau, dieną. Kai mama išėjo apsipirkti, laišką apie tikėjimą likimu Sofija, nusinešė į Landynę. Širdis suvirpėjo, kai šalia dėželės su filosofijos mokytojo laiškais Sofija netikėtai išvydo mažą baltą laiškelį. Sofija buvo tikra, kad laiškas ne jos padėtas. Ir šio voko kraštai buvo sudrėkę. Be to, buvo pora gilių įspaudų kaip ir baltame voke, kurį gavo vakar. Nejaugi filosofas čia buvo? Negi jis žino apie jos slaptavietę? Bet kodėl vokai drėgni? Nuo klausimų Sofijai apsisuko galva. Ji atplėšė voką ir perskaitė.
- [Atėnai ...iš griuvėsių pakilo daugybė aukštų pastatų...](https://straipsniai.lt/mokslas/atenai-is-griuvesiu-pakilo-daugybe-aukstu-pastatu/): Sofija įdėjo kasetę. Netrukus televizoriaus ekrane pasirodė didelio miesto vaizdas. Greitai Sofija suprato, jog tai turi būti Atėnai, nes objektyvas tuoj pat nukrypo į Akropolį. Sofija ne kartą buvo mačiusi senuosius griuvėsius. Tai buvo gyvi vaizdai. Po šventyklos liekanas būriais vaikštinėjo lengvai apsirengę turistai su fotoaparatais ant pilvo. Vienas tarsi laiko kažkokį užrašą? Štai vėl tas plakatas! Ar tik ne "Hildė" užrašyta? Netrukus ekrane pasirodė vidutinio amžiaus vyriškis. Neaukštas, dailiai apkirpta juoda barzdele, užsidėjęs mėlyną beretę. Atsigrįžęs į kamerą prabilo:
- [Platonas ...siela ilgisi savo tikrosios buveinės...](https://straipsniai.lt/mokslas/platonas-siela-ilgisi-savo-tikrosios-buveines/): Kirą rytą Sofija šokte pašoko iš miegų. Pažvelgė į laikrodį. Tik kelios minutės po penkių, bet jautėsi tokia žvali, kad iškart atsisėdo lovoje. Kodėl ji su suknele? Tik tada viską atsiminė. Sofija užsilipo ant suolelio ir žvilgtelėjo į viršutinę spintos lentyną. Išties - ten gulėjo videokasetė. Vadinasi, tai nebuvo sapnas ar bent jau ne vien sapnas. Šiaip ar taip, miego nebesinorėjo. Gal nueiti į Landynę ir pažiūrėti, ar šuo neatnešė naujo laiško? Sofija patyliukais nulipo žemyn, apsiavė sportbačiais ir išėjo laukan. Sode buvo nuostabiai giedra ir ramu. Paukšteliai taip įnirtingai čirškėjo, kad Sofija vos nesusijuokė. Žolėje spindėjo krištoliniai rasos lašeliai.
- [Majoro trobelė ...mergaitė veidrodyje pamerkė abiem akim...](https://straipsniai.lt/mokslas/majoro-trobele-mergaite-veidrodyje-pamerke-abiem-akim/): Iš pradžių takelis kilo įkalnėn, paskui ėmė staigiai leistis tarp aukštų pušų. Toj vietoj miškas buvo tankus ir pro medžius ji nedaug tegalėjo matyti. Staiga tarp pušų kamienų ji išvydo kažin ką žvilgant. Matyt, ežeras. Takelis suko į kitą pusę, bet Sofija žengė tiesiai. Ji nežinojo, kodėl ten einą, kojos pačios nešė. Ežeras buvo neką didesnis už futbolo aikštę. Kitam krante, nedidelėj laukymėj, kurią supo balti beržų kamienai, ji išvydo raudoną trobelę. Iš kamino kilo plonytis dūmas. Sofija priėjo prie vandens. Beveik visa ežero pakrantė buvo pelkėta, tačiau netrukus ji pastebėjo valtelę. Ši buvo išvilkta į krantą. Valtyje gulėjo pora irklų. Sofija apsidairė. Šiaip ar taip, krantu sausom kojom trobelės nepasieksi. Ji ryžtingai žengė prie valties ir nustūmė ją į vandenį. Netrukus valtelė jau buvo kitoje ežero pusėje. Sofija išlipo ir pabandė užtraukti ją ant kranto. Tik šis buvo kur kas statesnis už aną.
- [Aristotelis ...kruopštus tvarkdarys, sumanęs įvesti tvarką žmonių sąvokose...](https://straipsniai.lt/mokslas/aristotelis-kruopstus-tvarkdarys-sumanes-ivesti-tvarka-zmoniu-savokose/): Kodėl lyja lietus, Sofija? Mokykloje tikriausiai mokeisi: lietus lyja todėl, kad vandens garai debesyse atvėsta ir kondensuodamiesi tampa vandens lašais, kurie dėl traukos jėgos krenta žemėn. Aristotelis tam pritartų linksėdamas galva. Tačiau pridurtų, kad tu paminėjai tik tris priežastis. "Medžiaginė priežastis" yra ta, kad konkretūs vandens garai (debesis) susidarė būtent tuomet, kai atvėso oras. "Veikiamoji priežastis" yra tai, kad vandens garai atšąla, o "formalioji priežastis" - kad vandens "forma", arba prigimtis, yra pliaupti žemėn. Jeigu šioj vietoj sustotum, Aristotelis dar pridurtų, esą lyja todėl, jog augalams ir gyvūnams reikia lietaus vandens, kad jie galėtų augti. Tai jis ir vadina tikslo priežastimi. Kaip matai, Aristotelis iškart suteikė lietaus lašams gyvenimo užduotį, arba "siekinį".
- [Helenizmas ...laužo kibirkštis...](https://straipsniai.lt/mokslas/helenizmas-lauzo-kibirkstis/): Miela Hilde! Tikiuosi, jog tebešventi savo penkioliktąjį gimtadienį. O gal šventė jau pasibaigė? Tiesą sakant, ne taip svarbu, kiek laiko džiaugsies dovana. Tačiau, galima sakyti, jos užteks visam gyvenimui. Taigi dar kartą sveikinu. Dabar turbūt supratai, kodėl atvirukus siunčiu Sofijai. Esu tikras, kad Sofija tau juos perduos. P.S. Mama sakė, kad pametei piniginę. 150 kronų nuostolį žadu padengti. Naują mokinio pažymėjimą, manau, gausi mokykloje prieš mokslo metų pabaigą. Su širdingais linkėjimais.
- [Atvirukai ...pats save griežtai cenzūruoju...](https://straipsniai.lt/mokslas/atvirukai-pats-save-grieztai-cenzuruoju/): Po poros valandų Joruna su didele kuprine atėjo pas Sofiją. Ši taip pat buvo susikrovusi kuprinaitę, suradusi palapinę. Dar jos pasiėmė miegmaišius ir šiltų drabužių, patiesalus ir žibintuvėlius, didelius termosus su arbata ir visokių skanių valgių. Kai apie penktą valandą parėjo Sofijos mama, joms teko išklausyti ne vieną pamokymą, ką galima daryli ir ko negalima. Be to, mama norėjo sužinoti, kur jos planuoja apsistoti. Mergaitės pasakė, kad palapinę statysiančios prie Kurtinių kalno. Galbūt ryte išgirsiančios kurtinius. Sofija turėjo dar ir kitų paskatų ten apsistoti. Kiek suprato, nuo Kurtinių kalno netoli iki Majoro trobelės. Kažkas ją traukė ten grįžti, bet taip pat jautė, kad niekada nebeišdrįstų ten eiti viena.
- [Dvi kultūrinės sanklodos ...tik taip išvengsi klaidžiojimo po tuščią erdvę...](https://straipsniai.lt/mokslas/dvi-kulturines-sanklodos-tik-taip-isvengsi-klaidziojimo-po-tuscia-erdve/): Paulius Atėnuose, Sofija. Kalbame apie tai, kaip krikščionybė ima skverbtis į graikų - romėnų pasaulį. Kaip kažkas nauja, kažkas labai skirtinga nuo epikūrininkų, stoikų ar neoplatonininkų filosofijos. Tačiau Paulius šioje kultūroje suranda palankią dirvą. Jis teigia, kad Dievo ieškojimas būdingas visiems žmonėms. Ši mintis graikams nebuvo nauja. Nauja Pauliaus mokyme buvo tai, kad Dievas apsireiškęs žmonėms ir tarp jų gyvenęs. Taigi jis nesąs vien "filosofinis Dievas", kurio žmonės galį siekti protu. Jis taip pat nepanašus į jokį aukso, sidabro ar akmens kūrinį — o jų buvo pilna ir aukštai Akropolyje, ir žemai, didžiojoje turgaus aikštėje. Bet Dievas "gyvena ne rankų darbo šventyklose". Jis yra suasmenintas Dievas, kuris veikia istoriją ir dėl žmonių miršta ant kryžiaus.
- [Viduramžiai ...paėjėti keliu nėra paklysti...](https://straipsniai.lt/mokslas/viduramziai-paejeti-keliu-nera-paklysti/): Penktadienį, gegužės 25-ąją, Sofija stovėjo prie viryklės ir taisė pietus, nes mama turėjo netrukus grįžti iš darbo. Tai buvo įprastinis penktadienio susitarimas. Šiandien ji virė žuvienę su žuvies kukuliais ir morkomis. Nieko sudėtinga. Lauke pakilo vėjas. Maišydama puodą Sofija atsisuko ir pažvelgė pro langą. Beržai lingavo kaip javų varpos. Staiga kažkas stuktelėjo į lango stiklą. Sofija vėl atsigrįžo ir šįkart išvydo prie lango prilipusį kartono gabalėlį. Sofija priėjo artyn ir pamatė, jog tai - atvirukas. Jame perskaitė: "Hildei Meler Knag, per Sofiją Amundsen..."
- [Renesansas ...o dieviškoji gimine žmogaus pavidalu...](https://straipsniai.lt/mokslas/renesansas-o-dieviskoji-gimine-zmogaus-pavidalu/): Eidama gulti Sofija atsistojo priešais didįjį veidrodį žalvariniais rėmais, kurį buvo pasikabinusi ant sienos. Iš pradžių ji tematė savo blyškų ir pavargusį veidą. Bet paskui už jos veido staiga išniro vos įžiūrimi dar vieno veido kontūrai. Sofija porą kartų kvėptelėjo. Tik nereikia kažin ko įsivaizduoti. Ji aiškiai mate savo blyškų veidą, apsuptą juodų plaukų, kurie tebuvo pritaikyti šukuosenai "lygūs plaukai". Tačiau už šio veido vaidenosi kitos mergaitės atvaizdas. Staiga nepažįstamoji tankiai sumirksėjo. Rodės, tarsi ji norėtų duoti ženklą, jog iš tiesų yra kitoje veidrodžio pusėje. Tai truko tik kelias sekundes. Po to ji dingo. Sofija atsisėdo ant lovos. Neabejojo, kad veidrodyje matė Hildės veidą. Kartą prabėgomis Sofija matė jos nuotrauką ant mokyklinio pažymėjimo Majoro trobelėje. Tai turėjo būti ta pati mergaitė, kuri pasirodė veidrodyje.
- [Barokas ...iš tos pačios medžiagos, iš kurios audžiami sapnai...](https://straipsniai.lt/mokslas/barokas-is-tos-pacios-medziagos-is-kurios-audziami-sapnai/): Gegužės 31-oji buvo ketvirtadienis. Sofija atkentėjo paskutines pamokas mokykloje. Nuo filosofijos kurso pradžios jai ėmė geriau sektis kai kurie mokslai. Daugumos dalykų ji visada svyruodavo tarp ketverto ir penketo, tačiau pastaraisiais mėnesiais už visuomenės mokslo kontrolinį ir rašinį, kurį reikėjo parašyti namuose, ji gavo tvirtą penketą. Su matematika buvo kiek prasčiau. Per paskutinę pamoką jie vėl gavo parašyti rašinėlį. Sofija pasirinko temą "Žmogus ir technika". Ji parašė apie Renesansą ir mokslo suklestėjimą, apie naują požiūrį į gamtą ir Frensį Bekoną, kuris pasakęs, jog "mokslas - jėga", ir apie naująjį mokslinį metodą. Nepamiršo patikslinti, kad empirinis metodas imtas naudoti prieš techninių išradimų laikus. Tada Sofija prirašė įvairių dalykų, atėjusių jai į galvą, apie neigiamas technikos puses. Bet galiausiai paraše, kad viskas, ką žmonės daro, gali būti panaudojama ir geram, ir blogam. Gėris ir blogis yra tarsi juoda ir balta gijos, kurios nuolat susipina, tarpais taip, kad nebeįmanoma išskirti.
- [Dekartas ...iš statybinės aikštelės jis norėjo išmesti visas senas medžiagas...](https://straipsniai.lt/mokslas/dekartas-is-statybines-aiksteles-jis-norejo-ismesti-visas-senas-medziagas/): Tačiau išorinė tikrovė iš pagrindų skiriasi nuo sąmonės pasaulio. Dabar Dekartas gali teigti, kad yra dvi skirtingos tikrovės formos, arba dvi "substancijos". Viena substancija yra mastymas arba "siela", kita - tįsumas arba "materija". Siela yra tik sąmoninga, ji neužima vietos erdvėje ir todėl negali būti suskaidoma į mažesnes dalis. Materija yra tik tąsi, ji užima vietą erdvėje ir visada gali būti daloma į vis mažesnes daleles, bet ji nėra sąmoninga. Pasak Dekarto, abi substancijos kyla iš Dievo, nes tik pats Dievas egzistuoja nepriklausomai nuo nieko. Tačiau, nors "mąstymas" ir "tįsumas" kyla iš Dievo, šios dvi substancijos yra visiškai nepriklausomos viena nuo kitos. Sąmonė laisva materijos atžvilgiu ir priešingai - materialieji procesai vyksta nepriklausomai nuo sąmonės.
- [Spinoza ...Dievas - ne lėlių teatro aktorius...](https://straipsniai.lt/mokslas/spinoza-dievas-ne-leliu-teatro-aktorius/): - Anot Spinozos, šis medis yra laisvas. Jis turėjo visišką laisve plėtoti jame slypinčias galimybes. Bet jeigu tai - obelis, ji neturėjo galimybės vesti kriaušes arba slyvas. Taip ir mes, žmonės. Pavyzdžiui, politinės sąlygos gali sutrukdyti mūsų raidą ir asmenybės augimą. Mus gali apriboti išorinė prievarta. Tik tada, kai galime "laisvai" plėtoti savo vidines galimybes, gyvename kaip laisvi žmones. Esame vienodai priklausomi ir nuo vidinių savybių, ir išorinių sąlygų kaip akmens amžiaus berniukas iš Reino slėnio, liūtas iš Afrikos arba obelis sode. - Aš pasiduodu. - Spinoza pabrėžia, kad yra tik viena būtybe, kuri nuo pradžios iki galo yra "savęs priežastis" ir gali veikti visiškai laisvai. Tik Dievas arba gamta atstovauja laisvai ir "neatsitiktinei" esybei. Žmogus gali siekti laisvės, kad galėtų gyventi be išorines prievartos. Bet jis niekuomet nepasieks "laisvos valios". Nuo mūsų nepriklauso viskas, kas vyksta mūsų kūnui - kuris yra tįsumo atributo modusas. Taip pat negalime "pasirinkti" to, ką galvojame. Taigi žmogus neturi laisvos sielos, ji uždaryta mechaniniame kūne.
- [Lokas ...tuščia kaip lenta, prieš mokytojui įeinant į klasę...](https://straipsniai.lt/mokslas/lokas-tuscia-kaip-lenta-pries-mokytojui-ieinant-i-klase/): Į namus Sofija grįžo pusę devintos. Pusantros valandos vėliau, nei sutarta, nors iš tiesų dėl nieko nebuvo tariamasi. Ji tik praleido pietus, palikusi mamai raštelį, kad grįš vėliausiai septintą valandą. - Daugiau to nepakęsiu, Sofija. Turėjau skambinti į informaciją ir teirautis Alberto, gyvenančio senamiestyje. Iš manęs tik pasijuokė. - Nebuvo taip lengva išeiti. Manau, kad greitai turėtų paaiškėti didelė paslaptis. - Kvailystės! - Ne, tikra tiesa. - Ar nors pakvietei jį į šventę sode? - Oi, visai pamiršau. - Bet dabar privalau jį pamatyti. Rytoj būtinai. Jaunai mergaitei nedera šitaip susitikinėti su vyresniu vyru.
- [Hjumas ...tai meskit ją į ugnį...](https://straipsniai.lt/mokslas/hjumas-tai-meskit-ja-i-ugni/): Ne, tai neturi reikšmės. Hjumas užaugo Škotijoje netoli Edinburgo. Šeimą norėjo, kad jis taptų teisininku. Pats Hjumas sakėsi jaučias neįveikiamą priešiškumą viskam, išskyrus filosofiją ir mokslą. Jis gyveno Šviečiamajame amžiuje, tuo pat metu kaip didieji prancūzų mąstytojai Volteras ir Ruso. Daug keliavo po Europą, kol į gyvenimo pabaigą vėl apsistojo Edinburge. Pagrindinis veikalas, "Traktatas apie žmogaus prigimtį", išėjo, kai Hjumas buvo dvidešimt aštuonerių metų. Bet jis teigė, jog pats knygos sumanymas gimęs, kai jam buvę penkiolika.
- [Berklis ...tarsi apsvaigusi planeta aplink liepsnojančią saulę...](https://straipsniai.lt/mokslas/berklis-tarsi-apsvaigusi-planeta-aplink-liepsnojancia-saule/): "Rytoj mano gimtadienis,- galvojo ji.- Kaip apmaudu, kai penkioliktojo gimtadienio išvakarėse suvoki, kad gyvenimas tėra sapnas! Tarsi susapnuotum, jog laimėjai milijoną, ir, prieš pat išmokant didįjį laimėjimą, suprastum, kad tai tik sapnas". Sofija pasileido tekina šlapiu stadionu. Netrukus priešpriešiais išvydo atbėgant žmogų. Tai buvo mama. Dangų varstė pikti žaibai. Kai jiedvi susitiko, mama apglėbė Sofiją. - Kas mums darosi, dukrele? - Nežinau,- sukūkčiojo Sofija.- Tai kaip baisus sapnas.
- [Bjerkelis ...senas stebuklingas veidrodis, kurį prosenelė nusipirko iš čigonės...](https://straipsniai.lt/mokslas/bjerkelis-senas-stebuklingas-veidrodis-kuri-prosenele-nusipirko-is-cigones/): Hildė išlipo iš lovos ir nutipeno prie lango. Eidama pro rašomąjį stalą, pasilenkė ir nuplėšė stalinio kalendoriaus lapelį su ketvirtadienio, 1990 metų birželio 14 dienos data. Lapelį suglamžė ir įmetė į pintinę popieriams. Kalendoriuje atsidengė "penktadienis, l990 metų birželio 15 diena". Dar sausio mėnesį šiame lapelyje Hildė išvedžiojo: "15 METŲ". Jai rodės, kad ypač įspūdinga, kai penkioliktą dieną sueina penkiolika. Tai niekad nebepasikartos. Penkiolika metų! Argi tai - ne pirmoji jos "brandaus" gyvenimo diena? Juk negali lyg niekur nieko vėl gultis į lovą. Be to, šiandien paskutinė mokslo metų diena. Ir tai dar ne viskas: po savaitės iš Libano grįžta tėtis. Jis žadėjo parvykti namo prieš Jonines.
- [Švietimas ...nuo adatų gamybos iki patrankų liedinimo...](https://straipsniai.lt/mokslas/svietimas-nuo-adatu-gamybos-iki-patranku-liedinimo/): - Nežinau,- sukūkčiojo Sofija.- Tai kaip baisus sapnas. Hildė pajuto, kaip sudrėko akių kampučiai. "Būt ar nebūt - štai klausimas koksai". Ji numetė aplanką ant lovos ir atsistojo. Vaikščiojo ir vaikščiojo po kambarį. Galiausiai atsistojo priešais žalvarinį veidrodį ir išstovėjo tol, kol atėjo mama ir pašaukė pietų. Kai ji pabeldė į duris, Hildė nebežinojo, kiek laiko ten stovi, bet buvo visiškai tikra, kad atspindys pamerkė abiem akim. Per pietus ji stengėsi būti dėkinga dukra. Bet nepaliaujamai galvojo apie Sofiją ir Albertą.
- [Kantas ...žvaigždėtas dangus virš manęs ir moralės dėsnis manyje...](https://straipsniai.lt/mokslas/kantas-zvaigzdetas-dangus-virs-manes-ir-morales-desnis-manyje/): Miela Hilde! Tikra gėda, kad Albertas nepapasakojo Sofijai, jog Kantas iškėlė mintį sukurti "tautų sąjungą". Veikale "Į amžinąją taiką", pasirodžiusiame 1795 metais, jis rašė, kad visos šalys turi susijungti į tautų sąjungą, kuri užtikrintų taikų valstybių sambūvį. Praėjus maždaug 125 metams, po Pirmojo pasaulinio karo buvo įkurta Tautų sąjunga. Po Antrojo pasaulinio karo Tautų sąjungą pakeitė JT. Galima sakyti, jog Kantas buvo JT idėjos krikštatėvis. Kantas pabrėžė, kad žmogaus praktinis protas įpareigoja valstybes atsisakyti "natūralios būsenos", pasireiškiančios naujais karais, ir sukurti tarptautinę teisėtvarką, kuri užkirstų kelią karui. Nors kelias į tautų sąjungą gali būti ilgas, mūsų pareiga siekti visuotinės ir ilgalaikės taikos. Kantas tokios sąjungos sukūrimą laikė tolimu tikslu, galima netgi sakyti, jog tai buvo galutinis filosofijos tikslas. Aš šiuo metu esu Libane. Linkėjimų nuo Tėčio.
- [Romantizmas ...paslaptingas kelias eina vidun...](https://straipsniai.lt/mokslas/romantizmas-paslaptingas-kelias-eina-vidun/): - Taip, Renesansas ir Romantizmas turi daug panašių bruožų. Vienas iš tokių panašumų - tai, kad pabrėžiama meno reikšmė žmogaus pažinimui. Ir čia svarbus Kanto įnašas. Savo estetikoje jis ištyrė, kaip mus veikia grožis, pavyzdžiui, meno kūrinys. Kai mes įsijaučiame į meno kūrinį, neturėdami jokių kitų paskatų, išskyrus meninį išgyvenimą, priartėjame prie "daikto savaime" pajautimo. - Vadinasi, menininkas gali perteikti tai, ko nepajėgia išreikšti filosofas? - Taip manė romantikai. Pasak Kanto, menininkas laisvai žaidžia su savo pažinimo galia. Vokiečių poetas Šileris išplėtojo Kanto mintis. Jis rašė, kad menininko darbas panašus į žaidimą ir tik žaisdamas žmogus yra laisvas, nes tuomet jis susikuria savus dėsnius. Romantikai teigė, jog vien menas mus gali priartinti prie to, kas "nenusakoma". Kai kas išdrįso palyginti menininką su Dievu.
- [Hėgelis ...viskas, kas protinga, yra tikra...](https://straipsniai.lt/mokslas/hegelis-viskas-kas-protinga-yra-tikra/): Hildė visiškai pritarė Sofijai ir Albertui, kad žaidime šešėliais jis leidžia sau kiek per daug. Net jeigu ir sugalvojo Albertą ir Sofiją, nereiškia, kad galima piktnaudžiauti valdžia. Vargšė Sofija ir vargšas Albertas! Jie tokie pat bejėgiai atsispirti majoro vaizduotei, kaip kino ekranas bejėgis pasipriešinti filmo demonstruotojui. Žinoma, Hildė iškrės tėčiui pokštą, kai jis grįš namo! Mintyse ryškėjo gudraus plano apmatai. Hildė priėjo prie lango ir pažvelgė į įlanką. Buvo jau beveik dvi valandos. Ji atidarė langą ir pašaukė valčių pašiūrės pusėn:
- [Kirkegoras ...Europa ritasi į bankrotą...](https://straipsniai.lt/mokslas/kirkegoras-europa-ritasi-i-bankrota/): Hildė pažiūrėjo į laikrodį. Buvo jau po keturių. Ji padėjo aplanką ant rašomojo stalo ir puolė į virtuvę. Reikia suspėt į valčių pašiūrę nunešt sumuštinių, kol mamai nepabodo laukti. Bėgdama pro šalį, Hildė užmetė žvilgsnį į žalvarinį veidrodį. Skubiai užkaitė vandens arbatai ir pašėlusiu greičiu sutepė kelis sumuštinius. Žinoma, ji iškrės tėčiui išdaigą. Hildė vis labiau jautėsi Sofijos ir Alberto sąjungininkė. Tai prasidės dar Kopenhagoje... Netrukus su didžiuliu padėklu Hildė jau stovėjo pašiūrėje.
- [Marksas ...šmėkla klaidžioja po Europą...](https://straipsniai.lt/mokslas/marksas-smekla-klaidzioja-po-europa/): Jei tėtis apskaičiavo, kad ji suspės perskaityti iki Sofijos gimtadienio, jis pervertino jos jėgas. Hildė vakar nieko daugiau ir neveikė. Tačiau jis buvo teisus, sakydamas, kad teliko vienas sveikinimas. Albertas ir Sofija dar sudainavo "Happy Birthday". Hildė pasijuto nejaukiai. Paskui Sofija visus užkvietė i "filosofinį pokilį", kuris bus rengiamas tą pačią dieną, kai Hildės tėtis grįš iš Libano. Hildė buvo įsitikinusi, kad tada turės įvykti kažkas, ko nenumatė nei ji, nei tėtis. Viena buvo aišku: prieš grįžtant namo į Bjerkelį, jo laukia nedidelė staigmenėlė. Tiek ji tikrai gali padaryti dėl Sofijos ir Alberto. Jie juk šaukėsi Hildės pagalbos...
- [Darvinas ...laivas, plukdantis per gyvenimą genus...](https://straipsniai.lt/mokslas/darvinas-laivas-plukdantis-per-gyvenima-genus/): 1871 metais jis išleido knygą "Descent of man" ("Žmogaus kilmė"). Čia jis išdėstė visus didžiausius žmonių ir gyvūnų panašumus ir iškėlė mintį, jog žmonės ir žmogbeždžionės kadaise turėję tą patį protėvį. Tuo metu jau buvo surastos pirmosios išmirusios žmonių rūšies kaukolių liekanos: akmens skaldykloje, vienoje iš Gibraltaro uolų, o po kelerių metų Neandertalyje, Vokietijoje. Keista, bet 1871 metais protestų buvo mažiau nei 1859 metais, kai Darvinas išleido "Rūšių atsiradimą". Tačiau mintis apie gyvulišką žmogaus kilmę slypėjo ir pirmoje knygoje. Ir, kaip jau sakiau, Darvinui mirus 1882 metais, jis buvo iškilmingai palaidotas kaip didis atradėjas.
- [Froidas ...ją užvaldė bjaurus, savanaudiškas troškimas...](https://straipsniai.lt/mokslas/froidas-ja-uzvalde-bjaurus-savanaudiskas-troskimas/): Hildei netilpo galvoje, kad Sofija ir Albertas tėra "elektromagnetiniai impulsai" tėčio smegenyse. Niekaip negalėjo patikėti, kad jie tėra popierius ir dažai, atspausti tėčio kelionine rašomąja mašinėle. Ir Hildė gali sakyti, kad ji yra proteino junginių, kadaise susidariusių "šiltame tvenkinėlyje", sankaupa. Bet ji yra šis tas daugiau. Ji - Hildė Meler Knag. Žinoma, kad storasis aplankas - nuostabi penkioliktojo gimtadienio dovana. Ir žinoma, kad tėtis jos sieloje pažadino kažką amžina. Bet Hildei nepatiko įžūlokas tonas, kuris jautėsi tėčiui kalbant apie Sofiją ir Albertą.
- [Mūsų laikai ...žmogus pasmerktas laisvei...](https://straipsniai.lt/mokslas/musu-laikai-zmogus-pasmerktas-laisvei/): Žadintuvas rodė 23:55. Hildė gulėjo įsmeigusi žvilgsnį į lubas. Leido nevaržomai plaukti mintims. Kaskart, kai minčių grandinė nutrūkdavo, ji bandydavo save paklausti, kodėl nebegalvoja toliau. Nejaugi nori ką nors išstumti? Jeigu tik sugebėtų nuslopinti bet kokią cenzūrą, tikriausiai imtų sapnuoti atmerktom akim. Šiek tiek gąsdinanti mintis. Bandydama vis labiau atsipalaiduoti ir išlaisvinti visas mintis ir vaizdinius, ji pasijuto atsidūrusi Majoro trobelėje, miške prie ežero.
- [Pokylis sode ...balta varna...](https://straipsniai.lt/mokslas/pokylis-sode-balta-varna/): Hildė tarsi augte priaugo prie lovos. Jautė, kad rankos nutirpo, o pirštai, laikę didįjį aplanką, ėmė virpėti. Buvo beveik vienuolika. Hildė skaitė jau daugiau kaip dvi valandas. Retkarčiais pakeldavo akis ir garsiai nusijuokdavo, o kartais nusisukdavo ir suinkšdavo. Gerai, kad namuose nieko daugiau nebuvo. Apie ką tik ji per tas porą valandų neskaitė! Iš pradžių Sofija bandė atkreipti majoro dėmesį, eidama namo iš Majoro trobelės. Galiausiai įsilipo į medį, o iš Libano kaip angelas angelas globėjas atskrido žąsinas Martynas.
- [Kontrapunktas ...dvi arba kelios melodijos skamba kartu...](https://straipsniai.lt/mokslas/kontrapunktas-dvi-arba-kelios-melodijos-skamba-kartu/): Kai baltasis "Mersedesas" įvažiavo į sodą, Albertas nusitempė Sofiją į Landynę. Vėliau jie pasileido mišku Majoro trobelės link. - Greičiau! - sušuko Albertas. - Turime suspėti, kol jis nepradėjo mūsų ieškoti. - Ar jau pabėgom iš jo akiračio? - Esam pasienio zonoje. Persiyrę per ežerą, jiedu įpuolė į Majoro trobelę. Ten Albertas atidarė rūsio dangtį ir įstūmė Sofiją vidun. Viskas aptemo. Per kitas dienas Hildė toliau kūrė savo planą. Ji išsiuntė keletą laiškų į Kopenhagą Anei Kvamsdal, porą kartų kalbėjosi su ja telefonu.
- [Didysis trenksmas ...ir mes esam žvaigždžių ūkas...](https://straipsniai.lt/mokslas/didysis-trenksmas-ir-mes-esam-zvaigzdziu-ukas/): - Galbūt vienintelė visoje Visatoje? - Taip, tai įmanoma. Bet taip pat galima įsivaizduoti, jog Visatoje verda gyvenimas. Nes Visata yra be galo didelė. Nuotoliai tokie milžiniški, jog matuojami šviesminutėmis ir šviesmečiais. - Ką tai reiškia? - Šviesminutė yra atstumas, kurį nueina šviesa per vieną minutę. Tai yra labai daug, nes per sekundę šviesa kosmose įveikia 300 000 kilometrų nuotolį. Taigi šviesminutė yra 300 000 kart 60 - arba 18 milijonų kilometrų. Šviesmetis lygus beveik dešimčiai bilijonų kilometrų. - Koks atstumas iki Saulės? - Truputį daugiau kaip aštuonios šviesminutės. Taigi saulės spinduliai, kaitinantys mums skruostus šiltą birželio dieną, aštuonias minutes keliauja per Visatą, kol mus pasiekia.
- [Frydrichas Nyčė - Anapus gėrio ir blogio.Ateities filosofijos preliudija - Pratarmė](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-anapus-gerio-ir-blogio-ateities-filosofijos-preliudija-pratarme/): Tarkime, jog tiesa yra moteris,- kaip? Argi nepagrįstai įtarinėjama, kad visi dogmatiški filosofai menkai suprato moteris? Kad tas perdėm rimtas ir įkyriai landus artėjimo prie tiesos būdas buvo netikusi ir nederama priemonė moters širdžiai pavergti? Žinoma, jos niekas ir neužkariavo - kiekviena dogmatikos forma stovi šiandien tiesos akivaizdoje susikrimtusi ir nusiminusi. J e i g u ji apskritai dar stovi! Kai kurie pašaipūnai teigia, kad ji seniai guli paslika ant žemės ir net mirtimi vaduojasi. Rimčiau kalbant, pagrįstai galima tikėtis, kad visas dogmatizavimas filosofijoje, atrodantis toks giliamintis ir iškilmingas, iš tikrųjų buvo tik naivus vaikiškumas ir pradžiamokslis ir kad jau turbūt greit ateis laikas, kai bus aiškiai suvokta, k i e k nedaug tereikia norint padėti didingo ir besąlygiško filosofijos statinio (dogmatikai iki šiol rentė tik tokius) kertinį akmenį,- užtenka kokio nors prieštvaninio liaudiško prietaro (pavyzdžiui, sielos prietaro, dar ir dabar siautėjančio filosofijoje prietaringų "subjekto" ir "Aš" sąvokų pavidalu), galbūt kokio nors žodžių žaismo, gramatikos vilionių arba drąsaus labai ribotų, labai asmeniškų, labai žmogiškų, perdėm žmogiškų faktų apibendrinimo. Matyt, dogmatikų filosofija buvo tik, tūkstantmečių senumo pažadas, panašus į tą, kokiu anksčiau buvo astrologija, kuriai iki šiol išeikvota darbo, pinigų, įžvalgaus proto ir kantrybės turbūt daugiau nei kokiam nors rimtam mokslui,- jai ir jos "nežemiškoms" pretenzijoms Azijoje ir Egipte turime būti dėkingi už didįjį architektūros stilių.
- [Frydrichas Nyčė - Pirmas skyrius. Apie filosofų prietarus 1-4](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-pirmas-skyrius-apie-filosofu-prietarus-1-4/): Sprendinio klaidingumas mums dar neleidžia prieštarauti jam, ir čia mūsų naujoji kalba, matyt, labiausiai rėžia ausį. Svarbu kas kita: kiek sprendinys skatina gyvenimą, padeda išsaugoti jį ir išsaugoti ar net ugdyti rūšį; ir mes iš esmės linkę teigti, kad klaidingiausi sprendiniai (jiems priskirtini ir sintetiniai aprioriniai sprendiniai) yra mums patys reikalingiausi, kad, nepripažinęs loginių fikcijų, nelygindamas tikrovės su išgalvotų besąlygiškų ir sau tapačių esybių pasauliu ir nuolat nefalsifikuodamas pasaulio skaičiais, žmogus negalėtų gyventi. Klaidingų sprendinių išsižadėjimas būtų gyvenimo išsižadėjimas, gyvenimo neigimas. Pripažinti netiesą gyvenimo sąlyga - žinoma, tai reiškia pavojingai priešintis įprastiniam daiktų vertės jausmui; ir filosofija, kuri tam ryžtasi, vien jau tuo persikelia anapus gėrio ir blogio.
- [Frydrichas Nyčė - Pirmas skyrius. Apie filosofų prietarus 5-8](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-pirmas-skyrius-apie-filosofu-prietarus-5-8/): Žiūrėti į filosofus pusiau nepatikliai, pusiau ironiškai skatina ne tai, jog nuolat regi, kokie jie nekalti - kaip dažnai ir lengvai susipainioja ir klysta; žodžiu, ne jų vaikiškumas - tikri vaikai! - bet štai kas: filosofai žaidžia ne visai sąžiningai. O juk kokį didžiulį, kokį dorybingą triukšmą jie sukelia, jei tik kas nors, kad ir netiesiogiai, paliečia tiesos problemą. Visi jie dedasi priėję prie savo išvadų remdamiesi šalta, gryna, dieviškai netrikdoma dialektika (kitaip negu visokie mistikai, kurie, būdami nenuovokesni ir sąžiningesni, kalba apie "inspiraciją"). Iš tikrųjų filosofai specialiai parinktais argumentais tik ramsto išankstinę tezę, atsitiktinę mintį, "įkvėpimą", abstrakčiai suformuluotą, išgrynintą slaptą troškimą; visi jie advokatai, tik nenori būti taip vadinami.
- [Frydrichas Nyčė - Pirmas skyrius. Apie filosofų prietarus 9-10](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-pirmas-skyrius-apie-filosofu-prietarus-9-10/): Uoliai, subtiliai ir netgi, sakyčiau, gudriai šiandien Europoje gvildenama "tikrojo ir regimybės pasaulio" problema verčia susimąstyti ir įsiklausyti į save: tas, kas negirdi nieko daugiau - tik "tiesos valią", tas tikrai negali didžiuotis savo klausa. Retsykiais čia iš tikrųjų gali būti įpainiota tokia tiesos valia, avantiūristinis ryžtas žūtbūt tai pasiekti, savo pozicijas praradusio metafiziko ambicijos - jis galiausiai vis tiek pasirinks saują "tikrumo", o ne puikių galimybių vežimą; gali pasitaikyti ir puritoniškų sąžinės fanatikų, kurie pasirengę veikiau padėti galvą už tikrą Nieką negu už nepatikimą Kažką. Bet tai - nihilizmas ir puolusios į neviltį, mirtinai nuvargusios sielos požymis: šios dorybės demonstruojama narsa tėra apsimetimas. Stipresni, gyvybingesni ir gyvenimo dar trokštantys mąstytojai, regis, yra kitokie.
- [Frydrichas Nyčė - Pirmas skyrius. Apie filosofų prietarus 11-12](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-pirmas-skyrius-apie-filosofu-prietarus-11-12/): Man atrodo, kad šiandien visur stengiamasi nepastebėti tikrojo Kanto poveikio vokiečių filosofijai ir ypač protingai nutylėti klausimą, kokią reikšmę jis sau priskyrė. Visų pirma ir labiausiai Kantas didžiavosi savo kategorijų lentele; laikydamas ją rankose, jis sakė: "Štai sunkiausias dalykas, kokį buvo galima kada nors padaryti metafizikos labui."- Reikia teisingai suprasti tą "buvo galima": jis didžiavosi atradęs naują žmogaus sugebėjimą, sintetinių apriorinių sprendinių sugebėjimą. Tarkim, jis klydo, bet vokiečių filosofijos plėtrą ir spartų suklestėjimą lėmė šis pasididžiavimas ir visų jaunesniųjų lenktyniavimas siekiant atrasti ką nors dar labiau vertą pasididžiavimo - bet kuriuo atveju bent jau "naujus sugebėjimus"! - Tačiau pamąstykime,- pats laikas.
- [Frydrichas Nyčė - Pirmas skyrius. Apie filosofų prietarus 13-16](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-pirmas-skyrius-apie-filosofu-prietarus-13-16/): Vis dar pasitaiko atitrūkusių nuo pasaulio savistabos entuziastų, kurie tiki, kad egzistuoja "betarpiškos tikrybės", pavyzdžiui, "aš mąstau", arba "aš noriu" (Schopenhauerio prietaras): tarsi pažinimo dalykas čia būtų grynas ir nuogas kaip "daiktas pats savaime" ir nei subjektas, nei objektas negalėtų sukelti jokios painiavos. Tačiau aš vis kartosiu, kad "betarpiška tikrybė", kaip ir "absoliutus pažinimas", ir "daiktas pats savaime", yra contradictio in ad jecto 10 : pagaliau reikia išsivaduoti iš žodžių vilionių! Tegul paprasti žmonės mano, jog pažinimas - tai absoliutus žinojimas, bet filosofas turi sau pasakyti: "Analizuodamas procesą, reiškiamą sprendiniu "aš mąstau", iškeliu daug drąsių teiginių, kuriuos pagrįsti sunku, o galbūt visai neįmanoma: pavyzdžiui, kad tai - a š, kuris mąsto, kad apskritai turi būti kažkas, kas mąsto, kad mąstymas yra veikla kažkokios būtybės, mąstomos kaip priežastis; kad yra "Aš" ir pagaliau kad tvirtai žinoma, ką reikia vadinti žodžiu "mąstymas".
- [Frydrichas Nyčė - Pirmas skyrius. Apie filosofų prietarus 17-19](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-pirmas-skyrius-apie-filosofu-prietarus-17-19/): Filosofai kalba apie valią taip, tarsi ji būtų geriausiai žinomas dalykas pasaulyje, o Schopenhaueris leido suprasti, kad tik valią mes ir žinome - visiškai ir be menkiausių išlygų. Tačiau aš vis manau, jog Schopenhaueris ir šiuo atveju pasielgė taip, kaip apskritai elgiasi filosofai,- perėmė ir išpūtė žmonėse paplitusį prietarą. Man atrodo, kad valia - sudėtingas   dalykas ir tik kaip žodis ji vientisa - būtent šioje žodinėje vienovėje ir slypi populiarus prietaras, kuriam neatsispyrė visada. neatsargūs filosofai. Būkime nors kartą atsargesni, būkime "nefilosofiški ir pasakykime: visų pirma kiekviename valios akte slypi daugybė jutimų - ir būvio, iš kurio mes norime išeiti, jutimas, ir būvio, kurio siekiame, jutimas, taip pat jutimas to, kad mes išeiname iš vieno, o kito siekiame, ir dar su visa tuo susijęs raumenų pastangų jutimas kuris atsiranda iš įpročio netgi tada, kai mes nejudiname nei rankų, nei kojų.
- [Frydrichas Nyčė - Pirmas skyrius. Apie filosofų prietarus 20-21](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-pirmas-skyrius-apie-filosofu-prietarus-20-21/): Atskiros filosofinės sąvokos nėra atsitiktinės, jos rutuliojasi ne kiekviena skyrium, bet tarpusavio sąryšyje ir yra viena kitai giminingos; ir nors mums atrodo, jog minties istorijoje jos iškyla staiga ir netikėtai, iš tikrųjų jos priklauso sistemai, prilygstančiai viso kontinento faunai, pagaliau tai patvirtina ta aplinkybė, kad įvairiausi filosofai nė kiek nedvejodami vis iš naujo užpildo žinomą pradinę galimų filosofijų schemą. Tarsi veikiami nematomos jėgos, jie nuolat juda ta pačia trajektorija,- kad ir kokie nepriklausomi vienas nuo kito jie jaustųsi kritikuodami ar sistemindami, juos kažkas veda, kažkas veja tam tikra tvarka vieną paskui kitą - minėtas įgimtas sąvokų sistemiškumas ir giminystė. Jų mąstymas iš tikrųjų yra ne tiek atradimas, kiek pakartotinis pažinimas, seno prisiminimas, grįžimas į tolimus, senus sielos namus su jiems būdinga vidaus tvarka, iš kurios kadaise išsirutuliojo visos filosofijos sąvokos: šiuo atžvilgiu filosofavimas yra kažkas panašaus į aukščiausio rango atavizmą.
- [Frydrichas Nyčė - Pirmas skyrius. Apie filosofų prietarus 22-23](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-pirmas-skyrius-apie-filosofu-prietarus-22-23/): Atleiskite senam filologui, negalinčiam atsikratyti blogo įpročio pirštais badyti nederamus interpretavimo metodus,- bet juk tas "gamtos dėsningumas", apie kurį jūs, fizikai, porinate taip išdidžiai, tarsi... egzistuoja tik dėl jūsų aiškinimo ir blogos "filologijos",- tai ne faktas, ne "tekstas", o veikiau naivus humanistinis pataisymas ir prasmės iškraipymas,- taip jūs pataikaujate modernios sielos demokratiniams instinktams! "Visuotinė lygybė pagal įstatymą - ir gamta laikosi šio principo, ji ne kitokia ir už mus ne geresnė",- štai paslėpta mintis, kurioje užmaskuotas plebėjiškas priešiškumas privilegijuotiesiems ir valdingiesiems ir antrasis, subtilesnis, ateizmas. "Ni dieu, ni maitre" 14 ,- šito jūs taip pat norite - ir todėl "tegyvuoja gamtos dėsnis!" - ar ne taip?
- [Frydrichas Nyčė - Antras skyrius. Laisvas protas  24-25](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-antras-skyrius-laisvas-protas-24-25/): O, sancta simplicitas! Tarp kokių keistų supaprastinimų ir iškraipymų gyvena žmogus! Užtenka kartą įsistatydinti akis, gebančias regėti tokį stebuklą, ir jau negali atsistebėti! Kiek daug mes padarėme, kad aplink mus viskas būtų šviesu ir laisva, ir lengva, ir paprasta! Savo jausmams mes davėme leidimą į paviršutiniškumo šalį, mąstymą palenkėme dieviškam nutrūktgalviškų šuolių ir klaidingų išvadų troškuliui. Ir kaip gerai mes nuo pat pradžių mokėjome išsaugoti savo nemokšiškumą, kad galėtume mėgautis vos suvokiama laisve, galimybe veikti neapgalvotai, neatsargiai, drąsiai, linksmai, žodžiu, mėgautis gyvenimu! Ir tik ant šio tvirto granitinio nežinojimo pagrindo iki šiol galėjo kilti mokslas, žinojimas, valia žinoti, kuri remiasi daug stipresne valia, valia nežinoti, valia turėti neaiškių ir netikrų žinių.
- [Frydrichas Nyčė - Antras skyrius. Laisvas protas  26-28](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-antras-skyrius-laisvas-protas-26-28/): Kiekvienas subtilus žmogus instinktyviai siekia savo pilies, savo slaptybės, kur jis jaučiasi saugus nuo minios, daugelio, daugumos, kur jis gali užmiršti taisyklę "žmogus",- išskyrus vienintelį atvejį, kai jį, pažįstantįjį plačiąja ir išimtine prasme, verčia ja vadovautis dar stipresnis instinktas. Kas bendraudamas su žmonėmis retkarčiais nesumirguliuoja visomis negandos spalvomis, pilkai žalias nuo pasibjaurėjimo, nuovargio, užuojautos, niaurumo, vienatvės, tas tikrai nėra gero skonio žmogus; tačiau jeigu jis pats neužsimeta ant savo pečių visos šios sunkumų ir liūdesio naštos, nuolat viso to vengia ir, taip sakant, tyliai ir išdidžiai slepiasi savo tvirtovėje, tai viena yra tikra: jis nėra sutvertas pažinimui, jo lemtis kita.
- [Frydrichas Nyčė - Antras skyrius. Laisvas protas  29-31](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-antras-skyrius-laisvas-protas-29-31/): Mūsų įžvalgiausios mintys turi - ir privalo! - nuskambėti kaip kvailystės, o tam tikromis aplinkybėmis ir kaip nusikaltimai, kai jos draudžiamu būdu pasiekia ausis tų, kurie nėra gimę jas išgirsti. Egzoteriniai ir ezoteriniai filosofai, kurie buvo skiriami Indijoje, Graikijoje, Persijoje ir musulmoniškuose kraštuose, žodžiu, visur, kur buvo tikima hierarchija, o   n e lygybe ir lygiomis teisėmis;- skiriasi vieni nuo kitų ne vien tuo, kad egzoterikas iš išorės, o ne iš vidaus žvelgia, vertina, matuoja ir sprendžia,- svarbiausia, kad jis žvelgia į daiktus iš apačios į viršų, o ezoterikas iš viršaus į apačią! Būna tokių sielos aukštumų, iš kurių žvelgiant netgi tragedija nustoja buvusi tragedija, ir, net sujungus viso pasaulio sielvartą, kas ryžtųsi spręsti, ar toks reginys būtinai sukels užuojautą, taigi padvigubins ir sielvartą?..
- [Frydrichas Nyčė - Antras skyrius. Laisvas protas  32-33](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-antras-skyrius-laisvas-protas-32-33/): Per ilgiausią žmonijos istorijos epochą - ji vadinama priešistoriniais laikais - poelgiai buvo vertinami pagal jų padarinius: poelgis pats savaime ir jo ištakos nebuvo svarstomi, bet panašiai, kaip ir dabar Kinijoje, kur pagal vaikus vertinami jų tėvai, sėkmė arba nesėkmė turėjo grįžtamąjį poveikį ir lėmė, kaip žmonės galvojo apie poelgį - gerai ar blogai. Pavadinkime tą periodą ikimoraliniu žmonijos periodu: imperatyvo "pažink save!" tuo metu ji dar nežinojo. Bet per pastaruosius dešimt tūkstančių metų didesnėje žemės rutulio dalyje pamažu buvo prieita prie nuomonės, kad apie poelgio vertę reikia spręsti ne iš jo padarinių, o pagal ištakas. Išties tai didelis įvykis, žymus požiūrio ir mato patobulinimas, neįsisąmonintas aristokratinių vertybių ir tikėjimo "kilme" viešpatavimo efektas, požymis periodo, kurį siaurąja prasme galima pavadinti moraliniu,- pirmas savęs pažinimo žingsnis buvo žengtas.
- [Frydrichas Nyčė - Antras skyrius. Laisvas protas  34-36](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-antras-skyrius-laisvas-protas-34-36/): Kad ir kokios filosofinės pozicijos šiandien laikytumės, kiekvienu atveju matyti pasaulio, kuriame mes manome gyveną, klaidingumas, ir tai yra tikriausia ir tvirčiausia, ką mūsų akys dar gali įžvelgti. Šiam faktui patvirtinti mes randame vis naujų argumentų, ir tai galėtų sugundyti mus pradėti spėlioti apie ištakas apgaulės, slypinčios "daiktų esmės" principe. Bet tas, kas dėl pasaulio melagingumo kaltina mūsų mąstymą, taigi "dvasią",- garbinga išeitis, kurios sąmoningai ar nesąmoningai griebiasi kiekvienas advocatus dei,- tas, kas galvoja, jog pasaulį kartu su erdve, laiku, forma, judėjimu klaidingai atskleidžia mąstymas, tas bent jau visai pagrįstai gali nepasikliauti pačiu mąstymu: ar ne jis iškrėtė mums patį didžiausią pokštą?
- [Frydrichas Nyčė - Antras skyrius. Laisvas protas  37-41](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-antras-skyrius-laisvas-protas-37-41/): Niekas taip lengvai nesutiks laikyti kokį nors mokymą teisingu vien todėl, kad jis daro žmones laimingus arba dorybingus; išskyrus galbūt tik mielus idealistus, kurie žavisi Gėriu, Tiesa, Grožiu,- tai jų prūde plaukioja visos įmanomos margos, nerangios ir geraširdės geistinybės. Laimė ir dorovė - ne argumentai. Net protingiausios sielos dažnai užmiršta, kad nelaimė ir yda - taip pat ne kontrargumentai. Kokia nors nepaprastai žalinga ir pavojinga teorija galėtų būti teisinga; iš pačios būties sąrangos galėtų kilti tai, kad ją visiškai atskleidusiojo laukia pražūtis, todėl ir dvasios stiprybė būtų matuojama pagal tai, kiek "tiesos" žmogus dar ištveria arba, tiksliau, kiek, jo manymu, būtina tiesą atskiesti, pasaldinti, pridengti, aptemdyti, iškraipyti.
- [Frydrichas Nyčė - Antras skyrius. Laisvas protas  42-44](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-antras-skyrius-laisvas-protas-42-44/): Ar po viso to man dar reikia pabrėžti, kad jie bus laisvi, labai laisvi protai - šie ateities filosofai, ir ne tik laisvi, o dar daugiau: aukštesni, didesni ir iš esmės kitokie, tai yra jų nebus galima neįvertinti ir supainioti su kitais? Bet, sakydamas šiuos žodžius, aš jaučiu tiek jiems, tiek ir mums, jų heroldams ir pirmtakams,- mums, laisvi protai! - pareigą kartu su jumis išsklaidyti seną, kvailą prietarą ir nesusipratimą, kuris nuo seno tarsi migla gaubia "laisvo proto" sąvoką. Visuose Europos kraštuose, taip pat ir Amerikoje, piktnaudžiaujama šiais žodžiais - ir kaltė už tai tenka padermei labai siaurų, grandinėmis sukaustytų, įkalintų protų, kurių norai prieštarauja tam, kas slypi mūsų ketinimuose ir instinktuose,- jau nekalbant apie tai, kad, palyginti su naujais ateities filosofais, jie tėra uždaryti langai ir užrakintos durys.
- [Frydrichas Nyčė - Trečias skyrius. Religingumas 45-46](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-trecias-skyrius-religingumas-45-46/): Žmogaus siela ir jos ribos, iki šiol pasiekta žmogaus vidinės patirties apimtis, tos patirties aukštumos, gilumos ir tolumos, visa ligšiolinė sielos istorija ir jos dar neišnaudotos galimybės,- tai puikiausi medžioklės plotai apsigimusiam psichologui ir "didžiosios medžioklės" mėgėjui. Bet kaip dažnai apimtas nevilties jis turi tarti: "Vienas pats! Ak, tik vienas pats! O čia didžiulė giria ir tyrai!" Todėl norėtų turėti jis keletą šimtų varovų ir rują gerai apmokytų skalikų, kuriuos galėtų nuvyti į žmogaus sielos istorijos sritį, kad ten susektų ir pakeltų j o žvėrį. Veltui: jis nuolat su kartėliu įsitikina, kaip sunku rasti skalikų ir varovų visiems tiems dalykams, kurie žadina jo smalsumą. Pasiųsti apmokytus pagalbininkus į naujus ir pavojingus medžioklės plotus, kur reikia narsos, guvumo ir apsukrumo, kliudo tai, kad jie nenaudingi kaip tik ten, kur prasideda "didžioji medžioklė" ir didieji pavojai: būtent ten jie praranda savo gerą uoslę ir regėjimą.
- [Frydrichas Nyčė - Trečias skyrius. Religingumas 47-49](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-trecias-skyrius-religingumas-47-49/): Ten, kur iki šiol pasaulyje aptinkama religinė neurozė, ji yra susijusi su trim pavojingais dietiškais receptais: vienatve, pasninkavimu ir lytiniu susilaikymu, tačiau neįmanoma tvirtai nuspręsti, kas čia priežastis, kas padarinys ir ar čia apskritai egzistuoja priežastinis ryšys. Pastarąją abejonę lemia ta aplinkybė, kad tiek laukinių, tiek romių tautų religinės neurozės dėsningu simptomu laikytinas staigus ir nežabotas pasileidimas, kuris po to taip pat staigiai virsta atgailos virpuliu ir pasaulio bei valios paneigimu: viena ir kita gal tėra užmaskuota epilepsija? Bet jokiu kitu atveju nereikėtų taip vengti aiškinimo, kaip šiuo: apie jokį kitą Dievą iki šiol neaugo tokia nesąmonių ir prietarų gausybė, joks nežadino tokio didelio žmonių, net filosofų, susidomėjimo,- laikas jau kiek atvėsti ir tapti atsargesniam, o dar geriau - užsimerkti ir nueiti šalin.
- [Frydrichas Nyčė - Trečias skyrius. Religingumas 50-55](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-trecias-skyrius-religingumas-50-55/): Galingieji iki šiol pagarbiai lenkdavosi prieš šventąjį, kaip prieš savęs įveikimo mįslę ir tyčinį didžiausią skurdą - kodėl jie lenkėsi? Jie jautė jame - nepaisant menkos ir pasigailėtinos išvaizdos - neįveikiamą jėgą, kuri, sutramdydama juos, siekė išbandyti save, jautė valios stiprybę, kurioje atpažindavo ir gerbdavo savo stiprybę ir viešpatavimo troškimą; garbindami šventąjį, jie garbino kažką savyje. Kartu šventojo vaizdas keldavo jų įtarumą: tokio neregėto atsižadėjimo ir pasipriešinimo prigimčiai siekiama ne veltui,- sakė ir klausė jie patys savęs. Matyt, egzistuoja kažkokia priežastis, kažkoks didelis pavojus, apie kurį asketui turbūt duoda žinią jo slaptieji patarėjai ir lankytojai. Taip pasaulio galingieji pajausdavo naują baimę, suvokdavo naują jėgą, kažkokį nežinomą ir dar neįveiktą priešą -"galios valia" priversdavo juos pagarbiai stovėti prieš šventąjį.
- [Frydrichas Nyčė - Trečias skyrius. Religingumas 56-58](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-trecias-skyrius-religingumas-56-58/): Kas, kaip aš, apimtas kažkokio mįslingo troškimo ilgai stengėsi nuodugniai išmąstyti pesimizmą ir išlukštenti jį iš pusiau krikščioniško, pusiau vokiško ribotumo ir naivumo kiauto, tokio būdingo jam - ypač pasireiškiančiam Schopenhauerio filosofijos pavidalu - šiame šimtmetyje; kas azijietiška ir viršazijietiška akimi iš tikrųjų pažvelgė į mąstymo, prieštaraujančio pasauliui labiau nei visi kiti galimi mąstymo būdai, vidų ir gelmę - anapus gėrio ir blogio,- ir ne taip kaip Buddha ir Schopenhaueris, apžavėti ir pakerėti moralės, tam tikriausiai netgi prieš jo valią atsivėrė akys ir jis išvydo priešingą idealą: idealą išdidžiausio, gyvybingiausio ir pasaulį labiausiai mylinčio žmogaus, kuris su tuo, kas buvo ir yra, ne tik susitaikė ir išmoko tai pakęsti.
- [Frydrichas Nyčė - Trečias skyrius. Religingumas 59-61](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-trecias-skyrius-religingumas-59-61/): Kas atidžiai įsižiūrėjo į pasaulį, tas turbūt atspės, kokia išmintis slypi tiesoje, kad žmonės yra paviršutiniški. Savisaugos instinktas moko juos skubotumo, lengvumo ir netikrumo. Tarp filosofų ir menininkų šen bei ten susiduriame su aistringu ir perdėtu "grynų formų" garbinimu: te niekas neabejoja, jog tas, kam taip reikia paviršiaus kulto, kadaise skausmingai grybštelėjo po juo. Šiems nudegusiems vaikams, apsigimusiems menininkams, kuriems gyvenimas reiškia tik jo vaizdo klastojimą (tai tarsi ilgai trunkantis kerštas gyvenimui), galbūt dar egzistuoja ir rangų hierarchija; iš to, kaip sugadintas jų gyvenimas, būtų galima išvesti ir tai, kiek suklastotą, atskiestą, perkeltą anapus, sudievintą gyvenimo vaizdą jie norėtų matyti.
- [Frydrichas Nyčė - Trečias skyrius. Religingumas 62](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-trecias-skyrius-religingumas-62/): Tačiau galiausiai, norint parodyti taip pat neigiamus tokių religijų aspektus ir atskleisti jų keliamą didžiulę grėsmę, reikia štai ką pasakyti: jei religijos, nėra filosofo naudojama ugdymo ir auklėjimo priemonė, o valdo savarankiškai ir nepriklausomai, jeigu jos siekia pačios būti paskutiniais tikslais, o ne priemonėmis, naudojamomis greta kitų priemonių, tai už tai visada mokama milžiniška kaina. Tarp žmonių, kaip ir kiekvienoje gyvūnų rūšyje, yra per daug nevykėlių, sergančių, išsigimusių, sukriošusių, be paliovos vargstančių; nusisekę individai ir tarp žmonių visada yra išimtys, o turint galvoje, kad žmogus - tai dar nesusiformavęs gyvūnų tipas,- net retos išimtys. Dar blogiau: kuo aukštesniam tipui atstovauja žmogus, tuo mažiau tikėtina, kad jis, nusiseks.
- [Frydrichas Nyčė - Ketvirtas skyrius. Aforizmai ir intermedijos 63-100](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-ketvirtas-skyrius-aforizmai-ir-intermedijos-63-100/): Tikras mokytojas vien dėl savo mokinių rimtai traktuoja visus daiktus - net ir patį save. "Pažinimas dėl pažinimo" - tai paskutinės pinklės, kurias spendžia moralė,- per jas gali ir visiškai joje susipainioti. Pažinimas nebūtų toks patrauklus, jeigu jo siekiant netektų patirti daug gėdos. Negarbingiausiai žmogus elgiasi su savo Dievu: jis negali padaryti nuodėmės! Galbūt polinkyje leisti kitiems save žeminti, apvogti, apgaudinėti ir išnaudoti - reiškiasi Dievo tarp žmonių drovumas. Meilė vienam yra barbariškumas, nes nukenčia kiti. Taip pat ir meilė Dievui. "Aš tai padariau",- sako mano atmintis. "Aš negalėjau to padaryti",- sako mano nepalenkiamas išdidumas. Galų gale atmintis pasiduoda.
- [Frydrichas Nyčė - Ketvirtas skyrius. Aforizmai ir intermedijos 101-145](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-ketvirtas-skyrius-aforizmai-ir-intermedijos-101-145/): Šiandien pažįstantysis lengvai galėtų panorėti jaustis Dievu, pavirtusiu į gyvulį. Atskleista abipusė meilė, tiesą sakant, turėtų išblaivinti mylintį jo mylimos būtybės atžvilgiu. "Kaip? ji tokia kukli, kad myli net tave? Arba tokia kvaila?" Laimės pavojus. - "Dabar viskas man gerai, nuo šiol man mielas bet koks likimas - kas trokšta būti mano likimu?"  Ne žmoniškumas, o artimo meilės bejėgiškumas trukdo šių laikų krikščionims mus - sudeginti. Laisvaminčiui, "pažinimo šventuoliui" - pia fraus dar labiau atgrasi (atgrasi jo "šventuoliškumui") negu impia fraus. Iš čia - didelis Bažnyčios nesupratimas, būdingas "laisvaminčių" tipui,- kaip j o nelaisvė.
- [Frydrichas Nyčė - Ketvirtas skyrius. Aforizmai ir intermedijos 146-185](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-ketvirtas-skyrius-aforizmai-ir-intermedijos-146-185/): Kas kovoja su siaubūnais, tesisaugo, kad pats netaptų siaubūnu. Ir kai ilgai žiūri į bedugnę, bedugnė irgi žvelgia į tave. Iš senų florentietiškų novelių, be to,- iš gyvenimo: buona femmina e mala femmina vuol bastone. Sacchetti Nov. Suvilioti artimą gerai nuomonei apie save ir po to visa širdimi patikėti ta artimo nuomone - kas gali prilygti moteriai šiame mene? Tai, ką epocha laiko blogiu, paprastai yra nesavalaikis atgarsis to, kas kadaise buvo laikoma gėriu,- senesnio idealo atavizmas. Apsukui herojų viskas tampa tragedija, apsukui pusdievį - satyra; o apsukui Dievą - na? galbūt "pasauliu"? Turėti talentą nepakanka: reikia dar turėti ir jūsų leidimą,- ar ne, mano draugai?
- [Frydrichas Nyčė - Penktas skyrius. Moralės natūralios istorijos link 186-187](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-penktas-skyrius-morales-naturalios-istorijos-link-186-187/): Dabar Europoje moralinis jausmas yra tiek pat subtilus, brandus, įvairiapusis, jautrus, rafinuotas, kiek jį gvildenantis "moralės mokslas" dar jaunas, pradedantis, nerangus ir grubokas,- įdomi priešybė, kurią galima įžvelgti įsikūnijusią ne viename moraliste. Jau žodžiai "moralės mokslas" patys savaime skamba per daug arogantiškai ir žeidžia gerą skonį, kuris visada teikia pirmenybę kuklesniems žodžiams. Reikėtų griežtai prisipažinti sau, ko čia dar ilgai reikės, kas tik ir teturi dabar teisę egzistuoti: reikės rinkti medžiagą, išreikšti sąvokomis ir sutvarkyti gausybę su vertybėmis susijusių subtilių suvokimų ir skirtumų, kurie gyvena, auga, dauginasi ir žūsta; galbūt bandyti pavaizduoti pasikartojančius, dažnesnius šios gyvos kristalizacijos pavidalus,- atlikti parengiamąjį darbą siekiant sukurti mokslą apie moralės tipus.
- [Frydrichas Nyčė - Penktas skyrius. Moralės natūralios istorijos link 188-189](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-penktas-skyrius-morales-naturalios-istorijos-link-188-189/): Kiekviena moralė, priešingai laisser aller, tam tikra prasme yra tironija "gamtos", taip pat "proto" atžvilgiu; tačiau tai dar nėra priekaištas jai, nes dekretuoti, kad visos tironijos ir neprotingumo formos yra neleistinos, būtų galima tik vėl remiantis kokia nors morale. Kiekvienos moralės esminis ir neįkainojamas bruožas yra tas, kad ji - tai ilgalaikė prievarta: norint suprasti stoicizmą arba Port Rojalį, arba puritonybę, užtenka prisiminti tą prievartą, dėl kurios kiekviena kalba iki šiol tapdavo stipri ir laisva - metrinę prievartą, rimo ir ritmo tironiją. Kiek stengėsi kiekvienos tautos poetai ir oratoriai! - taip pat ir kai kurie nūdienos prozininkai, kurių klausa tarsi nepermaldaujama sąžinė,- "dėl kvailystės", kaip sako mulkiai utilitaristai, įsivaizduojantys, jog demonstruoja savo protą,- "dėl nuolankumo savivalės įstatymams", kaip sako anarchistai, laikantys save todėl "laisvais", net "laisvaminčiais".
- [Frydrichas Nyčė - Penktas skyrius. Moralės natūralios istorijos link 190-192](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-penktas-skyrius-morales-naturalios-istorijos-link-190-192/): Platono moralėje esama dalykų, kurie iš tikrųjų jam nepriklauso, o atsirado Platono filosofijoje, galima sakyti, beveik prieš jo valią. Turiu galvoje sokratizmą, kurio atžvilgiu Platonas buvo per daug kilnus. "Niekas nenori padaryti sau žalos, todėl visas blogis daromas ne laisva valia. Juk blogas žmogus pats sau daro žalą: to jis nedarytų, jei žinotų, kad blogis yra blogas. Todėl blogas žmogus yra blogas tik dėl to, kad jis klysta; išaiškinus jam jo klaidą, jis būtinai taps geras." Toks samprotavimo būdas būdingas prastuomenei, kuri mato tik blogų poelgių liūdnus padarinius ir iš tiesų daro išvadą, kad "kvaila elgtis blogai"; kartu be didesnių dvejonių ji sutapatina "gera" su "naudinga ir malonu".
- [Frydrichas Nyčė - Penktas skyrius. Moralės natūralios istorijos link 193-197](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-penktas-skyrius-morales-naturalios-istorijos-link-193-197/): Quidquid luce fuit, tenebris agit, bet ir priešingai. Tai, ką mes pergyvename sapnuose, tarus, kad tai pergyvename dažnai, taip pat sudaro mūsų sielos vidinio pasaulio dalį, kaip ir tai, ką pergyvename "iš tikrųjų": tai daro mus turtingesnius ar skurdesnius, duoda mums vienu poreikiu daugiau ar mažiau, ir pagaliau net vidurdienį, šviesiausiomis mūsų budinčios sielos akimirkomis, mus šiek tiek vedžioja už rankos sapnų nulemti įpročiai. Tarkime, kad kas nors sapnuodamas dažnai skraidė ir galų gale kaskart sapnuodamas suvokia savo skraidymo galią ir meną kaip savo pranašumą, taip pat ir kaip tekusią jam pavydėtiną laimę: argi toks žmogus, kuris tiki galįs skrieti visais galimais lankais ir kampais (tam užtenka menkiausio akstino), žmogus, kuris turi savitą dieviško lengvabūdiškumo pojūtį, kuris žino, kaip galima kilti "aukštyn" be jokios įtampos ir prievartos ir leistis "žemyn" nejaučiant globos ir pažeminimo - be svorio! - argi žmogus, turintis tokią sapnų patirtį ir tokius sapnų įpročius, neturėtų kitaip apibrėžti ir nuspalvinti žodį "laimė" savo budėjimo valandomis! argi neturėtų jis siekti laimės - kitaip?
- [Frydrichas Nyčė - Penktas skyrius. Moralės natūralios istorijos link 198-200](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-penktas-skyrius-morales-naturalios-istorijos-link-198-200/): Visos šios moralės, kurios kreipiasi į atskirą asmenį atseit vardan jo "laimės",- kas jos, jei ne rekomendacijos, kaip elgtis atsižvelgiant į jam nuo jo paties gresiančio pavojaus dydį, tai receptai prieš jo aistras, jo gerus ir blogus polinkius, susijusius su galios valia ir noru atrodyti šeimininku; tai mažos ir didelės gudrybės bei suktybės, persmelktos slogaus ir priplėkusio senų naminių priemonių ir senučių išminties kvapo. Visos jos turi keistas, įmantrias formas ir yra neprotingos - kadangi kreipiasi į visus, kadangi apibendrina ten, kur apibendrinti negalima; visos jos skelbia besąlygiškus sprendinius ir laiko save besąlygiškomis, visos jos neturi nė krislelio druskos,- jos tampa pakenčiamos, o kai kada ir viliojančios tik tada, kai dėl prieskonių gausos pradeda skleisti pavojingą kvapą, pirmiausia "ano pasaulio" kvapą.
- [Frydrichas Nyčė - Penktas skyrius. Moralės natūralios istorijos link 201-202](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-penktas-skyrius-morales-naturalios-istorijos-link-201-202/): Kol nauda, kuria vadovaujamasi moraliniuose vertinimuose, tėra bandos nauda, kol dėmesys kreipiamas tik į bendruomenės palaikymą ir amoralumo ieškoma tik ten, kur kyla pavojus bendruomenės egzistavimui,- tol dar negali atsirasti jokia "artimo meilės moralė". Tarkime, kad ir čia jau daromos šiokios tokios nuolatinės atodairos, atjautos, teisingumo, švelnumo, tarpusavio pagalbos pratybos; tarkime, jog ir šioje visuomenės stadijoje jau veikia visi tie instinktai, kurie vėliau gaus garbingus "dorybių" vardus ir galiausiai beveik susilies su "moralės" sąvoka,- vis dėlto tuo metu jie dar nepriklauso moralinių vertinimų sričiai - jie yra anapus moralės. Pavyzdžiui, geriausiais Romos laikais užuojauta nebuvo vadinama nei gera, nei bloga, nei moralia, nei amoralia; ir net jei toks poelgis buvo giriamas, tai su pagyrimu kuo puikiausiai buvo suderinama kažkokia neįsisąmoninta panieka, ypač palyginti su kokiu nors poelgiu, atliekamu visumos, res publica, labui.
- [Frydrichas Nyčė - Penktas skyrius. Moralės natūralios istorijos link 203](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-penktas-skyrius-morales-naturalios-istorijos-link-203/): Mes, kito tikėjimo žmonės,- mes, demokratiniame judėjime matantys ne tik politinės organizacijos nuopuolio formą, bet paties žmogaus nuopuolio, būtent suvaikėjimo, formą, jo vertės sumažinimą ir nužeminimą iki vidutinybės lygio,- į ką mes turime dėti viltis?- Į naujus filosofus - pasirinkimo nėra; į žmones, turinčius pakankamai tvirtą ir nepriklausomą protą, kad duotų akstiną priešingiems vertinimams ir "amžinų vertybių" perkainojimui, apvertimui; į naujo amžiaus pradininkus, ateities žmones, kurie dabartyje sumezga mazgą ir priverčia tūkstantmečių valią judėti nauju keliu. Norint išmokyti žmogų žvelgti į žmogaus ateitį kaip į jo valią, kaip į kažką priklausomą nuo jo valios, norint parengti didžius rizikingus žygius ir plėtoti kolektyvinius ugdymo ir drausminimo bandymus, kad būtų galima užbaigti tą siaubingą begalviškumo ir atsitiktinumo viešpatavimą, kuris iki šiol vadinosi istorija,- "didžiausio skaičiaus" absurdas tėra paskutinė jos forma,- tam kada nors prireiks naujos filosofų ir įsakinėtojų padermės, tokių filosofų ir įsakinėtojų, kurių akivaizdoje pasirodys blyšku ir menka visa, kas egzistavo žemėje užslėptų, grėsmingų ir geranoriškų protų pavidalu.
- [Frydrichas Nyčė - Šeštas skyrius. Mes, mokslininkai  204](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-sestas-skyrius-mes-mokslininkai-204/): Nepaisydamas pavojaus, kad ir čia moralizavimas pasirodys tuo, kuo jis visada buvo,- būtent bebaimiu montrer ses plaies 39 , Balzaco žodžiais tariant,- aš ryžtuosi pasisakyti prieš gresiantį nederamą ir žalingą mokslo ir filosofijos rangų sumaišymą; šiandien tai gali įvykti nejučiomis ir, regis, be sąžinės priekaištų. Manau, jog reikia išsakyti savo nuomonę tokiais svarbiais klausimais, remiantis savo patyrimu,- o patyrimas, manau, visada reiškia liūdną patyrimą? - kad nereikėtų kalbėti taip, kaip aklieji kalba apie spalvas arba kaip moterys ir menininkai kalba prieš mokslą (ak, tas bjaurus mokslas! - dūsauja gėda ir instinktas, - jis visada demaskuoja!).
- [Frydrichas Nyčė - Šeštas skyrius. Mes, mokslininkai  205-206](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-sestas-skyrius-mes-mokslininkai-205-206/): Filosofijos plėtrai gresiantys pavojai šiandien iš tikrųjų tokie daugeriopi, kad galima suabejoti, ar tas vaisius apskritai kada nors prinoks. Mokslo bokštas plečiasi ir auga iki begalybės, o kartu didėja ir tikimybė, kad filosofas jau mokydamasis pavargs arba kur nors sustos ir "specializuosis", tad jis jau nesugebės pasiekti savo aukštumos, iš kurios galėtų viską aprėpti, apžvelgti, žvelgti iš viršaus žemyn. Arba jis pasieks ją pernelyg vėlai, kai bus praėję jo geriausi metai ir sumenkę jėgos; arba pasieks ją sugadintas, sugrubęs, išsigimęs, ir jo požiūris, visi jo vertybiniai sprendimai mažai ką reikš. Galbūt jo intelektualinės sąžinės subtilumas verčia jį gaišti ir vėluoti; jis bijosi pagundos tapti diletantu, šimtakoju visažiniu, jis pernelyg gerai žino, kad žmogus, praradęs savigarbą, jau neįsakinėja ir kaip pažįstantysis nebeveda paskui save, - nebent jis panorėtų tapti didžiu aktoriumi, filosofiniu Cagliostro ir dvasių gaudytoju, žodžiu, suvedžiotoju.
- [Frydrichas Nyčė - Šeštas skyrius. Mes, mokslininkai  207](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-sestas-skyrius-mes-mokslininkai-207/): Kad ir kokie dėkingi mes turėtume būti objektyviam protui,- ir kam gi mirtinai neįkyrėjo visa, kas subjektyvu, kartu su prakeikta solipsomeile (Ipsissimositat)! - tačiau galiausiai mes turime išmokti būti atsargūs reikšdami dėkingumą ir susilaikyti nuo perdėjimo, su kuriuo šiandien šlovinamas savojo "Aš" atsisakymas ir proto nuasmeninimas kaip tikslas pats savaime, kaip išganymas ir aukščiausia palaima,- kaip tik tai ir būdinga pesimistinei mokyklai, kuri turi pakankamai rimtų motyvų garbinti "nesuinteresuotą pažinimą". Objektyvus žmogus, kuris jau nebesikeikia ir nebesiplūsta, kaip pesimistas, idealus mokslininkas, kurio mokslinis instinktas po tūkstančių nesėkmių ir pusiau nesėkmių galiausiai išsiskleidžia ir sužydi, be abejonės, yra vienas iš brangiausių instrumentų,- bet jo vieta galingesniojo rankose.
- [Frydrichas Nyčė - Šeštas skyrius. Mes, mokslininkai  208](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-sestas-skyrius-mes-mokslininkai-208/): Jei šiandien koks nors filosofas leidžia suprasti, kad jis ne skeptikas - tikiuosi, tai aišku iš ką tik pateikto objektyvaus proto aprašymo? - tai jis nieko nepradžiugina; žmonės žiūri į jį su šiokia tokia baime, jie norėtų taip daug ko paklausti, paklausti... ir bailoki slapūnai, kurių šiandien daugybė, nuo šiol jį laiko pavojingu. Jiems atrodo, kad, kai jis atsisako skepticizmo, iš toli girdėti kažkoks piktas, grėsmingas triukšmas, tarsi kažkur būtų bandoma nauja sprogstamoji medžiaga, kažkoks dvasinis dinamitas, galbūt naujai atrastas rusiškas nihilinas, pesimizmas bonae voluntatis, kuris ne tik sako "Ne", nori "Ne", bet - baisu ir pagalvoti! - daro "Ne".
- [Frydrichas Nyčė - Šeštas skyrius. Mes, mokslininkai  209-210](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-sestas-skyrius-mes-mokslininkai-209-210/): Kiek nauja karinga epocha, į kurią, matyt, įžengėm mes, europiečiai, bus palanki kitos ir stipresnės skepsio formos plėtrai, aš galėčiau kol kas atsakyti tik alegorija, kurią tikrai supras vokiečių istorijos mėgėjai. Tas didelis gražiai nuaugusių grenadierių entuziastas, Prūsijos karalius, kuris davė pradžią karo ir skepsio genijui,- o kartu iš esmės ir naujam, būtent dabar pergalingai kylančiam vokiečių tipui, tas keistas patrakęs Friedricho Didžiojo tėvas vienu atžvilgiu pats turėjo genijaus gabumus ir laimės pentinus: jis žinojo, ko stigo tuomet Vokietijoje ir koks trūkumas buvo šimtą kartų baisesnis ir svarbesnis negu, pavyzdžiui, išsimokslinimo ir gero elgesio įgūdžių stoka,- jo antipatija jaunajam Friedrichui kilo iš instinktyvios baimės.
- [Frydrichas Nyčė - Šeštas skyrius. Mes, mokslininkai  211-212](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-sestas-skyrius-mes-mokslininkai-211-212/): Aš reikalauju, kad filosofijos darbuotojus ir apskritai mokslo žmones pagaliau būtų liautasi painioti su filosofais,- kad kaip tik čia griežtai būtų atseikėjama "kiekvienam savo" ir vieniems nebūtų atseikėjama per daug, o kitiems - per mažai. Norint išugdyti tikrą filosofą galbūt būtina, kad jis pats būtų stovėjęs ant visų pakopų, ant kurių lieka stovėti ir turi stovėti jo tarnai, filosofijos moksliniai darbuotojai; galbūt jis pats turi būti kritikas ir skeptikas, ir dogmatikas, ir istorikas, ir, be to, poetas ir rinkėjas, ir keliautojas, ir mįslių įminėjas, ir moralistas, ir aiškiaregys, ir "laisvas protas", ir beveik viskas, kad pažintų visą žmogiškųjų vertybių ir vertybinių jausmų sferą, kad turėtų   galimybę žiūrėti įvairiomis akimis ir įvairia sąžine iš aukštumos į kiekvieną tolumą, iš gilumos į visokį aukštį, iš kampo į visokią erdvę.
- [Frydrichas Nyčė - Šeštas skyrius. Mes, mokslininkai  213](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-sestas-skyrius-mes-mokslininkai-213/): Kas yra filosofas, sunku išmokti suprasti todėl, kad to negalima išmokti,- tai reikia "sužinoti" iš patyrimo,- arba reikia turėti išdidumo to n e žinoti. Tačiau šiandien visi kalba apie dalykus, kurių negali žinoti iš patyrimo, ir tai pirmiausia ir blogiausiai atsiliepia filosofams ir filosofijos būviams: labai nedaugelis juos žino ar gali žinoti, o visos populiarios nuomonės apie juos yra klaidingos. Antai, pavyzdžiui, išties filosofinė sąsaja, jungianti drąsą, nežabotą dvasingumą, lekiantį presto 51 , ir dialektinį griežtumą ir būtinumą, nedarantį nė vieno klaidingo žingsnio, yra nežinoma iš asmeninio patyrimo daugumai mąstytojų bei mokslininkų, ir dėl to, kam nors jiems apie tai prakalbus, atrodo neįtikėtina.
- [Frydrichas Nyčė - Septintas skyrius. Mūsų dorybės 214-219](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-septintas-skyrius-musu-dorybes-214-219/): Mūsų dorybės? - Tikriausiai ir mes dar turime dorybių, nors, aišku, tai jau ne tos atviraširdės ir netašytos dorybės, už kurias mes gerbėme savo protėvius, bet kartu truputį ir vengėme jų. Mes, porytdienos europiečiai, mes, dvidešimtojo šimtmečio pirmagimiai, - su mūsų pavojingu smalsumu, mūsų daugiapusiškumu ir persirengimo sugebėjimais, mūsų glebiu ir tarsi persaldytu proto ir jausmų žiaurumu,- jei jau mes turėtume dorybių, tai, matyt, tik tokių, kurios galėtų geriausiai sutarti su slapčiausiais ir mūsų širdžiai brangiausiais polinkiais, su mūsų aistringiausiais potraukiais: tada pirmyn, paieškokime jų savo labirintuose! - juose, kaip žinoma, daug kas pametama, daug kas visiškai prarandama.
- [Frydrichas Nyčė - Septintas skyrius. Mūsų dorybės 220-223](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-septintas-skyrius-musu-dorybes-220-223/): Kadangi "nesavanaudiškumas" šiandien taip plačiai giriamas, reikia, galbūt net nevengiant tam tikro pavojaus, išsiaiškinti, k ą liaudis laiko nauda ir kuo labiausiai rūpinasi paprastas žmogus, taip pat ir išsilavinę žmonės, netgi mokslininkai ir, jei neklystu, matyt, ir filosofai. Reikia konstatuoti faktą, kad didžioji dalis to, kas domina ir žavi subtilesnius ir išrankesnius skonius, aukštesnes natūras, vidutiniškam žmogui atrodo visai "neįdomu", - jei vis dėlto jis pastebi polinkį į tokius dalykus, tai jis pavadina jį "desinteresse" ir stebisi, kaip galima elgtis "nesavanaudiškai". Būta filosofų, kurie šiai liaudiškai nuostabai sugebėjo suteikti dar ir viliojančią mistiškai anapusišką išraišką (galbūt jie niekad nebuvo susidūrę su aukštesnėmis natūroms?),- užuot nustatę nuogą ir visiškai paprastą tiesą, kad "nesavanaudiškas" elgesys yra labai įdomus ir suinteresuotas elgesys, tarus, kad... "O meilė?"- Kaip!
- [Frydrichas Nyčė - Septintas skyrius. Mūsų dorybės 224-225](https://straipsniai.lt/mokslas/frydrichas-nyce-septintas-skyrius-musu-dorybes-224-225/): Istorinis jausmas (arba sugebėjimas greitai atspėti vertinimų hierarchiją, vertinimų, kuriais vadovavosi tauta, visuomenė, žmogus, "pranašavimo instinktas", įžvelgiantis tų vertinimų santykius, vertybių autoriteto ir veikiančių jėgų autoriteto santykį),- šis istorinis jausmas, į kurį mes, europiečiai, pretenduojame kaip į savo išskirtinę nuosavybę, pasirodė mums apsuptas kerinčio ir patrakusio pusiau barbariškumo, į kurį Europa nugrimzdo, demokratiškai susimaišius luomams ir rasėms, - tik devynioliktasis šimtmetis atrado tą jausmą ir pripažino jį šeštuoju jausmu. Dėl luomų ir rasių susimaišymo į mūsų "modernias sielas" įsilieja visų formų ir gyvenimo būdų, glaudžiai susijusių ir persipynusių kultūrų praeitis, mūsų instinktai tiesiasi į praeitį visomis kryptimis, ir mes patys esame tarsi chaosas - galų gale "dvasia", kaip minėjome, visame tame įžvelgia sau naudą.
- [Išmokite save pagirti](https://straipsniai.lt/ziniasklaida/ismokite-save-pagirti/): Kas iš jūsų tiki žiniasklaidos jėga? Ar skaitydami straipsnį apie kokį nors produktą, firmą, tikite tuo, ką skaitote? Tikriausiai taip. O kokią reakciją jumyse sukelia reklama? Ar reklamoje minimus teiginius priimate už "gryną pinigą"? Laikraštinis straipsnis daugeliui mūsų sukuria įvaizdį, kad visa, kas jame rašoma - tiesa. Apie mokamus reklaminius skelbimus to nepasakysi. Jei taip, kodėl gi nepasinaudoti tuo psichologiniu žiniasklaidos privalumu, platinant savo pranešimus spaudai? Pažiūrėkite, juk sporto ir pramogų žvaigždės, norėdamos būti visuomenės dėmesio centre, reklamai neskiria nė cento. Tiesiog jų agentai žino, kaip savo tikslams panaudoti žiniasklaidos dėmesį. To paties galite išmokti ir jūs. Žurnalistai ir redaktoriai ištroškę straipsnių ir naujienų. Siųskite jiems žinutes apie save! Tačiau per daug neįsismaginkite.
- [Grybai mūsų gyvenime](https://straipsniai.lt/kulinarija/grybai-musu-gyvenime/): Pomėgį grybams ir grybavimui, matyt, galima vertinti kaip skirtingus dalykus. Pomėgis grybams dažniausiai yra įgyjamas natūraliai, o pomėgiui grybauti gali turėti įtakos ir aplinkos sąlygos, ypač pastaruoju metu, kai susikūrė daugybė grybų supirkimo punktų, ir grybingų teritorijų gyventojams grybavimas gali tapti papildomu pragyvenimo šaltiniu. Nors valgomųjų grybų yra gana daug rūšių, tačiau grybautojai pažįsta ir renka vidutiniškai apie 20. Skirtingų vietovių gyventojai renka ir vertina skirtingas grybų rūšis. Tai, žinoma, priklauso nuo miškų tipo, jų grybingumo konkrečioje teritorijoje. Pavyzdžiui, dzūkams paprastasis kelmutis ar ūmėdė nėra vertingi grybai, o Vidurio, Šiaurės Lietuvos grybautojai šiuos grybus renka ir giria, nes jų lankomuose miškuose voveraitės, o ir baravykai yra nedažni. Be to, grybavimo patirtis tradiciškai perduodama iš kartos j kartą. Piengrybis paberžis (pūkuote), taip pat ir juosvasis piengrybis renkami sūdymui ir labai mėgstami šiauriniuose Rusijos rajonuose, o Lietuvoje šie grybai nėra populiarūs, nors ir gana dažni. Senesnėje, o kartais ir 9-ojo dešimtmečio literatūroje grybai vadinami „miško mėsa" ar „dievų maistu".
- [Vėžių valgymas - šventė](https://straipsniai.lt/lietuva/zmones/veziu-valgymas-svente/): Dar iki XX amžiaus vidurio, kol chemija nebuvo visiškai užvaldžiusi mūsų krašto žemes ūkio, o ežerai ir upės alsavo gaivumu ir švara, ramiomis vasaros naktimis jų pakrantės sušvisdavo žibintų % fakelų šviesomis. Tai vėžiautojai su specialiais tinkleliais lyg į savotiškas iškilmes eidavo gaudyti vėžių, mat vėžiai iš savo slėptuvių išlenda į šviesą ieškoti maisto. Sugaudavo jų ne vieną tuziną. Tais laikais Lietuva buvo žinoma kaip vėžius eksportuojanti valstybė, o liepos antroje pusėje čia buvo rengiamos tikros vėžiavimo ir vėžių valgymo šventės. Jomis ypač garsėjo kalkingose Žemaitijos vietovėse bei Šiaurės Lietuvos karstinio regione - Biržų apylinkėse - gyvenantys žmonės. Beje, čia dar iki mūsų dienų išlikęs paprotys rengti vėžių valgymo šventes. Tiesa, dabar jos nėra tokios ištaigingos kaip kad būdavo Radvilų valdymo metais. Kodėl vėžių valgymo šventes rengiamos būtent liepos mėnesio antroje pusėje? Tai priklauso nuo vėžių biologijos. Subrendę ir pavasarį išneršę vėžiai yra pakankamai įmitę, o jaunikliai, išsinėrę iš senų šarvų, vasaros antroje pusėje jau yra ne tik kad gerokai ūgtelėję, bet ir suformavę naujus, tvirtus apsauginius šarvus. Lietuvos aplinkos apsaugos ministerijos nutartimi nuo liepos 15 d. leidžiama gaudyti ne mažesnius kaip 10 cm ilgio vėžius, o kiekvienas vėžiautojas gali naudotis 5-mis gaudyklėmis.
- [Lietuviškos interneto bendruomenės](https://straipsniai.lt/technologijos/lietuviskos-interneto-bendruomenes/): Paminėtieji šeši salynai - didžiausios Lietuvos internautų bendruomenės. Visos jos vulkaninės kilmės, turinčios didesnį ar mažesnį lavos (investicijų ir naujų vartotojų) šaltinį. Vulkaniniai procesai baigėsi tik „Konferencijos.lt“ salyne, kai Atviros Lietuvos fondas 1999 m. užsuko magmos kranelį ir perdavė konferencijas kitiems šeimininkams. Tačiau ir neturėdamas gamtos turtų salynas išsiplėtė kelis kartus (ir salų, t. y. konferencijų skaičiumi, ir jų gyventojų kiekiu). Kiti bendruomenių archipelagai augo dar greičiau, ypač „Banga“ ir „Delfi“ - jų seisminiam aktyvumui vos užtenka Richterio skalės. Lavai veržtis padeda ir stimuliatoriai-katalizatoriai, pvz., nemokamų SMS žinučių siuntimas („Bangoje“), naujausios žinios iš pasaulio ir Lietuvos, nemokamos pašto dėžutės („Delfi“, „Take“ ir „Bangoje“) ir pan. Seniausios bendruomenės - „Omnitel“ naujienų grupės ir „Konferencijos.lt“ (abiem beveik po 7 metus - visai senutės). „Bangos“ diskusijoms ir „Delfi“ vartų komentarams - pora metų, pati branda. O „Tako“ WWW forumams - vos pusmetis, jiems gyvenimas tik prasidėjo. Pirmas dalykas, kuris ir jums kristų į akis, - skirtingi šių interneto salų (bendruomenių) bendravimo būdai. Tai tarsi skirtingos čiabuvių kalbos. Trys gentys („Bangos“, „Delfi“ ir „Tako“) bendrauja WWW puslapiuose, viena („Omnitel“) - „news“ aplinkoje, „Yahoo.com“ emigrantai - „Yahoo!“ vartuose ir el. paštu, o „Konferencijos.lt“ - visais trimis būdais (daugiausia el. paštu, bet ir WWW bei „news“ terpėse).
- [Destruktyvios religinės bendruomenės siekia pripažinimo](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/destruktyvios-religines-bendruomenes-siekia-pripazinimo/): Iš Raseinių rajono kilęs buvęs Vilniaus universiteto dėstytojas M.Vrubliauskas save vadina indišku vardu Prem ("meilė"). Jo vadovaujamos bendruomenės nariai kas penkis mėnesius turi pasitikrinti, ar neserga AIDS. Pareigūnų teigimu, M.Vrubliauskas ne kartą yra kurstęs religinę nesantaiką. Dienraščio teigimu, viena destruktyviausių pasaulyje sektų vadinama Scientologijos bažnyčia Lietuvoje veikia Vilniaus dianetikos centro pavadinimu. Anksčiau scientologai senamiesčio Visų Šventųjų gatvėje buvo įkūrę vadinamąjį Sveikatos gerinimo kabinetą, kuris platino nelegalius vitaminus "G&G". Po pusę metų trukusios bendros Valstybės saugumo departamento ir tuometinio Mokesčių policijos departamento operacijos nustatyta, jog scientologės Tatjanos Abramenkovos individuali įmonė "Detoksikacija", įkūrusi Sveikatos gerinimo kabinetą, tvarkė dvejopą apskaitą, nuslėpė apie 50 tūkst. litų mokesčių. Įmonei buvo iškelta baudžiamoji byla. Sveikatos gerinimo kabinetas siūlė scientologų sukurtą detoksikavimo programą, kainuojančią apie 4 tūkst. litų. Tačiau medikai nustatė, jog ši programa netinka gydyti nuo alkoholizmo ir narkomanijos, neatlieka detoksikacijos funkcijos.
- [Valdas Adamkus](https://straipsniai.lt/politika/valdas-adamkus/): Vokietijoje Valdas Adamkus baigė lietuvių; gimnaziją, įstojo į Miuncheno universitetą, Gamtos fakultetą.  1949 metais atvyko gyventi į JAV. Iš pradžių Valdas Adamkus dirbo darbininku automobilių dalių gamykloje Čikagoje. Vėliau - braižytoju vienoje inžinerijos firmoje. 1960-aisiais baigė Ilinojaus universitetą, įgijo statybų inžinieriaus specialybę. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje jis buvo pakviestas dirbti į kuriamą JAV aplinkos apsaugos federalinės valdžios instituciją- Aplinkos apsaugos agentūrą. Vadovavo aplinkos apsaugos mokslinio tyrimo centrui, vėliau buvo paskirtas penktojo regiono (Vidurio Vakarų) Aplinkos apsaugos agentūros administratoriaus pavaduotoju. 1981 metais Valdas Adamkus tapo šio regiono Aplinkos apsaugos agentūros administratoriumi.  Valdas Adamkus buvo aktyvus sporto veiklos dalyvis ir organizatorius. 1948 metais Vokietijoje įvykusioje Pavergtųjų tautų olimpiadoje lengvosios atletikos rungtyse laimėjo du aukso ir du sidabro medalius. Buvo Vyriausiojo fizinio auklėjimo ir sporto komiteto generaliniu sekretoriumi ir pirmininku.
- [Nerimo ir depresijos gniaužtuose - motinystė](https://straipsniai.lt/sveikata/nerimo-ir-depresijos-gniauztuose-motinyste/): Trijų vaikučių mama ponia Elena tik šypsosi, prisiminusi, kaip ji nerimavo dėl savo pirmagimio Andriaus: "Mane nuolat kankino baimė, kad vaikeliui kas nors atsitiks - užsprings, susirgs plaučių uždegimu ir pan. Sėdėdavau prie jo lovytės ir be jokios aiškios priežasties verkdavau. Šis į mane "įsirangęs" kvailas beviltiškumas labai apkartino pirmąsias motinystės dienas". Kaip dabar mano ponia Elena, ji nebūtų patyrusi tokios slogios nuotaikos, jeigu būtų žinojusi, kad šiuo laikotarpiu daugelį moterų aplanko panašios mintys ir liūdesys. Juk daug lengviau pakelti bet kurį išbandymą, kai žinai, jog ir kitos moterys patiria panašius jausmus ir kad ši būsena yra laikina. Kaip pastebi gydytojai specialistai, pogimdyminiu laikotarpiu atsiradus melancholijai, moterims būdingas verksmingumas, nemiga, emocijų kaita. Kai kurios ima skųstis apetito stoka arba, priešingai - per dideliu noru užkandžiauti. Nerimas paprastai prasideda pirmą savaitę ir labiausiai sustiprėja 4-5 dieną. Praeina antrą savaitę (iki 10-12 pogimdyminės paros). Simptomams užsitęsus ilgiau nei 2 savaites, būtina specialisto konsultacija, nes 1 iš 5 atvejų motinystės liūdesys pereina į pogimdyminę depresiją.
- [Pašto ženklų - į "Lietuvos pašto" svetainę](https://straipsniai.lt/hobi/pasto-zenklu-i-lietuvos-pasto-svetaine/): Naujojoje valstybės įmonės "Lietuvos paštas" interneto svetainėje (www.post.lt) galima labai greitai sužinoti reikiamą pašto indeksą ir kaip teisingai adresuoti laišką ar siuntinį, apskaičiuoti paprastosios pašto siuntos kainą, užsiprenumeruoti norima leidinį, užsisakyti pašto ženklų. "Lietuvos paštas" informavo Eltą, kad naujoji įmonės interneto svetainė buvo suprojektuota, išanalizavus klientų poreikius bei įvertinus "Lietuvos pašto" rinkodaros tikslus. Svetainę sukūrė UAB Infosistema". Svetainės lankytojai gali pasinaudoti skaičiuokle ir sužinoti, kiek jiems kainuos išsiųsti paprastąją pašto korespondenciją, pašto siuntą, tam tikros sumos pašto perlaidą Lietuvoje ar į užsienį. Galima surasti pašto indeksą pagal nurodytą gatvę (kol kas Vilniaus miesto) bei sužinoti aptarnaujančio pašto pavadinimą, adresą, telefonus pasiteirauti ir darbo laiką. Filatelistai gali ne tik peržiūrėti pašto ženklus internete, bet ir užsisakyti norimus. Joje pateikiami visi pašto ženklai, kurie buvo išleisti nuo 1995 metų. Čia galima sužinoti apie išleistus naujus pašto ženklus. Pašto ženklų leidybos skyriaus specialistai teigė, jog ateityje planuoja į svetainę sudėti visus filatelinės produkcijos, išleistos nuo 1990 m., pavyzdžius.
- [2001 m. programų piratavimas toliau augo](https://straipsniai.lt/technologijos/2001-m-programu-piratavimas-toliau-augo/): Programinės įrangos gamintojus ir platintojus vienijančio aljanso “Business Software Alliance” duomenimis, nelegalios programinės įrangos naudojimas pasaulyje augo antrus metus iš eilės. 2001 m. net 40 proc. pasaulio vartotojų naudojo nelegalią programinę įrangą. Dėl nelegalios programinės įrangos naudojimo pasaulyje programinės įrangos gamintojai pernai patyrė 11 milijardų dolerių nuostolių. Programinės įrangos gamintojus ir platintojus vienijančio aljanso “Business Software Alliance” duomenimis, nelegalios programinės įrangos naudojimas pasaulyje augo antrus metus iš eilės. 2001 m. net 40 proc. pasaulio vartotojų naudojo nelegalią programinę įrangą, t.y. trimis procentiniais punktais daugiau nei 2000-aisiais (37 proc. pasaulio vartotojų).
- [Vestuvių puota](https://straipsniai.lt/santuoka/vestuviu-puota/): Vestuvės anksčiau dažniausiai vykdavo jaunosios tėvų namuose. Vestuvinei puotai būdavo kruopščiai ruošiamasi. Puošiami namai, žirgams, kurie veš jaunuosius užkabinami skambalai, sušukuojami karčiai.  Piršliai iš svečių išsiskirdavo savo apdaru. Piršlys dažniausiai dėvėdavo puošnią aukštą kepurę. Svočia atsinešdavo didelį pintą krepšį su dovanomis. Piršliai vesdavo visą vestuvinį vakarą. Vestuvių puotos pradžioje jie surengdavo išbandymus jauniesiems. Pvz., jaunoji turėdavo nuskusti bulvę, jaunasis sukapoti malką. Piršliai būdavo jaunųjų mokytojai. Patikrindamas, ar tiltas tvirtas, piršlys pernešdavo per jį svočią. Tik po to per tiltą jaunąją nešdavo jaunasis. Piršliai mokė jaunuosius, kaip reikės miegoti ant suolo, kaip reikės bučiuotis. Šiuolaikinėse vestuvėse piršlys ir svočia atlieka liudininkų funkciją – pasirašo kaip liudininkai, patvirtinantys santuoką (santuokų rūmuose ar bažnyčioje). O vestuvių puotos metu jie tebėra vakaro organizatoriai. Jų užduotis – linksminti visus susirinkusiuosius. Nemažai tradicinių piršlių užduočių, mokymų yra išlikę iki šių dienų, nors jie gerokai pakitę, pritaikyti šiai dienai.
- [Grybai – ir maistas, ir vaistas](https://straipsniai.lt/kulinarija/grybai-ir-maistas-ir-vaistas/): Apibūdinant kepurėtųjų grybų reikšmę žmogui, galima teigti, kad ji beveik nekinta nuo gilios senovės. Pagrindinė jų funkcija ir šiandien yra mitybinė. Tačiau kartais specialiojoje ar populiariojoje literatūroje galima perskaityti apie makromicetų (aukštesnės kategorijos grybų) naudojimą medicinoje. Pavyzdžiui, tikroji pintis jau prieš daugelį šimtmečių būdavo dedama ant žaizdos kraujavimui sustabdyti. Maumedžio pintimi, kuri dar vadinama „vaistininkų pintimi", buvo gydomos skrandžio ir žarnyno ligos, o įkandus gyvatei, ji buvo vartojama kaip pleistras. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas ir juodajam beržo grybui (žmonės jį vadina čagra), kurio veikliąsias medžiagas buvo mėginama panaudoti netgi vėžiniams susirgimams gydyti. Baravyku senieji liaudies medicinos vadovėliai siūlo gydyti nušalusias kūno vietas (netgi sunkiausio laipsnio nušalimus), o poniabude - reumatą. Ieškant antibiotikų, buvo nustatyta, kad jų galima rasti pieviniuose, taip pat kultūriniuose (dvisporiuose) pievagrybiuose. Valgomuosiuose grybuose galima aptikti ir praktiniu požiūriu labai svarbių fermentų.
- [Vasario 16-oji](https://straipsniai.lt/sventes/vasario-16-oji/): Kiekvienais metais mes švenčiame naujosios Lietuvos Valstybės atkūrimo 1918 m. šventę – Vasario 16-ąją, šventę lietuvių tautos, sukūrusios šiame Europos regione, prie Baltijos jūros, Lietuvos valstybę ir čia brandinančios Europos civilizacijos savąją raišką, praturtinusios ją savo įvairovę ir kultūros autentiškumu. Vasario 16-oji užima ypatingą vietą lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės, skaičiuojančios 8 šimtmetį, istorijoje. Šios šventės ypatinga ir betarpišką artumą mes jaučiame čia, Vilniuje, kuriame 1917–1918 m. buvo žengti ryžtingi ir nepamirštami naujosios demokratinės Lietuvos valstybės kūrimo žingsniai. Galima teigti, kad be Vasario 16-osios nebūtų buvę ir Kovo 11-osios. Per 12 atsikūrusios Nepriklausomos Lietuvos valstybės metų Vilniuje susiformavo šios šventės tradicija. Mes visi daug žinome apie šios šventės kilmę ir reikšmę. Tačiau minėdami Vasario 16-ąją mes turime pakankamai motyvų pamąstyti apie savo protėvių politinę kultūrą ir jų drąsą parenkant kelią lietuvių tautai Lietuvoje ir Europos žemyne bei pasaulyje. Norėčiau kalbėti apie tris dalykus, susijusius su Vasario 16-osios švente ir jos vertinimu bei reikšme mūsų tautai bei šaliai ir demokratijos raidai Europoje. Pirmiausiai, kiek buvo demokratiškas Lietuvos valstybės atkūrimas 1918 m.? Ar demokratiškais pagrindais buvo sudaryta Lietuvos Taryba?
- [Kuo skiriasi alkoholizmas nuo narkomanijos?](https://straipsniai.lt/sveikata/kuo-skiriasi-alkoholizmas-nuo-narkomanijos/): Rimtai pagalvojus, nedaug skiriasi vieni kvaišalai nuo kitų. Tiek nuo vienų, tiek nuo kitų žmogus kvailėja, žlunga morališkai, degraduoja. Gali kilti klausimas: kodėl vieni kvaišalai yra už įstatymo ribų, o kiti, ne mažiau žalingi, ne tik nedraudžiami, bet dar ir reklamuojami? Manau, jog yra priežasčių: alkoholis naudojamas jau nuo neatmenamų laikų ir tiesiog įaugęs į buitį, daugelis neįsivaizduoja gyvenimo be jo. Tuo tarpu narkotikai, palyginti naujas kvaišalas, todėl ir draudžiamas kaip labai kenksmingas. Per žiniasklaidą tenka išgirsti, kad kai kuriuose kraštuose raginama legalizuoti lengvuosius narkotikus. Čia ir vėl tas pats klausimas: kodėl prieš visas blogybes nekovojama vienodai? Čia randu tokį negražų atsakymą. Daugeliui svarbiau už viską tapo visagalis pinigas. Daugelis gauna didžiulius pelnus iš kitų žmonių nelaimių: suluošintų gyvenimų, sugriautų šeimų ir t.t.
- [Šachmatų kompozicijos pagrindai](https://straipsniai.lt/sportas/sachmatu-kompozicijos-pagrindai/): Po daugelio metų pertraukos Lietuvos šachmatų kompozicijos mėgėjai sulaukė naujo lietuviško leidinio apie šachmatų kompoziciją. Liepos mėnesį leidykla "Mintis", užpildydama informacijos spragą, išleido A. Vilkausko knygą "Šachmatų kompozicijos pagrindai". Knygos apimtis - 435 puslapiai. Joje rasite daugiau kaip 450 įvairių autorių kompozicijų. Pažintis su šiuolaikiniu uždavinių sudarymo reikalavimais ir paslaptimis bus naudinga daugeliui skaitytojų, besidominančiu tiek uždavinių sprendimu, tiek jų sudarymu. Knygoje pateikiama medžiaga, kurią turi žinoti kiekvienas šachmatų kompozicijos mėgėjas. Vieniems ji bus žinomų tiesų patvirtinimu, kitiems taps pirma pažintimi. Bet ji visada padės skaitytojui turtinti šachmatinį intelektą, tapti geru kompozicijos kūrybos istorijos žinovu, kūrinių vertintoju. Knygoje skaitytojas susipažins su šachmatų kompozicijos pagrindinių reikalavimų formavimosi trumpa istorine raida, plėtros kryptimis ir mokyklomis, kompozicijos sritimis ir žanrais.
- [Vangos patarimai](https://straipsniai.lt/mistika/vangos-patarimai/): Aiškiaregės receptai, kaip natūraliomis priemonėmis išsigydyti nuo įvairiausių ligų. Apie prieš beveik dešimtmetį mirusią bulgarę aiškiaregę Vangą žino beveik visas pasaulis. Dar gyva būdama ši akla moteris stebino savo pranašystėmis ir sugebėjimu gydyti. Tačiau Vanga buvo paprasta kaimo moteris, per gyvenimą sukaupusi daugybę senolių išminties. Štai keletas paprastų patarimų, padėsiančių išsigydyti įvairiausius negalavimus: nuo astmos iki opaligės. Aukštas kraujospūdis. Valgomąjį šaukštą kukurūzų miltų įberkite į stiklinę ir užpilkite karštu vandeniu. Masę palikite pastovėti per naktį. Ryte, nieko nevalgę, išgerkite vandenį. Gastritas. Rytais nevalgę gerkite puodelį ievų žiedų arbatos, užsigerdami stikline nevirinto pieno. Hemorojus. Iš prinokusių šeivamedžio vaisių išvirkite uogienę be cukraus ir valgykite po vieną valgomąjį šaukštą prieš valgį. ėl streso atsiradęs galvos skausmas. Keletą dienų prieš miegą suvalgykite po valgomąjį šaukštą smulkaus cukraus, užsigerdami stikline vandens.
- [Vanga išpranašavo: Rusija taps pasaulio valdove](https://straipsniai.lt/mistika/vanga-ispranasavo-rusija-taps-pasaulio-valdove/): V.Varlamovas gyvena Nižnij Novgorode ir dirba psichologu – užsiima vaikinų, grįžusių iš Čečėnijos, reabilitacija. Du kartus per mėnesį priima tuos, kuriems reikia jo pagalbos. Tarp jo klientų yra ir žymių politikų ir artistų. Tačiau savo veiklos V.Varlamovas nereklamuoja – netgi kaimynai nežino, kad greta jų gyvena Vangos mokinys… -Kaip Jūs patekote pas Vangą? Tai buvo 1990 metais. Liaudies medicinos asociacija nusiuntė mane pas bulgarų žiniuonius studijuoti gydymo žolėmis. O kursų pabaigoje aš nusprendžiau prasimušti pas Vangą ir įteikti jai dovaną – ikoną ir taurę. Privažiavau prie namo, o ten – eilė. Netgi pamatyti Vangą, dedančią į kibirą cukraus gabaliukus, kuriuos atnešdavo jos pacientai (aiškiaregės žodžiais, cukrus kristalizuodavo žmogaus energiją, ir paėmusi jį į rankas, ji patekdavo į vidinį paciento pasaulį), buvo nerealu. Bet staiga greta atsirado vyriškis, kuris šūktelėjo: ,,Ar yra čia ruselis ekstrasensas?”. Aš dėl visa ko pasakiau: ,,Yra!”. Mane nuvedė pas Vangą. Ji klausia rusiškai: ,,Kaip vertinate taikdarį?” -Kokį taikdarį? -Aš ne iš karto supratau, kad ji turi galvoje Andrejų Sacharovą, kuris buvo tremtyje Gorkyje (Nižnij Novgorode). Pakalbėjome apie Sacharovą. Ir štai ji pasiūlė: ,,Ar nori pasilikti pas mane?” Man net kojos sulinko! Aš net ir svajoti negalėjau apie tokią sėkmę!
- [Apie leidinį "Šachmatiją"](https://straipsniai.lt/sportas/apie-leidini-sachmatija/): Pirmuoju "Šachmatijos" žurnalo puslapiu, pirmuoju straipsniu prasideda įdomi Jūsų kelionė po šachmatų šalį. Kelionės vadovu Jums ištikimai tarnaus naujasis mūsų informacinis leidinys "Šachmatija". Jo puslapiai atskleis naujo pasaulio paslaptis ir nepakartojamą jo grožį. Šis leidinys skiriamas Jums - šachmatų kompozicijos mėgėjai. Manome, kad jis taps ištikimu ir įdomiu Jūsų laisvalaikio draugu. Leidinių, skirtų šachmatų kompozicijai, Lietuvoje nėra. Užsienyje išleisti leidiniai į Lietuvą patenka atsitiktinai. Naujų knygų apie šachmatų kompoziciją neturime. Informacija nepasiekia kompozicijų mėgėjų, nes nėra galimybių ją perduoti. "Šachmatijos" tikslas - įveikti šias kliūtis. Leidinio puslapiuose skaitytojai ras informacijos apie šachmatų kompoziciją iš viso pasaulio, bus publikuojami įvairūs teoriniai straipsniai, geriausių kompozicijų pavyzdžiai, supažindinsime su naujomis knygomis pas mus ir užsienyje. Daug kompozicijų paslapčių sužinos pradedantieji. Nuolat vyks sprendimo ir kompozicijų sudarymo konkursai. Supažindinsime su užsienyje organizuojamais konkursais ir jų geriausiomis kompozicijomis.
- [Radvilų palikuonė nori Biržų rūmų](https://straipsniai.lt/lietuva/zmones/radvilu-palikuone-nori-birzu-rumu/): Į vienintelius Lietuvoje išlikusius bastioninės Biržų tvirtovės rūmus netrukus gali įsikelti nauja šeimininkė. Pirmosiomis šių metų dienomis Biržų savivaldybė gavo vilnietės Nadieždos Kazakevičienės prašymą atkurti nuosavybės teisę į Biržų rūmus, kainuojančius penkis milijonus litų. "Prašau grąžinti nuosavybės teisę į Biržų Radvilos žemes ir pilį, nes mano senelis Petras Tatoris buvo Stefanijos Radvilaitės - vienintelės teisėtos Radvilų paveldėtojos - anūkas", rašo N.Kazakevičienė. Vilnietės laišką Biržų savivaldybė užregistravo, nors jis atėjo dvi dienas pavėlavęs. Prašymus dėl nuosavybės teisės atkūrimo savivaldybė priėmė tik iki pernai metų gruodžio 31 dienos. Daugiau jokių duomenų apie save ir kilmingo paveldėjimo dokumentų autorė nepateikė. Biržų valdžia vilnietės kol kas nei akyse matė, nei telefonu su ja bendravo.
- [Reikalaujama atkurti nuosavybės teises į Biržų pilį](https://straipsniai.lt/lietuva/zmones/reikalaujama-atkurti-nuosavybes-teises-i-birzu-pili/): Keturiasdešimt septynerių metų vilnietė pareiškė pageidavimą, kad jai būtų atkurta nuosavybės teisė į kunigaikščių Radvilų Biržų krašto žemes ir pilį. Pretendentė savo prašymą motyvuoja tuo, jog jos senelis Petras Tatoris buvo vienintelės teisėtos Radvilų paveldėtojos Stefanijos Radvilaitės anūkas. Rajono savivaldybės vadovai, anot rajono laikraščio "Biržiečių žodis", sako, kad svarstant šį klausimą "ant galvos teks užsidėti šlapią rankšluostį, kad neperkaistų smegenys". Jiems ketinimai atsiimti iš griuvėsių atstatytą pilį primena balandžio 1-osios pokštą.
- [Jei ruošiate pranešimą spaudai](https://straipsniai.lt/ziniasklaida/jei-ruosiate-pranesima-spaudai/): Viešųjų ryšių teorija moko, kad geras pranešimas spaudai turi būti sudarytas iš septynių pagrindinių dalių. Tuoj po firminio blanko antrašte turi būti žodžiai "pranešimas žiniasklaidai" arba "pranešimas spaudai" (pasirinkite, kas Jums labiau tinka ar patinka), ar koks kitas dokumento rūšį nusakantis pavadinimas; anglai naudoja "for immediate release". Toliau galima iškart nurodyti asmenį kontaktams, pateikiant vardą, pavardę, pareigas, telefono bei fakso numerius. Mobiliojo telefono numerį verta pateikti tik tuomet, jei nurodytas asmuo pranešimo skelbimo dieną iš tikrųjų bus prieinamas žurnalistams ir jei jis yra būtent tas labiausiai informuotas asmuo, kuris toliau niekam kitam skambučių nenukreipinės. Blogiausia, kas gali atsitikti ir kas vis dėlto dažnai pasitaiko Lietuvos viešųjų ryšių praktikoje – nuolatinis asmens kontaktams užimtumas arba atsakymas žurnalistui "skambinkite direktoriui, šiuo klausimu ką nors komentuoti gali tik jis". Iškart po kontaktų (arba tuoj po dokumento pavadinimu, jei kontaktus, kaip labai įprasta Lietuvoje, nukeliate į pranešimo pabaigą) stambiu "pariebintu" šriftu pateikite pranešimo pavadinimą. Kuo trumpesnis – tuo geresnis! Naujienų agentūrų redaktoriai nervinasi, jei jiems tenka taisyti ilgus ir griozdiškus pranešimų spaudai pavadinimus.
- [Žirgo Dievinimas](https://straipsniai.lt/mokslas/zirgo-dievinimas/): Dvylika nuomonių – nė vienos abejingos, nė vienos piktos. Nė vieno pašnekovo, kuris nebūtų glostęs žirgui kaklo. Jų lūpomis liudijama patirtis turėtų pranašauti geresnius metus. Nuo vasario dvyliktosios, kai kinų kalendorius paskelbs juos Žirgo metais. Simbolizuodamas jaunystę, jėgą, seksualumą ir vyriškumą, žirgas nuo seno siejamas su ugnimi ir vandeniu, kaip gyvastį teikiančiomis ir sykiu pavojingomis jėgomis. Jo kanopų paliesti trykšta šaltiniai. O kur dar graikų mitologijos mišriosios būtybės arkliažmogiai: kentaurai, silenai, satyrai, – simbolizuojantys nevaržomus instinktus? O kur sparnuotasis baltas dievų žirgas Pegasas – šviesos, džiaugsmo ir pergalės simbolis? Violeta Baublienė, LRT laidos „Stilius" vedėja. „Bendraudama su žmogumi, niekada nesidomiu jo astrologinėmis charakteristikomis ir pagal jas pašnekovo netyrinėju, nebent susikuria konfliktinė situacija – štai tada galiu stereotipiškai paklausti, po kokiu ženklu yra gimęs. Ir dažniausiai paaiškėja, kad aš, Liūtas, „reikalą turiu" su Skorpionu. Tiesa, kartais pasidomiu, kaip Šuo sutaria su kitais kinų gyvūnų rato ženklais, bet jis dažniausiai taikus – su Žirgais ypač turėtų sugyventi, nes juos gano. Nesu žirginio sporto gerbėja, todėl gal tik porą kartų teko joti – nepasakyčiau, kad tai begalinis malonumas: sykį gerokai pakratė, o antrą kartą šiaip taip nurisnojau „iš taško A į tašką B". Tačiau man smagu gėrėtis žirgu, kaip estetine būtybe, ypač treniruotu ir juodu. Jis man – kaip atletiškas supermodelis. O darbiniai arkliai – tik pagarbos verti. Kai išgirstu sakant „darbinis arklys", prieš akis iškyla vaizdas: eina gatve apkūni moteris ir velka į namus dvi dideles rezgines maisto."
- [Valve nutraukė “Counter-Strike: Condition Zero” kūrimą](https://straipsniai.lt/technologijos/valve-nutrauke-counter-strike-condition-zero-kurima/): Kompanijos Valve ir Gearbox nutraukė Counter-Strike tęsinio Condition Zero kūrimą ir perdavė jo kūrimo teises JAV kompanijai Ritual Entertainment, pagarsėjusiai tokiais žaidimais, kaip Blair Wich, Heavy Metal FAKK.2 ir Sin. Toks sprendimas argumentuojamas tuo, kad norima užsiimti ne technologiniu žaidimų tobulinimu, o naujų kūrimu. Remiantis naujausiais duomenimis Condition Zero bus išleistas antrajame 2003 metų ketvirtyje. Naujojo CS tęsinio demonstracinę versiją jau buvo galima rasti internete šių metų vasarą.
- [Kritinė klaida operacinėje sistemoje Windows XP](https://straipsniai.lt/technologijos/kritine-klaida-operacineje-sistemoje-windows-xp/): Korporacija Microsoft pranešė, kad surasta laba pavojinga Windows XP OS silpnoji vieta. Rasta klaida priskiriama kritinėms klaidoms, nes ji įgalina “aukos” kompiuteryje vykdyti bet kokį savarankišką programinį kodą. Klaida rasta komponentėje Windows Shell ir yra susijusi su buferio perpildymu skaitant nestandartinius mp3 ir Windows Media Audio bylų atributus. Atributų nuskaitymas vykdomas užvedus pelės kursorių virš bylos ikonos, taip pat ir atidarant interneto direktorijose patalpintas bylas.
- [Unreal II bus išleistas 2003 vasario mėnesį](https://straipsniai.lt/technologijos/unreal-ii-bus-isleistas-2003-vasario-menesi/): Žaidimas Unreal 2 – The Awakening, 1997 metais išleisto žaidimo Unreal tęsinys, tūrėtų būti išleistas kitų metų vasario mėnesio pradžioje. Pirma žaidimo pasirodymas planuotas 2003 metų pavasarį, bet paankstintas. Unreal II veiksmas vyks toje pačioje visatoje, kaip ir Unreal I, bet siužetas bus visiškai kitoks. Kosminis laivas, patruliuojantis galaktikos užkampyje, staiga atsiduria pačiame tarpžvaigždinio karo sūkuryje. Keturi ekipažo nariai - trys žemiečiai ir ateivis, turi apginti taikią koloniją, išsiaiškinti dėl ko kilo karas ir jį nutraukti.
- [Mobiliųjų telefonų skambučių melodijos - muzikos industrijos šaka](https://straipsniai.lt/technologijos/mobiliuju-telefonu-skambuciu-melodijos-muzikos-industrijos-saka/): Muzikos įrašus leidžiančios kompanijos, pastaraisiais metais patyrusios nemažus nuostolius dėl muzikinių diskų paklausos sumažėjimo, artimiausiu metu gali pataisyti savo finansinę padėtį, pardavinėdamos mobiliųjų telefonų skambučių melodijas. Ekspertai pripažįsta, kad mobiliųjų telefonų skambučių melodijų rinka yra dinamiškai besivystanti muzikos industrijos šaka. Kol kas melodijų rinka labiausiai išvystyta Europoje ir Japonijoje. Per šiuos, 2002 metus, mobiliųjų tinklų abonentai už mobiliųjų telefonų melodijų parsisiuntimą sumokėjo daugiau nei milijardą JAV dolerių.
- [Kevinas Mitnikas netrukus vėl galės naudotis internetu](https://straipsniai.lt/technologijos/kevinas-mitnikas-netrukus-vel-gales-naudotis-internetu/): "Vienas pavojingiausių kompiuterinių nusikaltėlių JAV istorijoje" Kevinas Mitnikas netrukus vėl galės naudotis internetu. Po ilgų teisminių nagrinėjimų K. Mitnikui pagaliau pavyko atgauti radijo licenciją, o sausį jam bus leista naudotis ir pasauliniu kompiuteriniu tinklu. Kalifornijos valstijoje gyvenantis 39 metų K. Mitnikas maždaug penkerius metus praleido federaliniame kalėjime už programinės įrangos vagystę ir neteisėtą įsiskverbimą į "Motorola", "Novell", "Nokia", "Sun Microsystems", taip pat Pietų Karolinos valstijos universiteto duomenų bazes.
- [Budizmo kanoniniai tekstai](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/budizmo-kanoniniai-tekstai/): Beveik  5 amžius po Visiško Užgesimo Budos mokymo esmė buvo platinama žodžiu, pagal nustatytas budistų Susirinkimo Rajagaha vietovėje taisykles. Vienuoliams prireikdavo beveik  25 metų, kad pažodžiui įsiminti visą mokymo esmę. Raštiškai fiksuoti kanoninius tekstus imta tik apie I a. pr. Kr. Pirmiausiai jie buvo užrašomi sanskrito, jo dialektų kalbomis ant palmės lapų , vėliau imti versti ir į kiniečių, tibetiečių kalbas. Pats išsamiausias iš visų mus pasiekusių, užrašytas pali kalba Šri Lankoje ir vadinamas Pali kanonu arba Tipitaka (pali kalba -“trys pintinės”)-tai pilnas kanonizuotų budistinių tekstų rinkinys, kartu su senaisiais komentarais tapęs Theravados pakraipos budizmo klasikinių tekstų pagrindu. Jį sudaro apie 8000 istorijų, pasakojimų, legendų, aforizmų ir pamokymų, su senaisiais komentarais šis skaičius pasieks 15000.
- [Budos mokymo įvairovė](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/budos-mokymo-ivairove/): Mano manymu, budizmo esmę sudaro tokie kertiniai teiginiai, kaip, pavyzdžiui, Keturios Tauriosios Tiesos. Jas galime rasti indiškoje, japoniškoje, kiniškoje, tajų, tibetietiškoje budistinėje tradicijoje. Visose šiose tradicijose tikrai surasite teiginius apie Keturias Tauriąsias Tiesas. Jie yra visų budizmo formų pagrindas.  Vienos šalies  kultūriniai  aspektai gali netikti kitai šaliai, kurioje kitokia kultūra, kitokios žmonių tradicijos. Jie negali duoti naudos Mokymui ir turi būti pakeisti tinkamais. Todėl , kai budizmas “perkeliamas” į kitą kultūrinę terpę, jo pavidalas keičiasi, išsaugojant pačią esmę.
- [Lamų budizmas](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/lamu-budizmas/): Lamų budizmas - šiaurės budizmo, paplitusio Tibete, Mongolijoje pavadinimas, priimtas Vakarų valstybėse. Patys jo pasekėjai savęs taip nevadina, o Jo Šventenybė XIV Dalai Lama  pataria šios sąvokos atsisakyti kaip klaidinančios ir pabrėžia, kad vyraujanti Tibeto religija yra budizmas, tikra ir neiškraipyta Budos skelbtoji doktrina, kurios nederėtų vadinti jokiais naujais vardais. Lama (tibet. “aukštesnis”) - tai mokytojas, gilesne nei Vakaruose priimta, prasme. Nuo XX a. šeštojo dešimtmečio termino “lamaizmas” stengtasi nevartoti dar ir todėl, kad komunistinė Kinija, nuo 1959 m. naikindama budistinę kultūrą Tibete skelbė, kad čia vyrauja degradavusi budizmo forma, lamaizmas, kuris nevertas išsaugojimo ir neturi jokio išliekamos vertės.
- [Kelios zen istorijos](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/kelios-zen-istorijos/): Kartą keliavo du vienuoliai. Lijo smarkus lietus ir kelyje telkšojo balos, buvo daug purvo. Kelyje jie sutiko jauną, švariai apsirengusią merginą, bandančią pereiti per purvyną. Vienas iš vienuolių paėmė ją ant rankų ir pernešė į kitą purvyno pusę. Likusią kelionės dalį vienuoliai ėjo tylėdami ir tik vėlai vakare, pasiekus nakvynės namus, vienas jų neiškentė ir paklausė savo draugo: -Kodėl tu taip pasielgei? Juk žinai, kad mums, vienuoliams, nedera artintis prie jaunų moterų. -Aš, pernešęs merginą per purvą, palikau ją ten, o tu, matau, vis dar ją neši?-atsakė kitas vienuolis.
- [ZEN budizmas](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/zen-budizmas/): Zen budizmas - (kin. ch’an, sanskr. dhyana, jap. zenno- reiškia “absorbavimas, įsigilinimas, meditacija”). Zen budizmas yra Mahayanos atšaka, paplitusi Kinijoje, Japonijoje ir Korėjoje. Pradininku laikomas indų vienuolis Bodhidharma (Japonijoje jį vadina Daruma), kuris atkeliavo VI a. į Kiniją ir ėmė čia skleisti savo mokymą ch’an, kuris didžiausią populiarumą įgavo Tang’ų (618-907 m. po Kr.) dinastijos valdymo laikais. Naujosios budizmo pakraipos plitimas buvo toks sėkmingas, kad turtingi vienuolynai pamažu pavirto ne į sielovados centrus, bet į paprasčiausias religines mokyklas jaunimui, besigilinančiam ne tiek į Dharmą, kiek į meną ir literatūrą, nors čia,  tiesa, buvo pakankamai griežta disciplina. Ch’an budizmas klestėjo Kinijoje iki Mingų (1368-1643) dinastijos laikų. Vėliau skirtumai tarp įvairių budistinių mokyklų ėmė blėsti ir mūsų laikus pasiekė tik labai nežymi dalis buvusio galingo dvasinio tobulėjimo paveldo.
- [Vajrayana](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/vajrayana/): Vajrayana - (sanskr. “Deimantinė Važiuoklė”). Taip vadinama, kadangi šis mistinis dvasinės transformacijos kelias remiasi Metodo ir Išminties nesuardoma, tvirta kaip deimantas vienybe. Tai aukščiausias Budos mokymo lygmuo, slaptai dėstytas tik išrinktiesiems ir nurodantis, kaip pasiekti Nušvitimą per vieną žmogaus gyvenimą, nelaukiant daugybės persikūnijimų. Savo laiku labai populiarus mokymas, buvo paplitęs Šri Lankoje, Indonezijoje, Kinijoje, Japonijoje, labai populiarus Tibete. Yra be galo daug literatūros, aiškinančios šią budizmo kryptį. Tantra (sanskr. “tęstinumas, nenutrūkstamumas”), tantriniai tekstai, 2606 yra Tibeto kanone, ir jais paremtos praktikos skirstomos į keturias dalis: Krija Tantra - Veiksmo tantra, išorinių ritualinių veiksmų nurodymas, Charia Tantra - Įvykdymo tantra, derina išorinius ritualinius veiksmus ir jogų meditacines praktikas, Yoga Tantra- Jogos tantra, kaip aišku jau iš pavadinimo, skirta jogų meditacijai, Anutara Yoga Tantra - Aukštesniosios jogos tantra.
- [Mahayana](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/mahayana/): Mahayana - (sanskr.”Didysis kelias, Didžioji Važiuoklė”). Tai yra vadinamos šiaurės budistų mokyklos, paplitusios Kinijoje, Tibete, Mongolijoje,  Korėjoje, Japonijoje, Vietname ir Taivanyje. Pirmieji nesutarimai tarp tradicinio Theravada budizmo pasekėjų prasidėjo dar po  Pataliputroje apie 250 m. pr. Kr. įvykusio trečiojo budistinio Susisrinkimo, Sangiti. Galutinai naujasis Mahayana judėjimas susiformavo I a. po Kr. ir greitai tapo labai populiarus. Pagrindinis skirtumas, skiriantis Mahayana pakraipos budistines mokyklas nuo Tharavados yra  požiūris į Nušvitimo tikslą. Mahayana idealas yra tapti Bodhisattva (“būtybė pakeliui į Nubudimą, būsimasis Buda”), kurio  žygdarbis yra tas, kad būdamas taip arti Galutinės Realybės suvokimo, nirvanos, jis pasilieka samsaros rate, kupinas begalinės užuojautos ir padėdamas visiems gyviems sutvėrimams siekti išsigelbėjimo ir tobulėjimo, tuo tarpu Theravada mokymas skirtas pasiekti arhanto būsenai (asmeniniam Nušvitimui) ir jau nebegrįžti.
- [Budizmas Internete](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/budizmas-internete/): http://www.budizmas.ten.lt/- tikrai nebloga lietuviška svetainė apie budizmą.  http://www.budizmas.lt/ -Deimantinio Kelio budizmo Karma Kagyu linijos centras Lietuvoje, vedamas 17-ojo Karmapos Thaje Dordže autoriteto ir vadovaujamas Lamos Ole Nydahlo, vienas iš 300 Karma Kagyu linijos budistinių centrų visame pasaulyje.  http://www.lamaole.lt/ -Lamos Ole Nydahlo oficialus tinklapis lietuvių kalba.  Budizmas ”Vartiklio” mitologijos puslapyje - J.Ivanauskaitė: Tarp dviejų pasaulių, Tibeto “Mirusiųjų knyga” ir dar daug kitų įdomių straipsnių.  http://www.zen.lt/ -Vilniaus Zen Centras, vienas tarptautinės KWAN UM zenbudistinės mokyklos, įkurtos Zen Meistro Seung Sahno, padalinių.  http://www.dalailama.lt/ - svetainė, pasakojanti apie Jo Šventenybę XIV Dalai Lamą. Gaila, bet šiuo metu ji neveikia.  http://www.dorjeling.ten.lt/ – Budizmo atspindžiai.
- [Theravada, Hinayana](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/theravada-hinayana/): Hinayana - (sanskr.”Mažasis kelias, Mažoji Važiuoklė”). Taip buvo vadinamos tradicinės pietų Azijos budistinės mokyklos, paplitusios Tailande, Šri Lankoje, Mjanmoje, Kambodžoje, Laose išlaikiusios senojo budizmo dvasią. Theravda skrupulingo tikslumo dėka, šiandien galime tvirtinti, kad dabartinė Theravados vienuolių bendrija, Sangha, yra tiksli Budos laikų bendruomenės kopija, besilaikanti lygiai tų pačių taisyklių ir pareigų, užrašytų Tipitakoje.
- [Rekomenduojama literatūra](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/rekomenduojama-literatura/): “Budos išmintis”, Jean Boisselier, 1997, BALTOS LANKOS, Atradimai, Vilnius  “Drugelis sniege Haiku”, Gaivata, Kaunas, 1999  “Grožis ir menas”, Antanas Andrijauskas, Vilniaus Dailės Akademijos Leidykla, 1996  “Japonai šiandien. Permainos ir tęstinumas”, Edwin Reischauer, Marius Jansen, Litterae Universitatis, 1996  “Laimės menas Gyvenimo knyga”Jo Šventenybė XIV Dalai Lama ir Howard C. Cutler M.D.  “Laisvas tremtinys”, Jo Šventenybės XIV Dalai Lamos autobiografija, Gaivata, 2000
- [Kas tas Tibetas ir kodėl jam reikalinga jūsų pagalba?](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/kas-tas-tibetas-ir-kodel-jam-reikalinga-jusu-pagalba/): Tibetiečiai jau tapo tautine mažuma savo pačių Tėvynėje. Visoje Tibeto teritorijoje dabar gyvena 8 milijonai kinų, neskaičiuojant KLR karinių dalinių. Kinams atiduodamos derlingiausios dirbamos žemės, jie visur užima vadovaujančius postus. Tibetiečiai yra atstumtieji ir politinėje, ir ekonominėje, ir socialinėje srityje. Gimstamumo kontrolė, kurią kinų valdžia vykdo Tibete, primena nacių taikytus metodus. Pasauliui apie tai, deja, mažai žinoma, nes visi oficialūs dokumentai bei pranešimai atspindi ir remia Pekino propagandą. Kinijos "ekspertai" teigia, kad prievartinė sterilizacija ir abortai Tibete yra Kinijoje vykdomos "vieno vaiko" politikos tąsa. Tačiau Tibetas, kurio teritorija 2,5 mln. kvadratinių kilometrų, priešingai nei Kinija, niekada nekentėjo nuo gyventojų pertekliaus. Sterilizacija yra pagrindinė priemonė kontroliuoti gimstamumą. Kai kuriuose Tibeto rajonuose klasta arba žadant finansinę paramą sterilizuota apie 80% galinčių gimdyti tibetiečių moterų. Prievartiniai abortai daromi 6 -ą, 7 -ą, kartais net 9 -ą nėštumo mėnesį. Dažnai antrą, "uždraustą" kartą pagimdytiems vaikams arba "gimdymo sertifikato" neturintiems pirmagimiams suleidžiamos mirtinos injekcijos. Jei tibetiečių šeima nepaiso "gimstamumo kontrolės" ir "vieno vaiko" politikos arba susilaukia kūdikio neturėdami 25 metų, jie yra baudžiami 400 JAV dolerių bauda, o tai tuose kraštuose didžiulė suma, pažeminami pareigose arba atleidžiami iš darbo.
- [Garbingi apdovanojimai, kuriais buvo pagerbtas jo šventenybė XIV DALAI LAMA](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/garbingi-apdovanojimai-kuriais-buvo-pagerbtas-jo-sventenybe-xiv-dalai-lama/): May 8, 1998 - Doctor of Humane Letters Brandeis University, USA   May 11, 1998 - Doctor of Divinity Emory University, USA   May 15, 1998 - Doctor of Laws University of Wisconsin, USA   November 11, 1998 - Doctor Honoris CaUSA Seton Hill College, USA   April 7, 1999 - Doctor Honoris CaUSA University of Brasilia, Brazil   April 9, 1999 - Doctor Honoris CaUSA University of Buenos Aires, Argentina   April 16, 1999 - Doctor of Theology Florida International University, USA   October 12, 1999 - Bodhi Award American Buddhist Congress, USA   November 24, 1999 - Life Time Achievement Award Hadassah Women's Zionist Organization of America, Israel   December 12, 1999 - Diwaliben Mohanlal Mehta Award for International Peace & Harmony Diwaliben Mohanlal Mehta Charitable Trust, India
- [”Kundun” (1997)](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/kundun-1997/): 1997 m. pasirodė režisieriaus Martino Scorsese filmas “Kundunas”, kuriame labai tikroviškai ir kartu subtiliai pasakojama Tenzino Gjatso, XIV Dalai Lamos gyvenimo istorija. Filmo scenarijų parašė Melissa Mathison, Harrison’o Ford’o žmona, sukūrusi taip pat scenarijų filmui “E.T. the Extra-Terrestrial” (1982). 1999 m. “Kundunas” buvo nominuotas dviems “Oskarams”. Lietuvoje jį kelis kartus galėjote pamatyti įvairiais TV kanalais. “Kundunas” nėra vienintelis meninis filmas apie Jo Šventenybę XIV Dalai Lamą. Čia galima paminėti ir režisieriaus Jean-Jacques Annaud filmą “Seven Years In Tibet” su Brad Pitt’u.
- [Jo Šventenybė XIV DALAI LAMA](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/jo-sventenybe-xiv-dalai-lama/): XIV Dalai Lama Tenzinas Gjaco yra Tibeto valstybės tremtyje vadovas, tibetiečių dvasinis vadovas. Gimė šiaurės-rytų Tibete, Takcero kaimelyje 1935 metų liepos 6 dieną. Dar neturėdamas nė trejų metų, buvo atpažintas kaip XIII Dalai Lamos, Tubteno Gjaco reinkarnacija. Mokytis vienuolynuose pradėjo šešerių ir baigė mokslus būdamas 23 metų, turi aukščiausią budistų filosofijos laipsnį, tibetietiškai - gešė. 1949-1950 metais, Kinijai okupavus Tibetą, Dalai Lama visaip bandė išsaugoti Tibeto savarankiškumą, 1954 metais buvo nuvykęs į Kiniją tartis su jos vadovais dėl Tibeto ateities. Nepavykus susitarti su Kinija dėl autonomijos, 1959 metų kovo 10 d. tibetiečiai prieš okupantus sukilo. Sukilimą kinai žiauriai numalšino, šalyje dar labiau sustiprėjo represijos - griaunami vienuolynai, žudomi vienuoliai, naikinamas unikalus ir nepakartojamas kultūrinis palikimas. Buvo ruošiamasi suimti Dalai Lamą. Kovo 31 dieną, Dalai Lama su artimaisiais ir kai kuriais vyriausybės nariais ištrūko iš rūmų apsupties ir slapta per kalnus pasitraukė į kaimyninę Indiją, kur pasiprašė prieglobsčio.
- [Budistiniai simboliai](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/budistiniai-simboliai/): Dharmos ratas (sanskr. dharmachakra ) – Budos doktrinos, jos skelbimo ir sklidimo simbolis. Budos pamokslai buvo vadinami “Dharmos rato pasukimais”. Manoma, kad pirmojo Budos pamokslo kalusėsi ne tik žmonės, bet ir elniai, todėl Dharmos ratas su dviem elniais, patinu ir patele, šonuose puošia beveik visų budistinių šventyklų fasadus. Tai simbolizuoja ir patį mokymą, ir tai, kad jo gali lygiateisiškai klausytis bei suprasti abi lytys.
- [Kalačakros tradicija](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/kalacakros-tradicija/): Kalačakra – “Laiko ratas”, tantrinių mokslų sistema, skirstoma į Išorinę, Vidinę ir Alternatyviąją. Kalačakros iniciacija su pasiruošimu trunka 10 – 12 dienų. Pasiruošimo metu šventinama vieta, pilama spalvoto smėlio mandala, parengiami inicijatai, aiškinant bendruosius budizmo mokymu ir t.t. Pačią iniciaciją sudaro trys dalys. Pirmoje dalyje suteikiami “septyni vaiko įšventinimus primenantys įvedimai”, antrojoje – keturi įgalinimai, trečiojoje – keturi aukštesnieji įgalinimai ir aukščiausias tantrinio Mokytojo įgalinimas (duodamas tik toli pažengusiems).
- [Mandala](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/mandala/): Mandala (skr.) - mistinė makrokosmoso ir mikrokosmoso jungties diagrama, “darnos ratas”, simbolinė Nušvitimo būvio išklotinė. Yra daugybė šio reiškinio prasmių: magiška meditacijos metu stebima diagrama, filosofinis budistinės Visatos žemėlapis, tantrinių Budų fenomenalusis pasaulis, kultinėje praktikoje gali reikšti aukų padėklą. Ji gali būti piešta ant medžiagos, padaryta iš metalo, akmens ar medžio, supilta iš spalvoto smėlio ar trimatė, kaip erdvinis fantastiško dievų rūmo maketas.
- [Budizmo plitimas Šri Lankoje ir Tailande](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/budizmo-plitimas-sri-lankoje-ir-tailande/): Šri Lanka -  budizmo atsiradimas saloje yra apipintas legendomis ir pasakomis. Rašytinė istorija pateikiama Mahavamsa kronikoje, kuri prasideda VI a. Maurijų imperijos valdovo Ashoka (?-232 m. pr. Kr.) sūnus, budistų vienuolis Mahinda,  pirmasis pradėjo skleisti budizmą Šri Lankoje, kuri ilgainiui tapo senojo budizmo antrąją tėvyne, atkeliavęs čia su Budos palaikų relikvija ir Bodhi medžio, po kurio Buda pasiekė Nušvitimą, ataugėle. Įdomi Šri Lankos Theravados budizmo specifika, paremta žiniomis iš Mahavamsa, senųjų istorinių metraščių bei legendų rinkinio. Didžioji dauguma Šri Lankos budistų tiki, kad Mokymo tėvynė yra būtent jų šalis. Ir šiais laikais tūkstančiai piligrimų lanko 16 šventų salos vietų, susijusių su Buda, jo pamokslais, Nušvitimu, garbina šventąsias relikvijas: Budos dantį, Budos antakių plaukus, Budos pelenus, Budos pėdos antspaudą.
- [Indija - budizmo tėvynė](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/indija-budizmo-tevyne/): Indija - Indija yra budizmo tėvynė, nes būtent čia VI a. pr. Kr. Buda pradeda skleisti savo mokymą. Jo populiarumą be kitų priežasčių lemia ir tais laikais pasireiškusi tradicinių moralinių ir religinių vertybių krizė. Galiausiai budizmas asimiliavo  dvasines ir kultūrines Senovės Indijos tradicijas. Dar Budai gyvam esant naujojo mokymo pasekėjais tapo Magadha valstybės valdovai. Vėlesnius 300 metų budizmo pasekėjai jau sudarė rimtą socialinį gyventojų sluoksnį Magadhos valstybėje. Chandragupta Maurya, Maurijų dinastijos įkūrėjas, užima Magadhos sostą 321 m. pr. Kr. Jo anūkas Ashoka (?-232 m. pr. Kr. ), vienas garsiausių senojo budizmo skleidėjų, paskelbęs budizmą valstybine religija, buvo trečiasis Maurijų imperijos valdovas. Būtent jo valdymo metais Pataliputroje apie 250 m. pr. Kr. įvyksta trečiasis budistinės Sanghos Susisrinkimas, kuriame jis paskelbė ediktus, nukreiptus prieš Mokymo pasekėjų bendruomenės skilimo kurstytojus.
- [Budizmo pradžia Tibete](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/budizmo-pradzia-tibete/): Tibetas (kiniet. Xizang, Tibeto Autonomis regionas, Kinija): budizmas ir valstybės istorija. Budizmas Tibetą pasiekė maždaug VII a. ir, karaliui padedant, pamažu pasklido visuose visuomenės sluoksniuose. Formavosi jis iš dviejų mokymo srovių: Mahajanos ir Vadžrajanos , arba tantrizmo. Indijoje budizmui išnykus, Tibetas tapo jo skleidimo židiniu ir nuo XVI a. jo tibetietiškoji jo atmaina užkariavo visas Himalajų šalis bei Mongoliją.
- [Budizmo plitimas Mongolijoje ir Buriatijoje](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/budizmo-plitimas-mongolijoje-ir-buriatijoje/): Mongolija - budizmas Mongolijoje atsirado jau II a. po Kr. XIII a. mongolų valdovas Čingischanas bei jo įpėdiniai užkariavo didžiulius Azijos ir Europos plotus ir sukūrė vieną didžiausių kada nors buvusių imperijų, kurios sudėtyje gyveno ir tautos,  pripažinusios Budos mokymą: kiniečiai, tibetiečiai, uigurai. Ir nors iki to laiko chanai neskyrė didesnio dėmesio budizmui,  1240 m. Čingischano anūkas Gadenas pasiuntė į Tibetą delegaciją, siūlydamas atnaujinti Tibeto ir Mongolijos santykius. Gadenas Chanas su Tibeto valdovu Sakja Panditu užmezgė draugiškus ryšius, kurie nulėmė vėlesnę valstybių santykių raidą. Vėliau valdęs Chubilajus Chanas budizmą paskelbė valstybine imperijos religija, o tarp Tibeto ir Mongolijos susiklostė ypatingi, vieninteliai tokie pasaulyje ryšiai vadinami Čio-Jono, Dvasininko ir Patrono, santykiais. Čio-Jono ryšiai kiek primena kontaktus, kuriuos tam tikrais istorijos tarpsniais Vatikanas palaikė su kitais katalikiškais kraštais. Tačiau Chubilajaus Chanas daugiau domėjosi tantrizmu ir magine praktika, nei tikraisiais religiniais-etiniais tikėjimo aspektais. Be budistų vienuolių, jo rūmuose buvo ir šamanų, senųjų gentinių religijų puoselėtojų, įvaldžiusių magiškas praktikas.
- [Budizmo plitimas Kinijoje](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/budizmo-plitimas-kinijoje/): Budizmas - iš svetur plitusi ideologija, tvirtai įsigalėjusi Kinijoje. Budizmo idėjos pradeda skverbtis į Kiniją jau pirmaisiais mūsų eros amžiais, o apie V a. jos paplinta tarp išsilavinusių žmonių. Ch’an budizmo pasekėjai Kinijoje sukuria gausią iš Indijos kalbų išverstą ir originalią literatūrą. Įsiliejęs į pagrindinį tradicinės kinų kultūros srautą, budizmas VI-X a. įsivyrauja daugelyje valstybės dvasinės kultūros sferų. Ch’an budizmas įtakos apogėjų pasiekia apie 300 metų trukusioje Tangų epochoje, 618 m. suvienijus daugybę tarpusavyje kariavusių kunigaikštysčių, kai statoma daug vienuolynų, suklesti filosofija, menas, kinų civilizacija tampa atviresnė išoriniam poveikiui, auga miestų kultūra, klesti tikslieji, gamtotyros, humanitariniai mokslai, menai. VII a. išrandamas surenkamas šriftas, plinta knygų leidyba, švietimas, daugėja išsilavinusių žmonių.
- [Budizmo plitimas Japonijoje](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/budizmo-plitimas-japonijoje/): Budizmo plitimas Japonijoje – Budizmo plitimas Japonijoje  vyko trimis etapais: pirmiausiai paplito “ezoterinis” budizmas, pabrėžęs magiškas formules ir ritualus. Vėliau, pradedant Kamakuros epocha (1192-1333),  įsigali Budos Amidos garbinimas ir galiausiai atsiranda zen budizmas. Kioto regione iškilusi stipri genčių sąjunga IV a. pajungią centrinę šalies dalį ir įkurią galingą Yamato valstybę, kuri apėmė didžiąją šiuolaikinės Japonijos dalį. Nuo V-VI a. vyraujančia šios valstybės ideologija tampa per Kiniją ir Korėją besiskverbiantis  Mahajana (“Didžioji važiuoklė”) pakraipos budizmas. Yra manoma, kad oficialiai Yamato dvarą budizmas pasiekė 532 m., atsiuntus Korėjos valdovo dovanas, tarp kurių buvo ir budistinių tekstų bei ritualinių daiktų.
- [Žmogus, parašęs "Principia Mathematica III"](https://straipsniai.lt/svietimas/zmogus-parases-principia-mathematica-iii/): Vaikystėje jis buvo vunderkindas, paskelbęs savo pirmąjį mokslinį straipsnį būdamas 15 metų. Dabar Stephenas Wolframas sakosi sukūręs visai naujo tipo mokslą, besiremiantį ne lygtimis, o paprastomis kompiuterių programomis. Tai drąsus tvirtinimas, tačiau jis paremtas 20 metų patirtimi, - dešimtį metų iš tų dvidešimties teko daug galvoti ir dirbti ilgas naktis, bet nieko neskelbti. Kiek ironiška, kad tam reikalinga intelektuali laisvė buvo nusipirkta už milijonus, uždirbtus sukūrus Mathematica - kompiuterinę programą, darančią sudėtingų matematinių problemų sprendimą prieinamą paprastiems mirtingiesiems. Dabar jam jau 41 metai ir jis intensyviai rengiasi pasirodyti viešumoje po visų tų metų darbo vaisiaus paskelbimo. Žurnale „New Scientist" yra paskelbtas pokalbis su Wolframu.
- [Šventos vietos](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/sventos-vietos/): Lumbini (pietų Nepalas) - Budos gimimo vieta. Lumbini  yra Nepalo teritorijos pietuose, apie 190 km į vakarus nuo Nepalo sostinės Katmandu. Budos laikais Lumbini priklausė Shakyas (Šakjų) genčių klanams. Čia buvo pastatyti ir Budos tėvo Suddhodana rūmai, kur gimė mažasis princas Sidarta. Šios vietovės grožis plačiai aprašomas senojoje literatūroje pali bei sanskrito kalba. Visas Budos gyvenimas prabėgo viduriniajame Čango baseine, dabartinės Uttar Pradesh valstijos Indijoje centre.
- [ANGKOR ŠVENTYKLOS (Kambodža)](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/angkor-sventyklos-kambodza/): Angkor – IX - XV a. Khmerų imperijos (dab. Kambodža), Indokinijos pusiasalyje, sostinė, išsidėsčiusi šalies šiaurės-vakaruose. Joje senovės valdovai pastatė vieną didžiausių pasaulyje šventyklų kompleksą, kurio žymiausios dalies, Angkor Wat,  skirtos Višnu dievybei ir statytos apie 30 metų,  su penkiais įspūdingais bokštais atvaizdas, galiausiai tapo pačios Kambodžos simboliu. 802 m. po Kr. khmerų valdovas Jayavarman II  suvienijo atskiras gentis ir įkūrė Khmerų imperiją. Kitas valdovas, Yasovarman I, perkėlė sostinę į Angkoro regioną, kuris beveik 500 metų buvo viso regiono kultūriniu ir politiniu centru. Khmerų kultūra suvienijo savyje dvi galingas to meto religijas: induizmą ir budizmą. Galiausiai, to pasekoje, Khmerų imperijoje įsivyravo labai sudėtingas karingojo “dievo-valdovo”, deva-radja, kultas. Čia susipynė ne tik budizmas, induizmas, bet ir višnuizmas, tantrinių dievybių išpažinimas.
- [POTALA (Lhasa, Tibetas)](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/potala-lhasa-tibetas/): Potalos pavadinimas reiškia mistinį rojų, kuriame gyvena užuojautos buda Avalokiteshvara, kurio žemiškuoju įsikūnijimu laikomas kiekvienas Dalai Lama. Potala-tai Dalai Lamos, Tibeto dvasinio lyderio, rūmai ir žiemos rezidencija. Iš šios pilies-tvirtovės Tibetas buvo valdomas paskutinius 300 metų. Potalos Baltieji rūmai, Potrang Karpo, buvo baigti statyti 1653 m. Jie tapo vienu iš didžiausių tų laikų statinių pasaulyje. Rūmuose buvo tūkstantis koplyčių su 200 000 dievų statulų, dešimt tūkstančių salių ir kambarių, skirtų pasaulietiniams tikslams, keturi meditaciniai paviljonai, dar daugybė įvairių patalpų. Penkių metrų storio Potalos sienos mūrytos įmaišant lydyto vario, kad statinys nesugriūtų per žemės drebėjimus, o medžio darbai atlikti visai be vinių.
- [KAMAKURA DAIBUTSU (Didysis Kamakuros Buda, Japonija)](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/kamakura-daibutsu-didysis-kamakuros-buda-japonija/): Kamakura Daibutsu (Didysis Kamakuros Buda) - vienas žymiausių budistinės materialinės kultūros pavyzdžių; bronzinė sėdinčio Budos Amidos statula (pilnas pavadinimas skamba taip: Kondou-Amidai-Nyourai-Zou), esanti Japonijoje, Kamakura mieste, Kotokuin šventovėje, priklausančioje jodo-shu budistų mokyklai. Jos aukštis siekia 12 m, o svoris - beveik 100 t. Tai antroji pagal dydį Budos statula Japonijoje, nulieta 1252 metais, Kamakura periode (1192-1333). Seniau aplink ją buvo pastatytas paviljonas su stogu, bet 1335 ir 1368 m taifūnai jį sugriaudavo. Po to, kai 1495 m galingo cunamio banga vėl sugriovė paviljoną, Buda paliktas po atviru dangumi ir toks išliko iki mūsų dienų.
- [BAMIJANO BUDA (Afganistanas)](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/bamijano-buda-afganistanas/): Bamijano Buda - už 250 km nuo šalies sostinės Kabulo,  Bamijano miestą juosiančių kalnų šlaite yra unikalus akmeninis  V a. po Kr. budistinės šventovės kompleksas, kurį sudaro beveik 2000 dekoruotų  patalpų, laiptų ir perėjimų, besitęsiančių 1,8 km išilgai šlaito bei šešios iškaltos uoloje Budos statulos, iš kurių dvi kolosalaus dydžio: 37 ir 53 metrų aukščio. Tai didžiausias pasaulyje stovinčio Šakjamunio atvaizdas. VII a. po Kr. kinietis piligrimas savo užrašuose mini dar kelis paminklus, bet jie iki mūsų dienų neišliko. Iki VII a. po Kr. Bamijano miestas ir jo šventyklų kompleksas buvo vienas didžiausių budistinių religinių centrų.
- [Bamijano Budos sunaikinimas - 2001 m.](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/bamijano-budos-sunaikinimas-2001-m/): 2001 m. pavasarį “Talibano” judėjimo dvasinis lyderis Muchamedas Omaras paskelbė, kad Afganistane bus sunaikinti visi kultūros paminklai, sukurti iki islamo periodo pradžios ir kurie neatitinka islamo keliamų reikalavimų apie žmogaus atvaizdo vaizdavimą. Kabulo ir kitų stambesnių Afganistano miestų muziejuose buvo saugomos ankstyvojo budizmo materialinės kultūros pavyzdžių kolekcijos, įskaitant unikalias akmenines heleninės kultūros įtakoje pagamintas statulas, kelias dešimtis medinių ir molinių Budų. Prieš šį barbarizmo aktą protestavo Jungtinių Tautų Organizacija, UNESCO; Niujorko muziejaus “Metropiliten” direktorius prašė talibų leidimo išgabenti iš šalies bent dalį paminklų, jeigu jie nepriimtini islamiškoje valstybėje, Indijos vyriausybė taip pat bandė susitarti su talibais dėl jiems nereikalingų kultūros vertybių saugojimo savo šalies teritorijoje.
- [Budizmas](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/budizmas/): Budizmo pradininkas yra Sidarta, istorinis asmuo, gimęs daugiau nei prieš 2500 metų, vėliau pavadintas Buda Šakjamuniu. Jo mokymo, dabar vadinamo dharma arba budizmu, pagrindinis teiginys yra tas, kad visi reiškiniai tarpusavyje susiję. Tai dar vadinama priežasties – pasekmės dėsniu. Jis paprastas – viskas, ką individas patiria, kyla dėl jo paties veiksmų motyvacijos. Taigi motyvacija yra ir veiksmų, ir potyrių šaltinis. Iš to kilo budistinės teorijos apie sąmonę ir atgimimą. Pirmoji teigia, kad priežastis sukelia pasekmę, kuri savo ruožtu tampa priežastimi dar kitai pasekmei; taigi sąmonė yra nenutrūkstama.  Tai tęsiasi ir tęsiasi, patyrimai ir įspūdžiai nepaliaujamai kaupiasi. Fizinės mirties metu būtybių sąmonė talpina savyje visų buvusių potyrių ir įspūdžių atspaudus, o taip pat tuos veiksmus, dėl kurių visa tai atsirado. Tai vadinama karma. Sąmonė, lydima savosios karmos, atgimsta naujame kūne: gyvulio, žmogaus ar dievybės. Pavyzdžiui, žmogiškoji būtybė, kuri visą gyvenimą neteisingai elgėsi su gyvuliais, kitame gyvenime gali atgimti šunimi, turinčiu blogą šeimininką, o tinkamas elgesys šiame gyvenime savo ruožtu nulemia palankų atgimimą.
- [BUDA, Buddha](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/buda-buddha/): Buda, Buddha, “nubudęs” - manoma, kad tai buvo realus asmuo, šiaurės Indijos Šakjų giminės (kšatrijų klano) valdovo sūnus Gautama Šakjamunis, dar vadinamas Sidarta, “tas, kuris susilaukia sėkmės ir klestėjimo”, gyvenęs 623-544m. Pr. Kr. (pagal oficialią budistinę tradiciją) arba 564-483m. Pr. Kr. (istorikų  manymu). Remiantis Pali kanonu, raštišku I a. Pr. Kr. šaltiniu  išlikusiu iki mūsų dienų, nedaug ką galima pasakyti apie nemitologinį Budos gyvenimą. Žymiai daugiau informacijos randama nekanoninėse vėlesnio laikotarpio knygose, pvz. “Mahavastu” ir “Lalitavistara” sanskrito kalba.
- [MOKYMAS, dharma](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/mokymas-dharma/): Vaišakos mėnesį (balandį-gegužę), patekėjus mėnulio pilnačiai, per savo 35-jį gimtadienį Gautama Šakjamunis, kaip sako tradicija, “visiškai ir galutinai nubunda” ir tampa Buda. Pirmajame pamoksle, dar vadinamame “Mokymo rato įsukimu”, kurį Buda paskelbė savo buvusiems penkiems bendražygiams Mrigadavoje (“gazelių giraitėje”) netoli Benareso, jis nurodė savo doktrinos pagrindą,- keturias Tauriasias Tiesas: Pirmoji Taurioji Tiesa - tai esminis teiginys, kad egzistuoja kentėjimas (kančia): tokie dalykai, kaip gimimas, liga, mirtis, buvimas su tuo, ko nemyli, išsiskyrimas su tuo, ką myli, negavimas to, ko trokšti, netobulumas, chaosas, beprasmybė.
- [BENDRUOMENĖ, sangha](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/bendruomene-sangha/): Bodhisattvos (“būtybės pakeliui į Nubudimą, būsimojo Budos”) Budos Mokymas dažnai akcentuoja, kad žmogus pats gali pasiekti tobulumą, tapti Buda ir pereiti į nirvana, viskas priklauso tik nuo jo paties. Tai ilgas proto lavinimo, meditacijų, savikontrolės ir suvokimo kelias, kurio pabaigoje žmogus tampa  Bodhisattva. Bet tikrasis Bodhisattvos (“būtybės pakeliui į Nubudimą, būsimojo Budos”) žygdarbis yra tas, kad būdamas taip arti Galutinės Realybės suvokimo, nirvanos, jis pasilieka samsaros rate ,kupinas begalinės užuojautos ir padėdamas visiems gyviems sutvėrimams siekti išsigelbėjimo ir tobulėjimo, pvz. Tibeto dvasinis lyderis, Jo Šventenybė Dalai Lama XIV, laikomas mitologinio Bodhisattvos Avalokitešvaros įsikūnijimu.
- [Lama Ole Nydahlas - "Kagyu praktika"](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/lama-ole-nydahlas-kagyu-praktika/): Tik labai nedaugelis žmonių gali prasmingai medituoti ilgesnį laiką, o leistis praryjamam sąlygoto pasaulio yra tikras potencijos švaistymas. Geriausia yra įtraukti Budos mokymus į kasdieninį gyvenimą, ką mes, kagyu, tikrai mokame ir turime stiprų pagrindą. Turėdami artimą ryšį su mokytoju  ir išskirtinius Mahamudros mokymus mes galime vystytis kiekvieną akimirką, kiekvienoje situacijoje. Tai nėra kasdieninės ištisas valandas trunkančios praktikos, bet "karališkasis greitkelis": elgtis kaip Buda, kol patys tapsime Buda. Nedualistinis požiūris yra tik keleto esminių tiesų apie proto prigimtį žinojimas, o po to reikia stengtis matyti, kaip šios tiesos žaidžia gyvenime. Būti budistu ir nesinaudoti šiomis tiesomis yra tiesiog kvaila. Darant įžangines Nyndro praktikas ir spontaniškas Karmapos meditacijas, naudinga saugoti mokytoją savo širdyje ir leisti jo šviesai spinduliuoti į visas būtybes. Kartu šie metodai leidžia pamatyti protą iš Mahamudros lygio.
- [Kunzigas Šamaras Rinpočė - "Prašvitimas yra jumyse"](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/kunzigas-samaras-rinpoce-prasvitimas-yra-jumyse/): Dharma reiškia metodus, t.y. kaip prašvisti. Metodus, kuriuos naudojate praktikoje. Prieš pradėdami, jūs turite žinoti, kokia svarbi yra Dharma. Jūs gyvenate tol, kol gyvas jūsų kūnas, o ne protas. Protas visada lieka. Kas nutinka jūsų gyvenime, gera ar bloga, priklauso nuo jūsų praeities karmos. Mes, žmonės, ir visos gyvos būtybės šioje visatoje turime tą pačią kolektyvinę karmą, tą pačią erdvę, tą pačią prigimtį, panašią formą, ir galime bendrauti tarpusavyje. Tai pasirodo kaip kolektyvinės karmos pasekmė. Individualios karmos yra skirtingos. Vieniems sekasi geriau, kitiems - prasčiau. Asmeniniai skirtumai priklauso nuo mūsų pačių karmos. Tikrovėje visata (įskaitant ir jūsų formą) yra mūsų proto iliuzija, bet pasirodo kaip mūsų karmos pasekmė. Tai tęsis iki bus pašalinta priežastis (karma). Keičiant ją, vieną sapną pakeičia kitas. Taip veikia "priežastis - pasekmė". Niekas nežino, kokią karmą jis turi, kokie veiksmai ją suformavo ir kas bus toliau. Niekas negali žinoti. Nes karmą jūs sukuriate iš savo neigiamų emocijų; ji yra nematoma, nėra iš nieko sudaryta. Neigiamos emocijos yra nematomos, todėl negalite matyti ir karmos. Tačiau pasekmę galime matyti, ir ji pasirodo kaip iliuzija. Kadangi jūsų neigiamos emocijos yra dalis jūsų proto, karma taip pat yra jūsų proto dalimi, tad ir pasekmė (iliuzija) yra proto dalimi.
- [Jamgonas Kongtrulas Rinpočė - "Mokytojas - palaiminimo šaltinis"](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/jamgonas-kongtrulas-rinpoce-mokytojas-palaiminimo-saltinis/): Sakoma, kad Deimantinis Kelias netobulas formas bei pojūčius perveda į tyrą lygį. Vienok tai nereiškia, kad ši transformacija - tai tik galvojimas ar tikėjimas, kad viskas aplink yra tyras kraštas. Veikiau tai yra tikra transformacija. Jai reikalingos "trys šaknys" (šaltiniai): palaiminimo, realizacijos ir aktyvumo/veiklos. Palaiminimo kamienas yra mokytojas. Realizacijos (siddhis) kamienas yra jidamas. Aktyvumo kamienas yra dharma saugotojai. Svarbiausias yra Mokytojas. Jidamai ir saugotojai yra mokytojo manifestacijos - jie nėra atskirti nuo mokytojo. Todėl mokytojas Deimantiniame Kelyje yra toks svarbus ir turi išskirtinę reikšmę. Kad tai suvokti, naudinga ir vėl pažvelgti į sutra kelią. Čia remiamės mokytoju ar dvasiniu draugu, kuris nurodo kelią, praktikuojame pagal jo nurodymus bei paaiškinimus ir taip judame per įvairius bodhisatvos lygius ir penkis kelius: (susikaupimo, susijungimo, matymo, meditacijos, nebesimokymo).
- [Lobpynas Tsečiu Rinpočė - "Keturios protą išlaisvinančios tiesos"](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/lobpynas-tseciu-rinpoce-keturios-prota-islaisvinancios-tiesos/): Čia yra svarbios priežastys. Tam tikras veiksmas duoda tam tikrus rezultatus. Pozityvus veiksmas veda į laimę ir džiaugsmą, o neigiamas veiksmas - neišvengiamai link skausmingo rezultato, t.y. bus kančios priežastimi. Rezultatas visiškai priklauso nuo priežasties - jis toks, koks buvo veiksmas. Pavyzdžiui, pasėję sėklą žinome, kad iš jos išaugs tam tikras augalas. Iš ryžio sėklos išaugs ryžis ir tikrai ne koks nors kitas augalas. Todėl svarbu sąmoningai daryti visa, kas geriausia. Svarbiausia yra dominuojančios tendencijos mūsų prote. Jeigu joms būdingas blogas elgesys, mes patirsim kančią ir nebūsime laimingi. Tai tik padidins mūsų problemas gyvenime, mums tiesiog nesiseks. Iš kitos pusės, jeigu mes elgiamės pozityviai ir esame naudingi kitiems, jausimės vis laimingesni ir džiaugsmingesni. Džiaugsmas taps mūsų pagrindiniu patyrimu. O tai dar labiau skatins mus elgtis pozityviai.
- [Paskaitos - Wojtekas Tracewskis - "Citatos"](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/paskaitos-wojtekas-tracewskis-citatos/): Iš vienos pusės, galima būtų pagalvoti, kad šeštasis Dalai Lama labai mylėjo moteris ir mėgo išgerti. Žinoma, taip ir buvo. Kitaip gelugpiečiai nebūtų jo nunuodiję. Iš kitos pusės, kalbant labai rimtai, tose eilėse yra labai gilus mokymas. Pasaulyje yra labai daug pasaulėžiūrų, religijų ir filosofijų, turinčių skirtingus tikslus, jose yra skirtingi dalykai, ir žmonės jų pagalba realizuoja įvairius savo poreikius. Kartais tai labai keisti tikslai. Pavyzdžiui, daugelyje religijų stengiamasi padaryti laimingu kažką vieną, kitose - laikytis tam tikrų įstatų, tam tikrų regulų, visada elgtis būtent taip ir niekada - kitaip. Budizme tikslas yra labai paprastas - kalbame apie laimingą žmogų. Nekalbame apie jokį dievą ar kokias nors akmenines lenteles su įvairiais draudimais, bet tik apie tai, kad kiekvienas žmogus būtų laimingas. Ir be to - pastoviai laimingas. Jeigu dar kartą įsižiūrėtume į tą citatą, pasirodo, kad kitą tų eilių lygį galime suprasti taip: jeigu merginos amžinai būtų jaunos, o vynas niekados nesibaigtų, tai bet koks dvasinis kelias būtų nereikalingas, kadangi jei visi būtų laimingi nuolat ir laimė neturėtų pabaigos, kam ką nors kita daryti, o ne būti laimingu?
- [Paskaitos - Tadeušas Uchto - "Motyvas"](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/paskaitos-tadeusas-uchto-motyvas/): Pažiūrėkite, kaip mes paprastai gyvenime veikiame. Visa, ką mes darome: mylime ką nors, norime išgarsėti, kaupiame žinias ar sukuriame šeimą, pastebėkite, tik tam, kad veikdami kažką įgytume ir išvengtume praradimų. Norime patirti malonumus ir išvengti skausmo. Norime gauti atlygį ir išvengti bausmės, norime, kad mus girtų ir norime išvengti kritikos, norime būti garsūs ir išvengti užmaršties. Tokie mūsų veiksmai. Jeigu sugebėsime pastebėti tokį motyvą ir atmesti jį, tai ir bus mūsų praktikos pradžia. Motyvas yra visos mūsų praktikos lokomotyvas. Kažkas daug medituoja ir puikiai koncentruojasi, bet nevystydamas teisingos motyvacijos jis "neis keliu". Taip pat ir su karma. Karma – tai ketinimai, motyvas ir tai, ką iš to turime bei mūsų veiksmai. Kas nors gali labai norėti būti naudingu kitiems. Ir jeigu jam kažkas nepasiseks, jeigu jis atsitiktinai kitiems labai pakenks, tai čia pasirodžiusi bloga karma bus labai nedidelė. O jeigu kas nors turi labai stiprius blogus ketinimus, tai nors jam ir nepavyks kitiems stipriai pakenkti, jis gaus daug blogos karmos.
- [Paskaitos - Clausas Hermansenas - "Budizmas vakaruose"](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/paskaitos-clausas-hermansenas-budizmas-vakaruose/): Prieš 28 metus dirbau mokytoju tibetiečių pabėgėlių stovykloje Sikime, šiaurės Indijoje. Tai vyko po Kinijos vyriausybės vykdomos “kultūrinės revoliucijos”. Sikime aš sutikau lamas. Po kelių mėnesių pastebėjau, kad budizmas man yra įdomus – jis pasiūlo tam tikrų metodų kaip tapti laimingu ir mažiau kreipti dėmesį į problemas. Pagalvojau, kad tai yra įdomu. Iš Kinijos pabėgo dauguma tibetiečių, nes pastaruosius ten kankino. Tą liudijo į kūną užgesintų cigarečių žymės. Kai mes jų paklausėme, ką jie galvoja apie kinus, jie atsiekė, kad kinai neturi užuojautos. Tibetiečiai nekalbėjo apie pastaruosius labai blogai ir mums, kaip danams, tai buvo labai įdomu. Tibetiečiai nepradėjo pasakoti baisių dalykų apie savo engėjus. Sikime mūsų sutiktas mokytojas buvo vienas pagrindinių Tibeto budizmo mokytojų. Jis dar vadinamas jogų karaliumi – Karmapa. Aš sutikau 16-ąjį Karmapą. Tai buvo didelis besijuokiantis žmogus, kuris labai gerai meditavo. Karmapa visą laiką krėtė pokštus ir juokavo.
- [Tadeušas Uchto - "Apie guru"](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/tadeusas-uchto-apie-guru/): Mūsų protas - kaip nuo sąmonės neatskirta atvira erdvė, jis neturi spalvos, kvapo, jis nėra daiktas. Proto rasti neįmanoma, t.y. neįmanoma į jį parodyti pirštu, todėl sakome, kad jis kaip atvira erdvė. Erdvė - tai galimybė, joje viskas gali vykti. Sakome, kad protas kaip aiški šviesa - viskas aišku, viską galime patirti. Mums reikia išbandyti, kad proto galimybės pasireiškia kaip stebėjimas, vystymas, žinojimas, kad jis nėra juoda skylė, nors proto surasti ir neįmanoma. Nėra jokios sielos, nes nėra nieko, kas egzistuotų atskirai nuo visumos. Prašvitimas visą laiką mumyse. Ta proto būsena niekada negimė ir niekada nemirs, taigi mes esame nemirtingi. Bet dėl nežinojimo protas projektuoja įvairius sapnus, pavyzdžiui, dabar sapnuojame, kad esame žmonėmis. Bet tai tik sapnas. Jeigu mes atpažįstame, kad tai sapnas, tada prisirišimas prie kūno ir prie mąstymo, kad esame žmonėmis, dingsta. Tada save ir kitus patiriame ne kaip žmones, bet kaip spinduliuojančią aiškią šviesą. Nesakau, kad tai šviečiančios lempos šviesa, bet kad ta šviesa yra kaip erdvė, vibruojanti, švytinti, kad tai yra proto sąmoningumas. Budizmas sako, kad tai ir yra džiaugsmo būsena, kurią reikia atpažinti.
- [Paskaitos - Steve James - “Kaip viskas vyksta” - įvadas į budizmą](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/paskaitos-steve-james-kaip-viskas-vyksta-ivadas-i-budizma/): Galime pažiūrėti, kuo budizmas nėra. Jis nėra filosofija, nors pakankamai logiškas. Filosofijos knygą galite perskaityti, ji gali jums patikti, galite sutikti su joje išdėstytais požiūriais, padėti ją į lentyną ir apie ją pamiršti. Kiti žmonės galėtų pasakyti, kad budizmas yra kaip psichologija. Bet psichologijos tikslas yra kitoks. Psichologijos tikslas yra padėti žmonėms geriau funkcionuoti visuomenėje. Budizmas dirba su žmonėmis, kurie jau yra normaliame lygyje, ir padeda jiems funkcionuoti aukštesniame. Kiti žmonės sako, kad budizmas yra religija. Bet jeigu pasižiūrėtume į patį žodį “religija”, apie budizmą sužinotume dar daugiau. Žodį “religija” galime padalinti į “re” ir “ligare”. “Re” reiškia grįžti, o “ligare” - susijungti į kažkokią bendruomenę. Tą mes pastebime tikėjimo religijose, kur stengiamasi sugrįžti į tam tikrą būseną, kurioje galima būtų susijungti su dievu. O budistas žiūri į situaciją taip: jeigu kartą iškritai iš kažkokios būsenos, tai gali iš jos iškristi ir vėl. Laikinas tikslas didelių pastangų nėra vertas.
- [Paskaitos - Karolis Šlenčekas - “Deimantinio Kelio budizmas"](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/paskaitos-karolis-slencekas-deimantinio-kelio-budizmas/): Daugelis žmonių mano, kad žino, koks tas protas. Kartais norime suliesėti, bet tai mums pasirodo per sunku, kartais sunku nustoti gerti, nors ir labai to norime. Narkotikų atsisakyti taip pat nėra lengva, o kažkas nori nustoti bartis su savo draugais. Nors ir norime visa tai pasiekti ir tai sunku, galų gale suprantame, kad nežinome, kaip tas protas veikia. Pats faktas, kad nesame visiškai laimingi, nors ir labai to norėtume, parodo, kad nepažįstame savo proto. Jeigu negalime fabriko - savo proto - priversti gaminti tam tikras prekes, reiškia, kad to fabriko nevaldome. Jeigu gerai išanalizuotume visą situaciją, prieitume išvados, jog nežinome, kokie mes iš tikrųjų. Dėl tam tikrų priežasčių subjektyviai įsivaizduojame, kad žinome kas mes tokie esame. Save pažįstame betarpiškiau negu savo išorinį pasaulį. Puikiai jaučiame, kas dedasi mūsų viduje.
- [Paskaitos - Marekas Witekas - “Apie Karma Kagyu stilių"](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/paskaitos-marekas-witekas-apie-karma-kagyu-stiliu/): Tibete egzistavo daug nepriklausomų meditacijos mokyklų, ir tarp jų buvo labai ryškūs skirtumai. Seniausia mokykla buvo Ningma - šios mokyklos mokymus 750 metais į Tibetą atnešė Guru Rinpočė (Padmasambhava). Jis buvo labai ypatingas mokytojas, turėjo išskirtinę charizmą ir buvo visiškai prašvitęs - realizavęs budos būseną. Jis galėjo įkvėpti laukinius tibetiečius. Vėliau, po jo mirties, mokymai buvo sunaikinti, liko tik labai siauras, nedidelis perdavimas, įkvėpęs tam tikrą kontr-reformacijos laikotarpį Bonpo religijoje. Ši, iš vienos pusės, buvo labai artima šamanizmui, o iš kitos pusės, turėjo labai išvystytą filosofinę sistemą. Vėlesniais laikais Bonpo daug ką perėmė iš budizmo tradicijų, ir kai kas netgi galvoja, kad taip susikūrė penkta Tibeto budizmo mokykla.
- [Paskaitos - Karolis Šlenčekas - “Prašvitimas nėra mistika"](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/paskaitos-karolis-slencekas-prasvitimas-nera-mistika/): Seni budistiniai tekstai sako, kad žmogus, kuris klauso kito žmogaus mokymų, yra kaip gyvatė, kuri šliaužia bambuko vamzdeliu. Turime būti labai atsargūs ir labai kritiški. Kritiškasis mūsų proto aspektas mums garantuoja, kad nebūsime apgauti. Kai kuriose šalyse jeigu žmogus sako “klausyk manęs” ar “tikėk manim”, tai kiti žmonės laikosi tam tikros distancijos, kadangi galvoja, kad gali būti apgauti. Žinoma, ne visi žmonės taip mano. Kartą buvo tokia akimirka, kai užmiršau savo vardą. Maniau, kad tai yra neįmanoma, kad tai rodoma tik filmuose, tačiau įsitikinau, kad tai įmanoma. Kartą prieš paskaitą Gdansko universitete žiūrėjau televizorių. Atsitiktinai žiūrėjome katalikišką programą, kurioje du katalikai žurnalistai, turintys tą patį požiūrį, įdomumo vardan pykosi tarpusavy. Vienas pasakė “jeigu dievas yra visagalis ir visa užjaučiantis, tai kodėl pasaulyje egzistuoja kentėjimas? Kadangi dievas labai geras ir gali viską padaryti, kodėl jis nespragteli pirštais ir kentėjimas neišnyksta?” Oponentas turėjo atsakyti į šį klausimą. Aš tiesiog apmiriau - buvo labai įdomu, ką jis atsakys. Ir pamiršau net savo vardą, kai išgirdau atsakymą. Viso to paaiškinimas buvo įvardintas kaip paslaptis. Taigi, jei kurį nors patenkina tokie paaiškinimai, manau, jis turėtų praktikuoti dualistinę religiją. Taip pat labai nustebau, kad klausėjas buvo patenkintas atsakymu. Turėjo praeiti šiek tiek laiko iki prisiminiau savo vardą.
- [Budizmas - Meditacijos - Kas tai ?](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/budizmas-meditacijos-kas-tai/): Meditacijoms nereikalingas joks specialus pasiruošimas ar ypatingos sąlygos. Jos yra tiesioginio mūsų perdavimo linijos palaiminimo dalis ir yra kaip dovanos mums, vakariečiams. Meditacijas galite daryti ir vieni, tačiau geriau tai pavyksta grupėje. Kviečiame jus išbandyti šias meditacijas tiek patiems vieniems, tiek mūsų centruose.
- [Budizmas - Trumpai apie meditacijas](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/budizmas-trumpai-apie-meditacijas/): Nors gyvos būtybės sąlygotame pasaulyje trokšta ilgalaikės laimės ir prasmingo gyvenimo, visos jos remiasi į nepastovius, laikinus dalykus. Niekas, išskyrus mūsų aiškią, viršlaikią ir beribę proto erdvę, negali mums būtų tikru prieglobsčiu. Kiekvienas, norintis pažinti savo proto prigimtį, turi sutikti kvalifikuotą mokytoją, į proto prigimties pažinimą vedančius mokymus bei draugus, kuriais galima būtų pasitikėti. Todėl priimame prieglobstį Budoje, pilnai išsivysčiusio proto būsenoje, jo mokymuose arba Dharmoje, ir praktikuojančiuose drauguose, kuriuos vadiname Sangha. Tam, kad naudoti unikalius Deimantinio Kelio budizmo metodus, vedančius į prašvitimą, reikalinga priimti prieglobstį Lamoje. Karma Kagyu linijoje juo visuomet yra Karmapa, pirmasis mokytojas-tulku Tibete. Jis suteikia pasitikėjimą, metodus ir galiausiai saugoja mus, kad galėtumėme greitai vystytis. Visi, kas nuo pradžios neturinčio laiko pasiekė išsilaisvinimą ar pilną prašvitimą, atsiverdavo tokiu būdu ir priimdavo prieglobstį.
- [Budizmas - Pagrindinė Deimantinio Kelio budizmo Guru Jogos meditacija](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/budizmas-pagrindine-deimantinio-kelio-budizmo-guru-jogos-meditacija/): Dabar prieš mus iš erdvės kondensuojasi auksinė skaidri 16-to Karmapos figūra kaip spinduliuojantis energijos ir šviesos laukas. Ant jo galvos Juoda Karūna, kurios forma gali pažadinti giliausią proto sąmoningumą. Karmapos veidas auksaspalvis, malonus. Jis mato mus, pažįsta, linki visko, kas geriausia. Rankose, sukryžiuotose ties krūtine, Karmapa laiko dordže ir varpelį, parodančius, kad išmintis ir užuojauta neatskiriamos. Jis sėdi meditacinėje pozoje ir yra apsuptas šviesos. Karmapa - visų Budų aktyvumas, jungiantis erdvę ir palaimą. Jo esencija yra čia nepaisant to, ar galime jį aiškiai įsivaizduoti, ar ne. Visų labui trokštame išsiugdyti jo prašvitusias savybes.
- [Budizmas - Meditacijų tekstai - Prieglobsčio meditacija](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/budizmas-meditaciju-tekstai-prieglobscio-meditacija/): Sėdime tiesiai, dešinė koja ant kairės arba prieš ją, smakras šiek tiek įtrauktas. Rankos sudėtos pilvo apačioje, dešinysis delnas kairiąjame, nykščiai šiek tiek liečiasi. Pirmiausia nuraminame protą, jausdami beformę oro srovę, įeinančią ir išeinančią per nosies galą. Mintys ir garsai kaip pasirodo, taip ir išnyksta - neanalizuojame jų. Tada apmąstome keturias pagrindines mintis, kurios motyvuoja mus siekti prašvitimo: - Pirma, turime puikią galimybę vystytis šiame gyvenime - visų būtybių labui galime naudotis geriausiais Budos duotais metodais. Tik nedaugelis pasaulyje turi tokią galimybę ir dar mažiau ja pasinaudoja.
- [Budizmas - Meditacijų tekstai - Kvėpavimo Šviesų meditacija](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/budizmas-meditaciju-tekstai-kvepavimo-sviesu-meditacija/): Sėdime kiek įmanoma patogiau. Rankas laikome pilvo apačioje, dešinė ilsisi kairėje, nykščiai lengvai liečiasi. Nugara tiesi, bet nesame susikaustę, smakras įtrauktas. Pirmiausia nuraminame protą. Jaučiame beformę oro srovę, kuri įeina ir išeina per mūsų nosies galą, mintims ir garsams leidžiame laisvai tekėti, nesekame paskui juos, ir neatstumiame jų. Norime medituoti, kad galėtumėm patirti proto prigimtį ir sukurti atstumą tarp savęs ir savo kliudančių emocijų. Tik tada, kai mums tai pavyks, galėsime iš tiesų padėti kitiems.
- [Budizmas - Meditacijų tekstai - Vaivorykštės Šviesos meditacija](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/budizmas-meditaciju-tekstai-vaivorykstes-sviesos-meditacija/): Sėdime taip patogiai, kaip tik galime. Rankos pilvo apačioje, dešinė ilsisi ant kairės, nykščiai lengvai liečiasi. Nugara tiesi, bet nesame susikaustę, smakras šiek tiek įtrauktas. Pirma nuraminame protą. Jaučiame beformę oro srovę, kuri įeina ir išeina per mūsų nosies galą. Mintims, garsams leidžiame paprasčiausiai laisvai judėti, nesekame ir neatstumiame jų. Norime medituoti, kad patirtume proto prigimtį ir susikurtumėme distanciją nuo mūsų pačių kliudančių jausmų. Tik tada, kai mums tai pavyks, iš tikrųjų sugebėsime padėti kitiems. Mūsų krūtinės ląstos centre dabar atsiranda maža vaivorykštės šviesa. Ji vis labiau išplinta mūsų kūne. Kai visiškai mus persmelkia ir užpildo, bet koks kentėjimas, sunkumai ir kliūtys ištirpsta.
- [Budizmas - Meditacijų tekstai - Beribės Šviesos Budos meditacija](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/budizmas-meditaciju-tekstai-beribes-sviesos-budos-meditacija/): Jaučiame, kaip beformė oro srovė įplaukia ir išplaukia per nosies galą. Mintims ir garsams leidžiame laisvai tekėti jų nevertiname. Trumpai prisimename keturis pagrindinius apmastymus, kurie įveda mus į prašvitimo kelią: Suprantame, kad šiame gyvenime turime labai vertingą galimybę - galime naudotis Budos Metodais visų būtybių gėriui. Tik nedaugelis pasaulyje turi šį šansą, bet dar mažiau yra tų, kurie jį išnaudoja. Prisimename visų dalykų nepastovumą. Tik atvira ir skaidri proto erdvė yra pastovi. Tačiau nežinome, kiek dar džiaugsimės sąlygomis, leidžiančiomis ją pažinti.
- [Budizmas - Interviu - Lama Ole Nydahlas - "Rock'n'Roll Buda"](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/budizmas-interviu-lama-ole-nydahlas-rocknroll-buda/): Jis danas Ole Nydahlas - lama, Karma Kagyu tradicijos budizmo meistras. Nustebote? "Ar gali būti keisčiau?", - pagalvojau . "O kur jo šafroninė sutana? Ir kodėl jis neskrajoja pora sprindžių virš žemės padrikai tibetietiškai dainuodamas?" Žinoma, jeigu apie budizmą žinočiau daugiau nei mačiau "Mažojo Budos" ištraukose, panašūs klausimai nekiltų. Manau, kad tik prieš keletą dienų atskyriau šią greitai plintančią "religiją" nuo mistiško kokteilio iš priverstinio galvų skutimo ir šeštojo dešimtmečio koncepcijų apie ramybę ir karmą. Išskyriau iš erdvės nuobodybių, kurie visi laiką bando išvengti tokių dalykų kaip, pavyzdžiui, baras.
- [Budizmas - Poezija - 16-asis Karmapa Randžiung Rigpe Dordže](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/budizmas-poezija-16-asis-karmapa-randziung-rigpe-dordze/): Tas tiesus "dabar" protas, nepaliestas  Melo apie išsilaisvinimą ir gimimą.  Jo nepaliaujamos manifestacijos netrikdo iliuzijos.  Samsara ir nirvana pasirodo tuo pačiu metu -  štai nuostabiosios Mahamudros kelias be jokių pastangų.  Patyrus, kad suvokimo pagrindas egzistuoja savaime,  Griuvo samsaros ir nirvanos vartai;  Niekingos trijų pasaulių sumaištys  Ištirpo erdvėje.  Trys prašvitimo kūnai pasiekė natūralią būseną,  Tad ko gi belaukti ateities rezultatų?
- [Budizmas - Poezija - Gendynas Rinpočė - "Laisva ir lengva" ir bevardė](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/budizmas-poezija-gendynas-rinpoce-laisva-ir-lengva-ir-bevarde/): Jokios pastangos ar valia nesuras laimės,  Ji ten, kur nėra įtampos ir viskas vyksta savaime.  Neįsitempk, nereikia nieko daryti ar vengti.  Kas tik momentiškai pasirodo prote, nėra nei svarbus, nei tikras.  Kam susitapatinti ir prisirišti prie jo, vertinti ir teisti?  Daug geriau leisti šiam žaidimui lėkti sava vaga, augti ir vėl atslūgti kaip bangai -  nieko nekeičiant - pastebėti, kaip viskas stebuklingai išnyksta ir vėl pasirodo. Ir vėl ir vėl.  Tik mūsų laimės troškimas neleidžia mums laimės rasti.  Tai lyg gaudyti vaivorykštę ar šuniui stengtis sugauti savo uodegą.
- [Budizmas - Poezija - Saraha - "Daina Marpai"](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/budizmas-poezija-saraha-daina-marpai/): Užuojauta ir tuštuma- neatsiejamos.  Natūralaus proto srovė nenutrūkstanti- pirmapradė esybė švari.  Matyk ją kaip erdvę su erdve persipynusias;  Sąmonė, ieškanti atramos, pati save įkalina.  Jei taip praktikuoji, pamatysi, prote niekas nėra "švarus" lyginant su kuo kitu.  Reiškinių pasaulis yra proto prigimtis, kai suprasi,  Nebereikės tau meditacijos, kaip priešnuodžio.  Tikroji proto prigimtis- už minčių.  Tad ilsėkis būsenoje toj, laisvas nuo koncepcijų.  Jei gebėsi suprasti tai- išlaisvintas.  Kaip mažas vaikas, laukinis, nežabotas,  Mėsą valgyk ir pašėlęs būk.  Būk lyg liūtas bebaimis,  Leisk laisvai pasitraukti proto drambliui.
- [Budizmas - Meistrai apie povą](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/budizmas-meistrai-apie-pova/): Kiekvienas žino, kaip galima pasiekti budos būseną medituojant,  Vienok aš žinau kelią be meditacijos.   Guru Rinpočė   Devynios angos veda į samsarą,  Bet viena į Mahamudrą.  Uždaryk devynis vartus ir atverk tuos vienus,  Neabejok, jie veda į išlaisvinimą.
- [Budizmas - Citatos](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/budizmas-citatos/): Kai kurie žmonės mano, kad tuomet, kai gali pasakyti, jog atlieka gilesnias praktikas, patys tampa gilesniais.  Šamaras Rinpočė. Niekam netarnauja nepaliaujamas Dharmos skelbimas, jei nenugalėtas išdidumas. Niekam netarnauja meditavimas, jei nuolat laužomi prieglobsčio įžadai. Niekam netarnauja atsidavimas praktikai dieną ir naktį, jei nelydi jos bodhičitta. Kharak Gomčiug. Kai kuriems meditacija siejasi su vizijomis, sensacingais įspūdžiais ir paslaptimi. Mahamudra - nieko panašaus; tai sisteminga treniruotė, visiškai logiška ir konkreti. Šamaras Rinpočė.
- [Budizmas - Įvadas](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/budizmas-ivadas/): Naudojant Budos metodus galima pasiekti pilną prašvitimą. Jis aiškiai įvardina kurie mokymai susiję su galutine, o kurie - su sąlygota tiesomis. Savo mokiniams Buda labai suprantamai ir praktiškai parodė kaip išnaudoti visus patyrimus gyvenime kaip žingsnius link prašvitimo. Jis davė į tikrą ir nesibaigiančią laimę vedančius metodus. Kas yra budizmas? Naudojant Budos metodus galima pasiekti pilną prašvitimą. Jis aiškiai įvardina kurie mokymai susiję su galutine, o kurie - su sąlygota tiesomis. Savo mokiniams Buda labai suprantamai ir praktiškai parodė kaip išnaudoti visus patyrimus gyvenime kaip žingsnius link prašvitimo.
- [Budizmas - Buda](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/budizmas-buda/): Istorinis Buda gimė apie 570 metus pr. Kr. šiaurės Indijoje. Jaunuolis šešerius metus ieškojo ir meditavo iki pažino proto prigimtį, taip tapdamas Buda - “pabudusiu”. Jo mokymai suteikia bebaimiškumą, džiaugsmą ir gerumą, ir yra kelių rytų Azijos šalių pagrindinė religija.
- [Budizmas - Budos mokymo rezultatas](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/budizmas-budos-mokymo-rezultatas/): "Tai tik laiko klausimas iki mūsų meditacija suteiks pastovią palaimos būseną, palyginamą tik su mylėjimusi su geriausiu partneriu. Jokios išorinės priemonės negali suteikti džiaugsmo, kuris nebūtų mums jau būdingas. Laimės ieškojimas siekiant kažką turėti arba vaikymasis ypatingų pojūčių - tai lyg bandymas pajudinti kažką iš labai toli su klibančia kartimi. Tai labai netikslu ir dažniausiai neduoda norimų rezultatų.”
- [Budizmas - Karma](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/budizmas-karma/): Karma reiškia priežastį ir pasekmę, ne likimą. Jeigu suprantame, kad mes esame atsakingi už mūsų pačių gyvenimą, tada galime sąmoningai kaupti gerus, į laimę vedančius įspūdžius taip išvengdami galimo kentėjimo priežasčių. Teigiamas proto būsenas galime efektingai sustiprinti Deimantinio Kelio metodais, o blogus įspūdžius transformuoti į išmintį anksčiau negu jie suspės pasireikšti.
- [Budizmas - Meditacija](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/budizmas-meditacija/): Meditacija budizme reiškia "be pastangų būti tame, kas vyksta". Šią būseną galime pasiekti nuramindami ir "pažabodami" protą, o tada pasirodo užuojauta ir išmintis, arba dirbdami su energetiniais kanalais mūsų kūne ir medituodami į Budų formas iš šviesos. Visų naudingiausia, jei kam tai pavyksta, yra susitapatinti su savo Budos prigimtimi ir visuomet jaustis kaip Tyrame Krašte - šių abiejų dalykų ir moko Deimantinis Kelias.
- [Budizmas - Išsilaisvinimas ir Prašvitimas](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/budizmas-issilaisvinimas-ir-prasvitimas/): Pasiekiant išsilaisvinimą atrandame, kad kūnas, mintys ir jausmai nuolatos keičiasi, todėl "ego" ar "aš" nėra kur būti. Nustojame jaustis taikiniu ir nebeišgyvename kentėjimo asmeniškai. Tampame nepažeidžiami ir laisvi, kada galvojame "kančia egzistuoja" vietoj to, kad galvotume "aš kenčiu". Prašvitimas yra antrasis ir galutinis žingsnis. Čia kiekvieną išgyvenimą persmelkia aiški proto šviesa.
- [Budizmas - Budistinės tradicijos](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/budizmas-budistines-tradicijos/): Savo mokymus Buda perdavė trims skirtingoms žmonių grupėms. Norintys išvengti kentėjimo gaudavo informaciją apie priežastį ir pasekmę. Kurie norėjo dirbti kitų labui, klausėsi mokymų apie užuojautą ir išmintį. Žmonėms pasitikintiems savo budos prigimtimi, Buda pasirodydavo energijos ir šviesos formomis bei dalinosi savo prašvitusiu požiūriu į proto prigimtį /Mahamudra/.
- [Budizmas - Karma Kagyu linija](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/budizmas-karma-kagyu-linija/): Karma Kagyu yra viena pagrindinių budistinių mokyklų Tibete. Tai betarpiško žodinio perdavimo linija, ypatingai vertinanti meditaciją, ir per bendravimą su kvalifikuotu mokytoju galinti suteikti tiesioginį proto prigimties išgyvenimą. Savo artimiausius mokinius istorinis Buda Šakjamunis mokė Karma Kagyu metodų. Šie metodai buvo išlaikyti ir perduoti indų mahasidhų Padmasambhavos, Tilopos, Naropos ir Maitripos bei garsių Tibeto jogų Marpos ir Milarepos.
- [Budizmas - Karmapos](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/budizmas-karmapos/): Karmapos, prieš daug amžių pasiekę pilną prašvitimą, yra unikalūs tarp didžių Tibeto lamų. Savo praeities inkarnacijoje Karmapa buvo šalia istorinio Budos, kaip didysis bodisatva Čenrezigas arba “Mylinčios Akys”. Sanskrite jo vardas yra Avalokitesvara. Daug gyvenimų Karmapa gyveno kaip jogas Indijoje. Nuo 1110 metų iki šių dienų jis sėkmingai sąmoningai atgimsta kaip Karmapa arba “Juodosios Karūnos Lama”. Jis buvo pirmasis atpažintas atgimęs Tibeto lama. 1959 metais, kiniečiams griaunant Tibetą, 16-ajam Karmapai Rangdžiung Rigpe Dordže pavyko palikti šalį su savo mokiniais ir vertingiausiomis linijos relikvijomis, taip apsaugant Karma Kagyu linijos perdavimą.
- [Budizmas - Lama Ole Nydahlas](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/budizmas-lama-ole-nydahlas/): Pirmaisiais 16-ojo Gyalwos Karmapos mokiniais vakariečiais buvo lama Ole Nydahlas ir jo žmona Hannah. Lama Ole Nydahlas moko Deimantinio Kelio budizmo kelio bei tikslo. Jo spontaniškumas ir gaivumas leidžia pajusti ką galima pasiekti ilsintis savo paties prote.
- [Budizmas - Deimantinio Kelio budizmas Vakaruose](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/budizmas-deimantinio-kelio-budizmas-vakaruose/): Nors vakaruose yra daug įvairių budistinių linijų centrų, šis tinklapis priklauso 230-čiai pasauliečių Karma Kagyu budistinių centrų, kuriuos įkūrė Lama Ole Nydahlas paprašytas 16-ojo Gyalwos Karmapos. Centrams vadovauja Nju Delyje, Indijoje, gyvenantis 17-asis Karmapa Thaje Dordže. Tai demokratiškos grupės, veikiančios nemokamo ir savanoriško darbo, įkvėpimo ir draugystės dėka. Nariai dalinasi pareigomis, t.y veda meditacijas, atsako į klausimus, moko budizmo kitų. Iki šiol Lama Ole jau yra išmokęs apie 30 savo mokinių, kurie keliauja ir moko daugelyje šalių.
- [Žemaičiams nėr vilčių tapti laisvamaniais](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/zemaiciams-ner-vilciu-tapti-laisvamaniais/): "Jau geriau fabriką pastatytų, šimtą žmonių į darbą priimtų", - sakė LŽ žurnalistei kavinės savininkė Violeta Gargasienė, paklausta apie netoliese restauruojamą Kražių vienuolyną. Violeta - katalikė, bet ir prekybininkė, savo kailiu patyrusi, kad per pastaruosius dvejus metus žmonių materialinis pajėgumas stipriai smuktelėjo. Jos griežti žodžiai - iš nevilties... Anot Violetos, Kražiai atgyja tik kartą per metus - atėjus švento Roko atlaidams. Dažniau švęsti žmonės neturi pinigų. Kai kalbėjomės su Violeta jos tuščioje kavinėje, Kražių bažnyčioje buvo aukojamos šventos Mišios. Tai buvo gražus renginys, skirtas Kražių skerdynių metinėms. Dalyvavo net du vyskupai, tad į bažnyčią susirinko daug žmonių.  Violeta nesitikėjo, kad žmonės po Mišių užsuks kavinėn, neruošė jokios užkandos, tik porą muštinukų, sakė iškepsianti, jei kas netyčia užklys. Ar paskaidrės Violetos nuotaika, kai ji perskaitys štai šį LŽ interviu su Kražių klebonu Alionidu P.Budriumi?
- [Budizmo mokytojas vaikystėje susapnavo visą savo gyvenimą](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/budizmo-mokytojas-vaikysteje-susapnavo-visa-savo-gyvenima/): Pernai per 60-ąjį savo gimtadienį lama Ole ir jo mokiniai šokinėjo su parašiutais. LŽ budizmo mokytojas sakė: "Ekstremaliomis situacijomis galima daug sužinoti apie savo protą". Vilniuje viešėjo vienas žymiausių budizmo mokytojų - europietis lama Ole Nydahlas. Kasmet du kartus pasaulį apkeliaujantis lama Ole Lietuvoje lankėsi jau šeštą kartą. "Sveikatai ir grožiui" budizmo mokytojas teigė, kad vaikystėje sapne matė savo gyvenimo kelią. Lama Ole ne tik medituoja ir skaito paskaitas - kartu su mokiniais dideliu greičiu jis važinėjasi motociklu, leidžiasi parašiutu. Prieš atvykdamas į Lietuvą lama Ole keliavo per Rusiją, šioje šalyje kūrė budizmo centrus. Į Vilnių atvyko iš Rygos, kitą dieną išvažiavo į Varšuvą. "Niekur ilgai neužsibūnu. Elgiuosi taip, lyg policija iš paskos vytųsi", per susitikimą Kultūros rūmuose akį mirktelėjo lama. Kasmet pasaulį jis apkeliauja po du kartus - beveik kasdien apsilanko vis kitame mieste. Savo gimtojoje šalyje Danijoje būna tik dvi savaites per metus.
- [Pokalbiai su savimi - Aurelijus AUGUSTINAS - Įvadas - 1](https://straipsniai.lt/mokslas/pokalbiai-su-savimi-aurelijus-augustinas-ivadas-1/): Rašyti apie Augustiną ir jo kūrinius visuomet labai sunku, nes apie tai jis pats yra daug ir iškalbingai pasakojęs savo veikaluose, ypač "Išpažinimuose" ir "Pataisymuose". Sunku ir dėl to, kad veik neįmanoma prilygti Augustino raštų įtaigai, dėstomos minties aiškumui bei kalbos grožiui. Tačiau sunkiausia tai, kad, pradėjus kalbėti apie Augustiną, neišvengiamai tenka paliesti labai daug dalykų. Jis pats drąsiai imdavosi vis naujų klausimų, keitėsi, brendo ir augo nepaprastai greitai. Augustinas ieškojo ir rado, beldėsi, ir jam buvo atidaryta. Sąžininga šio giliai į save pasinėrusio žmogaus svarstymų kelionė paliko daugybę ženklų - kūrinių, labai įvairių ir skirtingų. Atrodytų, kas bendra tarp pirmųjų Kasiciake (Cassiciacum) parašytų kartais paviršutiniškų, nesklandžių, dirbtinokų filosofinių dialogų "Prieš akademikus", "Apie palaimingą gyvenimą", "Apie tvarką" ar "Pokalbiai su savimi" ir tokių Hipone (Hippo) pražydusių mąstymo šedevrų, kaip "Išpažinimai", "Apie Trejybę", "Pradžios knygos tiesioginės prasmės paaiškinimai" ar "Dievo valstybė"? Lyg ir nieko. Išskyrus Augustiną kiaurai užvaldžiusį troškimą, tikrą visa įveikiančią filosofo aistrą pažinti save ir Dievą.
- [Pokalbiai su savimi - Aurelijus AUGUSTINAS - Įvadas - 2](https://straipsniai.lt/mokslas/pokalbiai-su-savimi-aurelijus-augustinas-ivadas-2/): Kasiciako viloje Augustino draugija gyveno "filosofinį" gyvenimą taip, kaip jį įsivaizdavo. Pusę dienos darbuodavosi laukuose, stebėdavo gamtą, vaikščiodavo į pirtį. Augustinas mokė ir auklėjo du paauglius - Licencijų ir Trygecijų. Veik kasdien kildavo įvairūs filosofiniai pokalbiai. Visur kur šios draugijos spiritus movens buvo Augustinas. Kiekvienoje smulkmenoje - užsikimšusiame vandentiekio kanale, perpjautame kirmine, gaidžių kautynėse ar dantų skausme - jis rasdavo filosofinių problemų. Pasitelkdamas čia pat skaitomų neoplatonikų mintis ir mąstymo būdą, leisdavosi svarstyti jas kartu su savo bičiuliais. Samdytas sekretorius užrašydavo pokalbį, vėliau Augustinas užrašus sutvarkydavo, ir taip radosi vienas filosofinis dialogas po kito. Augustinas daug mąstė ir meldėsi. Vėliau "Išpažinimuose" jis prabėgom paminės čia parašytus dialogus, bet pirmiausia prisimins anuometinius psalmių pažadintus apmąstymus ir užsimins apie stebuklingąjį dantų išgijimą.
- [Portalas TVNET gyvena paskutinias dienas](https://straipsniai.lt/technologijos/portalas-tvnet-gyvena-paskutinias-dienas/): Bendrovė "Grafton Entertainment" artimiausiu metu Lietuvoje nutrauks naujienų bei interaktyviosios televizijos interneto portalo TVNET veiklą. "Grafton Entertainment" direktorius pasakojo, kad nutraukti portalo veiklą nutarė bendrovės akcininkai, kadangi TVNET dirbo nepelningai. "Dėl žemo interneto vartojimo lygio bei mažų reklamos užsakymų TVNET Lietuvoje neatsipirko, todėl buvo nutarta jį uždaryti", - sakė J. Vilčiauskas. Anot jo, nuo portalo veiklos pradžios - 2000 metų rudens - "Grafton Entertainment" skyrė 1,2 mln. litų investicijų.
- [Saddamo įpėdinis renkamas internetu](https://straipsniai.lt/technologijos/saddamo-ipedinis-renkamas-internetu/): "Iraq.net" svetainėje visi irakiečiai kviečiami balsuoti už naująjį šalies vadovą, - tam atvejui, jeigu Saddamas Husseinas prarastų valdžią. Svetainės lankytojams pateikiamas "rinkimų biuletenis", kuriame išvardyta 14 galimų kandidatų į Saddamo įpėdinius. Šiuo metu pirmauja brigados generolas Najibas Salihis, surinkęs 20 proc. internautų balsų.
- [Europiečiai internete atras daugiau erotikos](https://straipsniai.lt/technologijos/europieciai-internete-atras-daugiau-erotikos/): Kompanija "Medianetcom" pranešė bendradarbiausianti su Šveicarijos bendrove "Erotic media" siekdama pasiūlyti interneto ir kabelinės TV vartotojams daugiau erotinio pobūdžio filmų. "Erotic media" skelbiasi esanti didžiausia Europoje erotinių filmų platintoja, pagaminusi beveik 500 iš 8000 savo siūlomų filmų, o "Medianetcom" verčiasi transliuodama juos internetu ir kabelinės TV kanalais. Pasak "Medianetcom" vadovo Klauso Helberto, jų klientams internete labiausiai rūpi erotika.
- [Transliacija iš persirengimo kabinos](https://straipsniai.lt/technologijos/transliacija-is-persirengimo-kabinos/): Dėvėtų drabužių parduotuvė Hamburge, persirengimo kabinoje įrengusi vaizdo kamerą, kuri transliavo vaizdą tiesiai į internetą, išjungė ją tik pareikalavus policijai. Incidentas kilo po to, kai 29 metų užsienietė, kabinoje matavusis sijonus, pastebėjo vaizdo kamerą ir pasiskundė policijai. Parduotuvės administracija savo ruožtu tvirtina, kad visi pirkėjai buvo įspėti, jog vaizdas iš šios persirengimo kabinos perduodamas į internetą, ir kad tokio užrašo neįmanoma nepastebėti.
- [Honkonge padidėjo nuostoliai dėl sukčiavimo internete](https://straipsniai.lt/technologijos/honkonge-padidejo-nuostoliai-del-sukciavimo-internete/): Praėjusiais metais sukčiaujant internete pavogtų pinigų suma Honkonge padidėjo penkis kartus. 2000 metais kibernetiniai nusikaltėliai internete pavogė 384 tūkstančius JAV dolerių, o pernai - jau beveik 2,8 milijono JAV dolerių. Tuo tarpu interneto nusikaltimų bendras skaičius minėtu palyginamuoju laikotarpiu sumažėjo nuo 368 iki 235. Policija teigia, jog interneto nusikaltimai tapo įmantresni ir konkretesni. Kibernetiniai nusikaltėliai vis gudriau išnaudoja saugumo spragas interneto prekybos puslapiuose.
- [AudioGalaxy vartotojai sekami](https://straipsniai.lt/technologijos/audiogalaxy-vartotojai-sekami/): AudioGalaxy bylų keitimosi tinklas atsidūrė eilinio skandalo dėl sekimo programų centre. Kaip paaiškėjo, į jos kliento programinę įrangą pateko kažkokios kompanijos VX2 sekimo programa, kuri seka vartotojų veiklą Internete. Ji perima kai kurią informaciją iš Tinkle pildomų formų, o tuomet slaptažodžiai bei atsiskaitymo kortelių numeriai iškart partenka į VX2 duomenų bazę. Be to, vartotojui apsilankius kai kuriose svetainėse, programa demonstruoja reklaminius langus. VX2 tinklapyje tvirtinama, kad visa konfidenciali informacija yra nedelsiant ištrinama iš duomenų bazės, to patikrinti neįmanoma.
- ["Skyscraper" pasirodys ir gamezone.lt](https://straipsniai.lt/technologijos/skyscraper-pasirodys-ir-gamezone-lt/): Vis labiau populiarėjanti didelio formato reklaminė užsklanda "skyscraper" (120x600 standartas) neužilgo pasirodys ir portale gamezone.lt Pirmoji interaktyvų didelio formato reklaminį banerį suskubo idiegti lietuvos verslo konsultacijų ir informacijos technologijų sprendimų bendrovė "Metasite". 2001 metais bendrovė "Interactive Advertising Bureau" ištyrė banerių reklamos įtaką prekės ženklo žinomumui, ir paaiškėjo, kad "Skyscraper" formato baneriai yra 3-6 kartus efektyvesni nei standartiniai baneriai, šiuo metu naudojami daugelyje Lietuvos interneto portalų.
- [Kova su el. pašto šiukšlėmis nesibaigia](https://straipsniai.lt/technologijos/kova-su-el-pasto-siukslemis-nesibaigia/): Nekomercinė organizacija Trustle pradėjo naują interneto vartotojų apsaugos nuo nepageidaujamų laiškų kampaniją. Organizacija sudarė sutartį su kompanija ePrivacy Group, pagal kurią bus gaminama programa, sertifikuojanti komercinius el. pašto pranešimus. Trustle idėja – sukurti parašą, užtikrinantį, kad kompanija sertifikavo savo teisę siuntinėti pranešimus ir ši žinutė nėra neteisėtas kišimasis į privatų vartotojo gyvenimą. “Vartotojai galės be vargo nustatyti gaunamų žinučių teisėtumą ir žinos, į ką kreiptis, jei jo teisės pažeidžiamos”, - pareiškė Trustle direktorius.
- [Internetas paverstas superkompiuteriu](https://straipsniai.lt/technologijos/internetas-paverstas-superkompiuteriu/): JAV, Prancūzijos ir D. Britanijos fizikai savo kompiuterių pajėgumą išnaudos nuotoliniam duomenų, esančių serveriuose skirtingose pasaulio vietose, apdorojimui. Europos ir JAV mokslininkai Interneto pagalba apdoros terabaitus informacijos, gautos iš elementarių dalelių greitintuvo Stenfordo universitete. Anksčiau šis darbas tekdavo trims kompiuteriams, kuriuos turėjo moksliniai centrai. Dabar viską spręs ryšio linijos “storumas”. Šiuo metu iš greitintuvu atliktų tyrimų surinkta 145 terabaitai informacijos apie elementarias daleles.
- [Internetas + milicija = rusija :-)](https://straipsniai.lt/technologijos/internetas-milicija-rusija/): Kaip pranešė laikraštis “Novyje Izvestija”, Rusijos Vidaus reikalų ministerija rengia eilę teisinių iniciatyvų, kurios pastebimai apribos eilinių piliečių priėjimo prie Interneto galimybes. VRM specialistams pavesta iki pavasario paruošti įstatymo “Dėl saugumo” pataisas bei išplėsti baudžiamojo kodekso straipsnį, papildžius jį norma “neteisėtas priėjimas prie kompiuterinės informacijos”. Pataisose numatomas privaloma Interneto vartotojo registracija vidaus reikalų sistemoje.
- [Microsoft strategija "juodai" kritikuojama Internete](https://straipsniai.lt/technologijos/microsoft-strategija-juodai-kritikuojama-internete/): Anoniminis vartotojas su humoru Internete pakomentavo Microsoft pareiškimus apie savo naują strategiją, pavadintą “Trustworthy Computing” (“Patikimos kompiuterinės paslaugos”). Nežinomasis užregistravo adresą TrustWorthyComputing.com. Vartotojas, įvedęs šį adresą, nukreipiamas į sistemos Google paieškos puslapį. Paieška, atlikta pagal raktinius žodžius “Microsoft security”, “privacy flaw” ir kt., išveda virš 400 tūkst. nuorodų apie Microsoft produkcijos skylių ir pažeidžiamumų.
- [Duobkasiai nebekas numirelių, nes siuntėsi pornografiją](https://straipsniai.lt/technologijos/duobkasiai-nebekas-numireliu-nes-siuntesi-pornografija/): East Lotian grafystėje (Škotija), įtariant nesankcionuotu pornografijos siuntimųsi iš Interneto darbo vietoje, atleisti du laidojimo biuro darbuotojai. Vyksta tarnybinis tyrimas. Kaip praneša EdinburghNews.com, kol kas neaišku, ar kompiuteris, esantis biuro priimamajame, tokiais tikslais buvo naudojamas darbo metu, kai ten pilna gedinčių artimųjų ir giminių. Įmonės vadovybės nuomone, tai, kad tokiame reikale įsivėlusi moteris, keista jau savaime, jau nekalbant apie tai, jog laidojimo biuras – turbūt paskutinė vieta, kur galima tikėtis panašių įvykių.
- [Bendrauk su robotais Internete](https://straipsniai.lt/technologijos/bendrauk-su-robotais-internete/): ActiveBuddy paskelbė ketinanti atskleisti savo programų kodus. Šie instrumentai skirti programinių agentų kūrimui, kurie Interneto trumpųjų žinučių vartotojams suteikia galimybę ieškoti įvairiausios informacijos Internete. Pavyzdžiui, tokio agento galima paklausti, kuriame kino teatre dabar rodomas “Žiedų valdovas” ir greitai gauti detalų ir prasmingą atsakymą. Šiuo metu ActiveBuddy bendradarbiauja su 15 kompanijų, tarp jų ir tokie gigantai kaip Hewlett-Packard.
- [Asteroidus saugos Internetas](https://straipsniai.lt/technologijos/asteroidus-saugos-internetas/): NASA sukūrė automatinę apsisaugojimo nuo asteroidų, kurie galėtų rėžtis į Žemę, sistemą. Sistema, pavadinta Sentry (Sargybinis) pastoviai atnaujina žinomų asteroidų orbitą kai gauna naujos informacijos. Objektai, keliantys potencialią grėsmę, yra skelbiami sistemos svetainėje (http://neo.jpl.nasa.gov/risk/), o kai paaiškėja jog grėsmės nebėra, jie iš tinklapio pašalinami. Šią sistemą per dvejus metus sukūrė NASA’os Programa Žemei artimų objektų stebėjimui.
- [CŽV nebenaudoja “cookies”](https://straipsniai.lt/technologijos/czv-nebenaudoja-cookies/): CŽV nebenaudoja “cookie” bylų viename savo tinklapių, po to, kai privati grupė aptiko uždraustus veiksmus. CŽV atstovas pareiškė, kad tai buvo klaida ir įvyko netyčia. “Pyragaitinės” bylos buvo sukritikuotos kaip pažeidžiančios privatumą, nes jos gali sekti naršytojo veiksmus. “Tai buvo mūsų klaida. Mes to nenorėjome”, sakė CŽV viešųjų tinklapių prižiūrėtojas. Vieną šių ilgai išliekančių “pyragaičių” aptiko Viešosios informacijos tyrimo organizacijos vadovas. Jis sakė, dėl šio fakto ypač susirūpino, nes puslapis, kuriame jis aptiko “cookie” bylą, leidžia ieškoti dokumentų pagal raktinius žodžius. “Įvestas raktinis žodis atskleidžia neįtikėtiną kiekį informacijos apie vartotojo interesus.
- [Linux stumia Microsoft iš Vokietijos rinkos](https://straipsniai.lt/technologijos/linux-stumia-microsoft-is-vokietijos-rinkos/): Vokietijos vyriausybė sudarė preliminarų susitarimą su IBM ir Linux kompanija SuSE, kuris turėtų palengvinti atviro kodo operacinių sistemų panaudojimą valstybinėse organizacijose. Šiuo ėjimu bus sumažintas valstybinių struktūrų priklausymas šioje šalyje nuo Microsoft produkcijos. Šiuo sprendimu valstybinės institucijos nebus verčiamos naudoti išskirtinai Linux programinę įrangą, tiesiog IBM kompiuteriai su Linux operacine sistema bus parduodami lengvatinėmis sąlygomis.
- [Windows XP atnaujinimas](https://straipsniai.lt/technologijos/windows-xp-atnaujinimas/): Kompanija Microsoft išleido eilinį atnaujinimą operacinei sistemai Windows XP Home ir Professional Edition, sprendžiantį problemas su kompaktinių diskų įrašymu naudojantis standartinėmis sistemos priemonėmis. Tai jau ne pirmas Microsoft bandymas ištaisyti liūdną Windows XP įrašymo galimybės padėtį. Ši funkcija buvo reklamuojama kaip viena patraukliausių naujos OS savybių. Tačiau daugelis vartotojų praneša, kad kai kada disko, įrašyto Windows XP nepavyksta nuskaityti kitoje operacinėje sistemoje, tame tarpe ir ankstesnėse Windows versijose.
- [Internet Explorer + Klaida = Kalkuliatorius](https://straipsniai.lt/technologijos/internet-explorer-klaida-kalkuliatorius/): Naršyklėje Internet Explorer Izraelio saugumo specialistai aptiko gana rimtą klaidą. Ja pasinaudojus, nutolusiu kompiuteriu galima paleisti bet kokią programą – beje, nesinaudojant nei scenarijais (script) nei ActiveX. Klaida suveikia paleidus šį kodą: (dėl saugumo - kodo nepateiksime) Šį kodą galima nukopijuoti į užrašų knygelę, bylą išsaugoti su priesaga .html, ir ją paleidus naršyklėje Internet Explorer, pasileis kalkuliatorius (jei Jūsų kompiuteryje jis yra adresu, įrašytu kode).
- [Windows pradiniai tekstai už dyką?](https://straipsniai.lt/technologijos/windows-pradiniai-tekstai-uz-dyka/): CNet žinių tarnyba paskelbė neįtikėtiną žinią: Bill'as Gates'as nori platinti Windows operacinės sistemos programinius tekstus už dyką. Tai tikrai neįtikėtina žinia, mat iki šiol Windows buvo pačia brangiausia operacine sistema. Bill'as Gates'as teigia, kad tokį sprendimą lėmė pagarsėjęs teismo procesas prieš MicroSoft. Amerikos Teisingumo departamentas ir 19 valstijų dėl nesąžiningos konkurencijos patraukė MicroSoft firmą į teismą, ir šį teismą laimėjo. Teismas nuspręndė, kad MicroSoft firma pasinaudojo savo monopolistine padėtimi operacinių sistemų rinkoje, ir dėl to konkurentai su MicroSoft varžytis negalėjo. Greitai prasidės galutinė teismo dalis, kurioje bus nuspręsta, ką daryti su MicroSoft kompanija. Vienas iš galimų variantų - suskaidyti MicroSoft firmą į kelias mažesnes kompanijas, kurios negalėtų kenkti konkuruojančioms firmoms. Daugelis kaltintojų siūlė paskelbti Windows operacinės sistemos programinius tekstus. Tada konkurentai bent jau galėtų žinoti, kaip sudaryta Windows sistema, ir dėl to galėtų kurti geresnes programas.
- [Prancūzų žvalgyba kaltina MicroSoft kompaniją](https://straipsniai.lt/technologijos/prancuzu-zvalgyba-kaltina-microsoft-kompanija/): Vienas iš vadovaujančiųjų Prancūzijos žvalgybos karininkų oficialiai pareiškė, kad MicroSoft kompanija bendradarbiauja su National Security Agency - Amerikos šnipinėjimo tarnyba. Prancūzai teigia, kad MicroSoft firmoje dirba daug žmonių iš NSA, kurie kuria specialius slaptus priedus MicroSoft programoms. Prancūzų žvalgai pabrėžė, kad MicroSoft programos naudojamos daugiau, kaip 90-yje procentų kompiuterių, tad faktiškai, NSA kartu su MicroSoft kontroliuoja viso pasaulio elektronines sistemas. Prancūzų žvalgai taip pat teigia, kad MicroSoft sėkmė nėra vien Bill'o Gates'o bei kitų firmos kūrėjų nuopelnas. Teigiama, kad MicroSoft firmą labai smarkiai rėmė Amerikos specialiosios tarnybos, ir ta parama nebuvo vien finansinė. Teigiama, kad MicroSoft programas padėjusią platinti IBM kompaniją gerokai paspaudė Amerikos specialiosios tarnybos.
- [Nauja Netscape naršyklės alfa versija](https://straipsniai.lt/technologijos/nauja-netscape-narsykles-alfa-versija/): Atrodo, greitai sulauksime naujos Netscape Interneto naršyklės, nes jau išėjo oficiali bandymams skirta naršyklės versija. Mozilla pavadinta bandomoji naršyklė tikrai daro gerą įspūdį - ji greita, patogi ir labai maža. Naujoji naršyklė jau dabar palaiko daugumą Interneto standartų, bet teigiama, kad pavasarį išeisianti galutinė versija palaikys ne tik visus dabartinius standartus, bet net ir tuos, kuriuos dabar kuria w3 konsorciumas. Žiūrint į bandomąją Netscape naršyklės versiją, kyla tik vienas klausimas: ar naujoji naršyklė išpopuliarės?
- [Nauja programos darbui su vaizdais versija](https://straipsniai.lt/technologijos/nauja-programos-darbui-su-vaizdais-versija/): EasyDivX 0.80 - nemokamos programos versija. Ji skirta DVD diskų iššifravimui ir jų kopijavimui į kietąjį diską, o tai prieštarauja įstatymui. Kaip sako programos gamintojai, jie jokiu būdu nesiruošia skatinti piratavimo – programa skirta tik namų vartotojams, norintiems pasidaryti legaliai įsigyto DVD disko kopiją savo kompiuteryje. “Programos kūrėjai nori pabrėžti, kad kopijuoti DVD diską, kurio neįsigijote Jūs pats, yra neteisėta”, sakoma gamintojų svetainėje. Taip pat pabrėžiama, kad DVD diskų “nulaužimo” mechanizmas, panaudotas programoje, neturi nieko bendro su DeCSS, kurio kūrėjas dabar kaltinamas piratavimu.
- [Naują Linux distributyvą pristatė kompanija SuSe](https://straipsniai.lt/technologijos/nauja-linux-distributyva-pristate-kompanija-suse/): Kompanija SuSe pristatė aštuntą savo Linux distributyvo versiją. Vartotojams sistema tapo prieinama balandžio viduryje. Tarp svarbiausių atnaujinimų – darbastalio aplinka KDE3, pagerintas įdiegimas ir praplėstos multimedia galimybės. SuSe Linux 8 nuo ankstesnių versijų skiriasi geresnėmis kompiuterio konfigūracijos aptikimo savybėmis, darbu su disko skirsniais. Kaip sako gamintojai, naujajame distributyve yra automatinis aptikimas ir įdiegimas tokios aparatūros kaip spausdintuvas, garso plokštė ar TV imtuvas.
- [AOL išleido ICQ 2002](https://straipsniai.lt/technologijos/aol-isleido-icq-2002/): Internete pasirodė tarpinė versija (alfa) ICQ 2002a Build 3706. Pagal kompanijos AOL sumanymą, nauja Interneto žinučių programos ICQ versija turėjo likti paslaptimi, tačiau ją išlaikyti tarp kompanijos sienų pasirodė ne taip lengva. Kadangi nėra jokių pareiškimų apie atnaujinimus programoje iš pačios gamintojos, tai tenka remtis neoficialiais šaltiniais. ICQ 2002a dirba greičiau savo pirmtakų (apie stabilumą kol kas šnekėti anksti). Be to, buvo pakeista ir pritaikyta prie Windows XP vartotojo sąsaja ir įvestas Visual Styles palaikymas.
- [Microsoft pralaimėjo](https://straipsniai.lt/technologijos/microsoft-pralaimejo/): Vieno žinomiausių prekybinių ženklų pasaulyje “Windows” nuosavybę padarė ginčytina - Sietlo teisėjo nuosprendis. Teisėjas kategoriškai atmetė kompanijos Microsoft reikalavimą uždrausti programinės įrangos gamintojui vadintis Lindows.com, o jos produktui – operacinei sistemai – LindowsOS. Lindows.com vadovo žodžiais, jis patenkintas tokiu nuosprendžiu: “Mes įrodėme, kad sugebame apsiginti nuo gigantiškos kompanijos, o esant reikalui, tęsime kovą teisme”.
- [Microsoft pristatė Visual J# .Net versiją](https://straipsniai.lt/technologijos/microsoft-pristate-visual-j-net-versija/): Kompanija Microsoft išleido antrąją paketo Visual J# .Net beta versiją, leidžiančią kurti programinę įrangą Java kalba, kuri veiks tik Microsoft .Net aplinkoje. Pakete nėra galimybių kurti nuo platformos nepriklausomų programų. .Net – tai firmos Microsoft technologija, skirta įvairių paslaugų teikimui per Internetą. Ji leidžia prieiti prie Internete esančios programinės įrangos naudojantis įvairiausiais prietaisais – asmeniniais ir delniniais kompiuteriais, mobiliaisiais telefonais. Kaip žinia, kompanija Sun iškėlė Visual J# klausimą savo atskirame ieškinyje prieš Microsoft.
- [Jaunasis klasikas](https://straipsniai.lt/technologijos/jaunasis-klasikas/): Tvirta valia, įsitikinimas „open source" sistemų privalumais, šiek tiek pagalbininkų iš viso pasaulio ar iš Interneto ir, aišku, unikalus programuotojo talentas. Visa tai paskatino Linusą Torvaldsą pačiam sukurti naują operacijų sistemą. Retai kam pasiseka tapti legenda dar būnant dvidešimtmečiu, nebent sporto ar popmuzikos žvaigždėms. Dar sunkiau tai padaryti, jeigu pasislepi už kompiuterio monitoriaus ir dieną naktį programuoji. Vienas iš tų, kuriam tai pavyko padaryti, yra Suomijos švedas Linusas Torvaldsas. Tiesą sakant, Linusas pradėjo kurti dabar jo vardu vadinamą operacijų sistemą todėl, kad jam prireikė terminalo emuliavimo programos. Jis nusprendė parašyti ją pats, nes norėjo išsamiau susipažinti su procesoriaus veikimu. Greitai prireikė terminalo emuliatoriui suteikti dar kelias papildomas funkcijas, pavyzdžiui, reikalingas valdyti kietąjį diską. Ir šias funkcijas Linusas suprogramavo pats. Laikui bėgant, funkcijų atsirasdavo vis daugiau, o visas projektas ėmė vis labiau panėšėti į operacijų sistemą. Jis susikūrė „Posix" standarto kopiją - tam tikrų taisyklių, kurių privalo laikytis visi „Unix" variantai, rinkinį.
- [„Microsoft“ priversta keisti „Windows XP“](https://straipsniai.lt/technologijos/microsoft-priversta-keisti-windows-xp/): Šią vasarą kompanija „Microsoft“ atliks kai kuriuos operacinės sistemos „Windows XP“ pakeitimus, taip vykdydama susitarimą geriau tenkinti vartotojų poreikius ir pagerinti konkurencijos sąlygas. Programinės įrangos gamintoja pažadėjo pradėti „Windows XP“ pakeitimo darbus jau kitą mėnesį ir galutinę versiją pateikti vasaros pabaigoje. Nauja versija palaikys bevielius prietaisus „Mira“ ir skaitmeninę sąsają „Freestyle“. Be to, nauja versija vartotojams ir AK gamintojams leis išimti apie šešias vadinamas tarpines technologijas, integruotas į „Windows XP“. Šių veiksmų „Microsoft“ buvo priversta imtis po to, kai JAV teisingumo departamentas ir 9 valstijos kompaniją padavė į teismą dėl antimonopolinių įstatymų pažeidimų.
- [Net strategija](https://straipsniai.lt/technologijos/net-strategija/): Kompanija Microsoft paskelbė, kad paleidimui rengiama platforma .Net bus suderinama ne tik su asmeniniais kompiuteriais. Kaip tapo aišku, Microsoft pasirašė strateginio bendradarbiavimo sutartį su švedų kompanija Anoto. Anoto sukūrė naują rašytinio teksto, piešinių ir pan. pervedimo į kompiuterį koncepciją. Naudojant šią technologiją, reikalingas specialus popierius ir elektroninis rašiklis, kuris fiksuoja savo judesius (pagal žymenis ant popieriaus). Tada rašiklis perduoda duomenis į bet kokį Bluetooth įrenginį.
- [FTB įspėja dėl „Windows XP“](https://straipsniai.lt/technologijos/ftb-ispeja-del-windows-xp/): Nacionalinės infrastruktūros apsaugos centras „Microsoft Windows XP“ operacinės sistemos vartotojus ragina atsisakyti funkcijos, kuri leidžia hakeriams lengvai užpulti jūsų kompiuterį. FTB diskutavo su korporacija „Microsoft“ ir kitais pramonės ekspertais, siekdama išsiaiškinti būdus, kaip sumažinti „Windows XP“ saugumo spragų keliamą riziką. Programinės įrangos galiūnė pranešė, kad naujoje operacinėje sistemoje yra kelios pažeidžiamos vietos, kurios jūsų kompiuterius padaro atviresnius hakerių puolimams, laikinam sistemos išjungimui nuo vadinamosios „denial-of-service“ atakos ar šios atakos panaudojimui prieš kitus kompiuterius. Atakuojant „denial-of-service“ didžiulis interneto srautas užtvindo serverį, todėl kompiuterio nebegali pasiekti teisėtos užklausos.
- [Programinė įranga skirta kelionėms laike](https://straipsniai.lt/technologijos/programine-iranga-skirta-kelionems-laike/): JAV jau sukurta programinė įranga, kuri tiksliai atkuria evoliucijos eigą. Medikai ją naudoja tirdami, kaip bakterijos išsiugdys imunitetą vaistams. Programa buvo išbandyta paprašius ją suprognozuoti kaip bakterija išsivystys nuo tam tikro laiko prieš 40 metų. Rezultatai tiksliai atitiko tą informacija, kuri buvo surinkta atidžiai stebint bakterijas per tuos 40 metų. Vienas mokslininkų, dalyvavusių tyrime, sakė: “Tai labai svarbus pasiekimas. Vienas dalykų, kuriuos aptikome eksperimento metu, tai kad yra naujas vaistas, cefepime, kuris yra mirtinas daugeliui bakterijų ir galėtų būti geras antibiotikas.
- [Internete siaučia piktas el.pokštas](https://straipsniai.lt/technologijos/internete-siaucia-piktas-el-pokstas/): Kaip praneša „Symantec“, internete plinta piktas el.pokštas, įspėjantis apie tariamą virusą. Išsigandę vartotojai ištrina „Java Debugger Manager“ failą, pavadintą „jdbgmgr.exe“. „Symantec“ klientų aptarnavimo darbuotojai jau visą savaitę susiduria su šiuo atveju. Daugelis vartotojų, norėdami apsisaugoti, ištrina failą ir vėliau jiems prireikia pagalbos jį įdiegiant. Melagingame pranešime teigiama, kad minėtas failas yra virusas, kuris plinta per adresų knygeles, ramiai laukia ir po 14 dienų sugadina AK. Taip pat rašoma, kad virusas yra labai pavojingas ir prašoma šį laišką išsiųsti visiems pažįstamiems.
- [„Code Red“ vis dar kelia grėsmę](https://straipsniai.lt/technologijos/code-red-vis-dar-kelia-gresme/): Kompiuterių apsaugos ekspertai praneša, kad prieš 9 mėnesius pasirodžiusio kirmino „Code Red“ versija 2, toliau plinta internete, keldama pavojų kompiuteriams ir palikdama juos lengvai prieinamus tyčinėms atakoms. Šiuo metu yra užkrėsta daugiau nei 18 000 sistemų, kuriomis pasinaudojus galima nulaužti bet kokį tinklapį, sako Dugas Songas, hakeris ir apsaugos ekspertas kompanijoje „Arbor Networks“. Didžiausią susirūpinimą kelia didelio mąsto paskirstytos „denial-of-service“ (DDOS) atakos pasinaudojant „Code Red“ serveriais. DDOS atakoje daug kompiuterių duomenimis užtvindo vieną taikinį ir taip sustabdomas aukos interneto ryšys ir priėjimas prie puolamo tinklapio.
- [Naujas virusas “mėgsta” WordPad](https://straipsniai.lt/technologijos/naujas-virusas-megsta-wordpad/): Kompanija TrendMicro paskelbė apie dar vieno viruso atsiradimą, kuris naudojasi vartotojų pasitikėjimo programa “Outlook Express”. Naujas kirminas, gavęs vardą VBS_SLIP.B, plinta prijungto prie žinutės failo pavidalu ir aktyvuojasi atidarius šį failą. VBS_SLIP.B veikia išsiuntinėdamas savo kopijas visiems adresų knygutės adresatams, o taip pat paveikia kelis Windows sisteminius failus. Kompanijos TrendMicro specialistams išanalizavus šio viruso veikimą buvo nustatyta, jog kirminas turėtų duoti komandą paleisti 100 milijonų tekstinio redaktoriaus WordPad kopijų, tačiau kompiuteriuose, kuriuose virusas buvo testuojamas, tai neįvyko.
- [Kompiuterinis virusas gali apkrėsti nuotraukas](https://straipsniai.lt/technologijos/kompiuterinis-virusas-gali-apkresti-nuotraukas/): Viena kovos su virusais kompanija tvirtina, kad buvo išrastas naujas, grafinius failus apkrėsti galintis virusas. Nuo bus nebe saugu internete talpinti savo šeimos albumus. Virusas pavadinimu Perrun, šiuo metu dar neplinta, tačiau kovos su virusais ekspertai yra sunerimę, nes tai yra pirmasis virusas, kuris apkrečia ne programinius failus, tačiau paprastus duomenis, kurie anksčiau buvo manomi esą saugūs. “Mūsų susirūpinimas yra ne konkrečiai šiuo virusu, tačiau tuo, kas gali sekti jo pavydžiu” – teigia Vincentas Guloto iš vienos didžiausiu anti-virusinių programų gamintojų McAfee Security.
- [Viruso „Melissa“ kūrėjas gavo 20 mėnesių kalėjimo](https://straipsniai.lt/technologijos/viruso-melissa-kurejas-gavo-20-menesiu-kalejimo/): Davidas L.Smithas, sukūręs kompiuterinį virusą „Melissa“, kuris prieš trejus metus supančiojo kompiuterių tinklą visose JAV, buvo nuteistas 20 mėnesių kalėjimo ir turės sumokėti 5000 dolerių baudą. Viruso kūrėjas, išėjęs iš kalėjimo 3 metus negalės naudotis internetu, kompiuteriniais tinklais ar skelbimų lentomis be teismo sutikimo. Teisėjas taip pat nusprendė Smithui skirti 100 valandų viešųjų darbų, ir taip išnaudoti nusikaltėlio darbo kompiuteriu įgūdžius. Smithas, kuris buvo sučiuptas greitai po viruso išplatinimo, buvo pripažintas kaltu dar 1999-ųjų gruodį. Gindamasis Smithas prisipažino kaltu dėl 80 mln. dolerių nuostolių.
- [Naujas virusas](https://straipsniai.lt/technologijos/naujas-virusas/): Internete pasirodė naujoviškas virusas, naikinantis kompiuterio diskuouse esančius duomenis. Šis virusas turi ir kitą bjaurią savybę - jis trukdo dirbti Amerikos greitosios pagalbos tarnybai. Kol kas šis virusas yra gana retas paplisti, bet jei jis paplistų smarkiau, dėl jo veiklos nukentėtų nemažai žmonių. Pirmieji pranešimai apie kirminą, pavadintą „BAT.Chode.Worm“, „Firkin worm” ar „911 virus” pasirodė Federalinio Tyrimų Biuro nacionaliniame infrastruktūros apsaugos centre. Deja, šie pranešimai nieko bendro su pokštais neturėjo. Teigiama, kad šis kirminas, Internete ieško kompiuterių, kurie leidžia skaityti failus ir naudoti spausdintuvą, į šiuos kompiuterius įsirašo, perrašo kietojo disko informaciją ir, jei randa modemą, skambina 911 telefonu.
- [Naujas virusas demonstruoja nepadorius vaizdus](https://straipsniai.lt/technologijos/naujas-virusas-demonstruoja-nepadorius-vaizdus/): Panda Software skelbia aptikusi naują virusą Fotodesn. Tai įprastas pašto kirminas, plintantis su prisegtomis bylomis. Bylos turi dvigubą plėtinį .PDF.EXE arba DIF.EXE ir bylos .gif ženkliuką, kad vartotojas manytų jog tai – paveiksliukas. Kirminas arba pašalina visas bylas su priesagomis SCR, TTF, XLS, DOC, DWG, MP3, CDX, BMP, HTM, HLP, CHM, JPG, CDR, MDB, DBF, ICO, BAK ir GIF, arba išvis sužymi kietąjį diską. Užsiimdamas tokia kūrybine veikla virusas neužmiršta išsisiuntinėti pašto adresais.
- [Atrastas naujas, itin sunkiai sunaikinamas virusas](https://straipsniai.lt/technologijos/atrastas-naujas-itin-sunkiai-sunaikinamas-virusas/): Antivirusų kompanijos atrado naują virusą, sugebantį automatiškai atsinaujinti. Virusas, pavadintas W95.Babylonia vardu, plinta per IRC pokalbiams skirtą programą mIRC. ir užkrečia įvairias programas bei pagalbos failus. Babylonia virusas turi išskirtinę savybę - jis sugeba atsisiųsti savo papildymus iš Interneto. Tikra likimo ironija, kad Babylonia virusas atsinaujina panašiai į antivirusines programas. Vos tik virusas pastebi, kad jūs prisijungėte prie Interneto, jis iškarto pabando atsisiųsti įvairius savo atnaujinimus iš serverio, esančio Japonijoje.
- [Pasirodė MP3 bylos-virusai](https://straipsniai.lt/technologijos/pasirode-mp3-bylos-virusai/): Problemos Microsoft ir RealNetworks vaizdo ir garso bylų grojimo programose daro formatą MP3 pavojingu. Hakeriai turi galimybę perimti melomanų naršyklių kontrolę ir paleidinėti kenkiančias programas. Tiksliau, tai ne paties MP3, o grotuvų RealOne ir Media Player savybė skaityti bylas net su pakeistomis priesagomis. Ja pirmiausia pasinaudojo spamo siuntėjai ir pornografinių svetainių savininkai. Skandalas prasidėjo po to, kai paleidę roko grupės Lifehouse įrašą programoje Media Player, vartotojai ekrane išvydo pornografinį filmuką, o po to jų naršyklės ėmė masiškai atidarinėti “pop-up” langus.
- [Viruso "Klez" atakos prieš gamezone.lt sustabdytos](https://straipsniai.lt/technologijos/viruso-klez-atakos-pries-gamezone-lt-sustabdytos/): Viruso "Klez" ( W32.Klez.H@mm ) atakos prieš gamezone.lt sėkmingai sustabdytos. Per klaidą išplatinę virusą žmonės operatyviai informuoti. Gamezone.lt programuotojų buvo sukurta nepiktybinė W32.Klez.H_anti@mm modifikacija. 8 val. 30 min. – 30 000 Lietuvos internautų gavo laiškus su automatiškai įsidiegiančia antiviruso programa. 9 val. Hotmail pašto tarnyba savo serveriuose įdiegė viruso blokavimo programą. Manoma kad virusas Lietuvoje plis dar tris dienas, tačiau “apkrėstų” kompiuterių skaičius mažėja geometrine progresija.
- [Romantiškas virusas](https://straipsniai.lt/technologijos/romantiskas-virusas/): Kai kurios antivirusinės bendrovės pranešė, kad užregistruotas dar vienas elektroniniu paštu plintantis virusas. Savo „elgesiu“ jis labai primena neseniai atsiradusį „Goner“. Prie laiško prisegto failo pavadinimas dažniausiai yra atsitiktinis raidžių ir skaičių kratinys, turintis .pif, .scr, .exe, .com ar .bat galūnę. Šis virusas didelės žalos nepadaro, jis tik išjungia kompiuterio antivirusinę programą (Kasperskio laboratorijos, „Symantec“, „F-Secure“, „Sophos“ ir „Trend Micro“) ir išsisiunčia visais programos „Microsoft Outlook“ adresų knygelėje esančiais adresais. Be to, šis virusas padaro „script“ failą ir bando plisti per interneto pokalbių programą „mIRC“.
- ["Flash" failus pažeidžia virusas](https://straipsniai.lt/technologijos/flash-failus-pazeidzia-virusas/): Kompiuterių apsaugos ekspertai pirmą kartą aptiko virusą, puolantį „Macromedia Flash“ animacijos failus, plačiai naudojamus interneto reklamose ir kai kuriuose tinklapiuose. Virusas „SWF/LFM.926“ nėra labai pavojingas, nes jis savęs neplatina el. paštu ar per interneto naršykles, kaip daugelis kitų virusų. Tačiau vartotojai, apsilankę užkrėstame puslapyje ar gavę el. laišką, gali būti užkrėsti, jei parsisiųs ir atidarys „Flash“ failą savo kompiuteryje. Virusas pavojingas tik besinaudojantiems „Windows NT“ ar XP operacinėmis sistemomis ir savo kompiuteryje turintiems „Flash“ failų, kurie gali būti filmai, žaidimai ar kita animacija.
- [Vartotojai apgaunami ir priverčiami įsidiegti trojos arklius](https://straipsniai.lt/technologijos/vartotojai-apgaunami-ir-priverciami-isidiegti-trojos-arklius/): JAV vyriausybinė organizacija CERT, užsiimanti informaciniu saugumu, praneša, kad nežinomi piktadariai aktyviai naudojasi IRC kanalais ir interneto žinučių programomis organizuodami DoS atakas. Kaip praneša CERT, šiuo atveju veikia gryniausia “sociotechnika” – vartotojus apgaule priverčia savo kompiuteryje įdiegti kenkėjiškas programas ir tik nuo aukos patiklumo priklauso, kiek sėkmingas bus bandymas atlikti ataką. IRC ir interneto žinučių (ICQ, Instant Messenger ir kt.) vartotojai gauna automatiškai sugeneruotus pranešimus, kuriuose siūloma iš tam tikrų svetainių parsisiųsti antivirusines programas, siuntimosi programas arba, pavyzdžiui, pornografijos.
- ["My party" paplito visame pasaulyje](https://straipsniai.lt/technologijos/my-party-paplito-visame-pasaulyje/): Naujasis kompiuterinis virusas "My Party", kuris plinta po kompiuterinius tinklus, jau pažeidė 55 pasaulio valstybių kompiuterius. Pirmą kartą virusas buvo pastebėtas Singapūre, o vėliau jis atakavo viso pasaulio interneto vartotojus, trečiadienį paskelbė Japonijos kompiuterinės saugos bendrovė "Message Labo". Elektroniniu paštu atkeliaujančioje žinutėje anglų kalba siūloma "pažiūrėti naujas nuotraukas iš mano vakarėlio", kurios yra įdėtos į laikmeną, pridėtą prie elektroninio pašto žinutės.
- ["My party" virusas vis dar plinta](https://straipsniai.lt/technologijos/my-party-virusas-vis-dar-plinta/): Lietuvoje vis dar plinta kompiuterinis virusas "My Party", identifikuotas pasaulinio antivirusinės programinės įrangos gamintojo "Symantec". Anksčiau šis virusas buvo išplitęs Seime, Lietuvos radijuje bei televizijoje, kitose įstaigose bei verslo bendrovėse. Virusas "My party" (W32.Myparty@mm) sklido elektroninio pašto žinutėmis, kuriose buvo įrašytas žodis "New photos from my party!" ir prisegtas priedėlis www.myparty.yahoo.com. Kai atėjus tokiai žinutei atveriamas priedėlis, virusas užkrečia kompiuterį ir pats išsisiunčia visais elektroninio pašto adresais, esančiais vartotojo užrašų knygelėje. Tokie virusai gali sutrikdyti elektroninio pašto ir pašto tarnybinių stočių darbą. Didesnių problemų toks virusas nesukelia.
- [Virusų žala](https://straipsniai.lt/technologijos/virusu-zala/): Nepriklausomais tyrimais užsiimanti kompanija „Computer Economics“ paskelbė daugiausiai žalos padariusių kompiuterinių virusų sąrašą. Daugiausia žalos padarė virusas „I Love You“, kuris plito kompiuteriniuose tinkluose 2000 metais. Jo padaryta žala sudaro 8,75 milijardo JAV dolerių. Antroje vietoje virusas „Code Red“, pasirodęs 2001 metais – jis padarė žalos už 2,62 milijardus JAV dolerių. Trečią vietą užima pernykštė naujiena – virusas „SirCam“ (jo žala siekia 1,31 milijardo).
- [Kompiuterinis kirminas Britney Spears vardu](https://straipsniai.lt/technologijos/kompiuterinis-kirminas-britney-spears-vardu/): Pop žvaigždė Britney Spears prisijungė prie Anos Kurnikovos – jos vardu sukurtas kompiuterinis virusas. Pasak kompiuterių apsaugos ekspertų, virusas, pavadintas „VBS/Britney-A“ ir „VBS-BRITNEYPIC.A“, yra kilęs iš Europos ir toliau plinta visame pasaulyje. Kirminas užkrečia kompiuterį, kai vartotojas atidaro el. laišką „Outlook“ programoje. El. laiško temos eilutė: „Britney Pics“, laiškas: „Take a look at these pics ...“. Kai virusas atidaromas, jis išsiunčia savo kopijas visais el. pašto knygelėje rastais adresais. Kaip praneša kompanija „McAfee“, kirminas gali sulėtinti kompiuterio interneto ryšį, tačiau didesnės žalos nekelia.
- [Destruktyvus kirminas „Klez“](https://straipsniai.lt/technologijos/destruktyvus-kirminas-klez/): Pasirodė nauja destruktyvaus kompiuterinio kirmino „Klez“ versija. Naujasis variantas, plintantis el. paštu ir vadinamas „Klez.e“ šeštą nelyginio mėnesio dieną sugadina kai kuriuos aukos kompiuterio failus. Jis plinta automatiškai per „Windows“ sistemas, naudojančias „neužlopytą“ „Internet Explorer“ versiją. Antivirusų kompanijos „Klez.e“ aptiko dar sausio mėnesį, tačiau jis pasirodė toks atkaklus, kad Maskvos kompanija „Kaspersky Labs“ nusprendė sukurti specialų jo išvalymo įrankį. Didžiosios Britanijos el. pašto paslaugų teikėjos „MessageLabs“ saraše „Klez.e“ yra ketvirtas iš 10-ies po „Sircam“, „BadTrans“ ir „Magistr“ – senų virusų, vis dar plintančių internetu. Kompanija „MessageLabs“, tirdama kenkėjų srautą, per 24 valandas kirminą „Klez.e“ užfiksavo 400 kartų, „BadTrans“ – 750, o laiškų su „Sircam“ buvo apie 1 600.
- [Paplito pavojingas kirminas „Yarner“](https://straipsniai.lt/technologijos/paplito-pavojingas-kirminas-yarner/): „Yarner“ (w32.yarner.a@mm) atkeliauja kaip laiškas apie Trojos arklius iš teisėto kompiuterių apsaugos kompanijos tinklapio, bet iš tikrųjų – tai pavojingas kirminas. „Yarner“ yra „Windows PE EXE“ failas, maždaug 434K dydžio, parašytas „Delpfi“. Kirminas turi savo el. pašto programą, kuria naudodamasis išplatina savo kopijas. Patekęs į sistemą, „Yarner“ ištrina „Windows“ katalogą. Kol kas jis plinta Vokietijoje, tačiau jis potencialiai pavojingas ir jį pakeitus virusas galėtų plisti toliau bei pridaryti dar daugiau bėdų. Norint išvengti „Yarner“, reikia atisiųsti „Outlook“ pataisymą ir taip pat atnaujinti savo antivirusinę programą.
- [SirCam virusas ir kaip jį sunaikinti](https://straipsniai.lt/technologijos/sircam-virusas-ir-kaip-ji-sunaikinti/): "SirCam" viruso aprasymas. Platforma: Windows9x/NT/2000/XP. Tipas: E-pasto kirminas (worm). Rizikos lygis: Aukstas. Viruso vardas: W32/SirCam@MM. 1. Uzhkretimas Virusas platinasi e-laiskuose, attachmento pavidale. Uzkresto laisko pavyzdys: ---[cut]--- Subject: [failo vardas (atsitiktinis)] Body: Hi! How are you? I send you this file in order to have your advice arba "I hope you can help me with this ... Skaityti toliau
- [Internautai lengvabūdiškai pasirenka slaptažodžius](https://straipsniai.lt/technologijos/internautai-lengvabudiskai-pasirenka-slaptazodzius/): Britanijos kompanijos Egg tyrimų duomenimis, daugiau nei 60 proc. kompiuterių slaptažodžių galima lengvai atspėti, turinti minimalių duomenų apie kompiuterio vartotoją. Tyrimo duomenimis, sudarydami slaptažodžius 23 proc. žmonių naudoja savo vaikų vardus, 19 proc. – naudoja vyro arba žmonos vardą, o net 12 proc. kaip slaptažodį pasirenka savo gimimo datą. Britai nebūtų britais, jei nebūtų netekę proto dėl futbolo – net 9 procentai internautų šioje šalyje naudoja savo mėgstamiausios futbolo komandos pavadinimą kaip slaptažodį.
- [Apple ragina atsisakyti Windows](https://straipsniai.lt/technologijos/apple-ragina-atsisakyti-windows/): Kompanija Apple pradėjo nauja reklaminę kampaniją, kurios pagrindiniais herojais tapo 8 žmonės, anksčiau naudoję PC tipo kompiuterius, bet iškeitę juos į Macintosh. Apple vadovas Styvas Džobsas pabrėžia, jog reklamos herojai nėra aktoriai, o tikri žmonės, savo patirtimi įsitikinę Macintosh privalumais lyginant su kompiuteriais, turinčiais Windows. Reklaminiai klipai bus transliuojami stambiausiuose JAV kanaluose, o taip pat sporto varžybų metu. Be to, juos galima išvysti ir internete, adresu: http://www.apple.com/switch/ads (QuickTime 5 formatas).
- [Bilas Geitsas parduoda savo Microsoft akcijas](https://straipsniai.lt/technologijos/bilas-geitsas-parduoda-savo-microsoft-akcijas/): Microsoft įkūrėjas Bilas Geitsas pardavė dalį jam priklausančių programinės įrangos giganto Microsoft akcijų už maždaug 400 milijonus dolerių. Asmeninio B.Geitso spaudos atstovo duomenimis, pats turtingiausias pasaulio žmogus planuoja parduoti dar daugiau Microsoft akcijų, tokiu būdu norėdamas diversifikuoti investicijas. Pagal deklaraciją, kurią Geitsas padavė vertybinių popierių komisijai (SEC), jis realizavo 8 milijonus akcijų ir planuoja realizuoti dar du milijonus už 99 milijonus dolerių.
- [Ar valdysime kompiuterį mintimis?](https://straipsniai.lt/technologijos/ar-valdysime-kompiuteri-mintimis/): Vietoje pelės spragtelėjimo - mirkteli akimi, o teksto įvedimas valdomas mintimis. Ar greitai biologiniais signalais valdysime kompiuterį? Betarpiška žmogaus ir technikos sąveika turėtų padidinti efektyvumą. Tai būtų kitas žingsnis nuo šiuo metu jau esančių balsų ir gestų atpažinimo sistemų (žr. taip tai ""). Kol kas dar tėra tokių sistemų užuomazgos - reikia tobulesnių biologinių daviklių. Be to, dar nėra didelio praktinio šių technologijų panaudojimo perspektyvų. Tačiau jos gali labai padėti neįgaliesiems, kuriems įprastas darbas klaviatūra ir pele yra nepriimtinas. Jie gali būti pritaikomi ir interaktyviuose žaidimuose.
- [IBM dvigubai pagerino serverio parametrus](https://straipsniai.lt/technologijos/ibm-dvigubai-pagerino-serverio-parametrus/): Ta pati galia už pusę kainos. Arba dvigubai didesnė sparta už tą pačią kainą. Maždaug šitaip skamba IBM korporacijos kalba apie savo naująją Unix tarnybinę stotį „IBM p690". Viena iš svarbiausių šios sėkmės priežasčių buvo tai, jog IBM darbo kokybei ir patikimumui pagerinti pritaikė didžiuosiuose kompiuteriuose naudojamas technologijas. Naujausioje IBM Unix tarnybinėje stotyje (serveryje) „IBM p690", dar vadinama „Regatta", pritaikytos didžiuosiuose kompiuteriuose naudojamos technologijos, perimtos iš kompiuterio „IBM eServer z900".
- [Antimonopolinio procesas prieš Microsoft](https://straipsniai.lt/technologijos/antimonopolinio-procesas-pries-microsoft/): Teisėjas Thomas Penfield'as Jackson'as paskelbė teismo sprendimą dėl MicroSoft kompanijos veiklos. Įvertinimas labai griežtas - MicroSoft firma tyčia trukdė konkurentams, leido didžiulius pinigus, kad sužlugdytų kitas kompanijas. Teismas nusprendė, kad MicroSoft pažeidė Amerikos antimonopolinį įstatymą. Labiausiai Microsoft nusikalto, sujungdama Internet Explorer naršyklę su Windows operacine sistema. Teisėjas Thomas Penfield'as Jackson'as pasmerkė MicroSoft kompanijos veiksmus, ir pareiškė, kad ši firma įstatymus pažeidinėjo labai apgalvotai.
- ["Palm" klientą Lietuvoje surado internetu](https://straipsniai.lt/technologijos/palm-klienta-lietuvoje-surado-internetu/): Personalinės įmonės, prekiaujančios "Palm" kišeniniais kompiuteriais, savininkas Mindaugas Kilikevičius per kiek daugiau nei pusę metų veiklos sėkmingai populiarina bei parduoda kišeninius kompiuterius "PALM". Veiklos pradžioje investavus į interneto svetainę, ji iki šiol yra pagrindinis įrankis, kuriuo yra pateikiama informacija bei pritraukiamas klientas. Mindaugo Kilikevičiaus personalinės įmonės, prekiaujančios "Palm" kišeniniais kompiuteriais, savininkas mano, jog vartotojams labiausiai trūksta informacijos, todėl nuo pat įmonės įkūrimo pradžios įmonės savininkas stengėsi išnaudoti spaudos bei interneto galimybes. Interneto projekto paruošimui, įgyvendinimui bei priežiūrai pasirinko UAB "Infosistema", kuri tapo nuolatiniu M.Kilikevičiaus partneriu interneto srityje.
- [Galingiausias pasaulyje UNIX serveris](https://straipsniai.lt/technologijos/galingiausias-pasaulyje-unix-serveris/): IBM pristatė galingiausią pasaulyje UNIX serverį, taip užbaigdama penkerius metus trukusias pastangas sukurti naują UNIX sistemų klasę. Ši klasė sujungia naujausius atradimus mikroprocesorių srityje ir "mainframe" technologijas. IBM p690, pavadintas "Regatta", iš esmės keičia padėtį UNIX serverių rinkoje ir kainuoja perpus mažiau už ką tik "Sun" išleistą "Fire 15K". "Prieš penkerius metus IBM pradėjo iš naujo kurti UNIX serverį, ir šiandien pateikiame novatorišką technologiją, anksčiau nematytą UNIX sistemose,- sako Rod Adkins, IBM pSeries generalinis direktorius. - Šiuo metu UNIX rinkoje dar nėra ir, matyt, greitai nebus produkto, kuris šiam serveriui prilygtų galia, patikimumu ir lankstumu vykdant skirtingas užduotis. Kitas mūsų siekis - IBM "mainframe" technologija pakeisti "Intel" technologijomis pagrįstų serverių rinką."
- [IBM sustiprino kompiuterių apsaugą](https://straipsniai.lt/technologijos/ibm-sustiprino-kompiuteriu-apsauga/): Informacijos, esančios asmeniniuose kompiuteriuose, saugumas šiandien yra ypač svarbus klausimas. Mūsų sprendimas skirtas būtent šiam klausimui spręsti, - sako Rich Fennesy, IBM asmeninių kompiuterių padalinio viceprezidentas. – Bendrovės nuo šiol galės paprasčiau sukurti saugesnę naudojimosi kompiuteriais aplinką. Efektyviausias būdas, kaip mes galime padidinti asmeninių kompiuterių apsaugą, yra kasdieninių užduočių, tokių kaip slaptažodžių naudojimas bei failų užšifravimas, supaprastinimas. Klientams, kuriems reikia aukštesnio saugumo lygio, ši programinė įranga leidžia paprasčiau įdiegti biometrijos prietaisus, pvz., naujus nebrangius pirštų atspaudų skaitytuvus.”
- [Japonijos banko kompiuterinė klaida sukėlė chaosą](https://straipsniai.lt/technologijos/japonijos-banko-kompiuterine-klaida-sukele-chaosa/): Kai susijungė trys pagrindiniai Japonijos bankai, suformuodami didžiausią pasaulio banką, iš karto buvo aišku, kad iškils tam tikrų IT problemų. Tačiau niekas neįsivaizdavo, kad konfliktas tarp bankų kompiuterinių sistemų sukels šešias dienas trukusį chaosą, kurio metu įvyko 30 000 transakcijų klaidų ir buvo užlaikyta 2,5 mln. operacijų. Susijungus bankams prasidėjo transakcijų klaidos. Klientai išimdami pinigus iš bankomato jų negaudavo, nors pinigai nuo sąskaitos buvo nurašomi. Taip pat neįvyko 2,5 mln. automatinių bankinių operacijų, turėjusių įvykti tą dieną.
- [IBM ateities kompiuteris](https://straipsniai.lt/technologijos/ibm-ateities-kompiuteris/): Kompanija IBM sukūrė portatyvinio ateities kompiuterio prototipą. Nors jo dydis – kaip nedidelės užrašų knygelės, pajėgumu jis nė kiek nenusileidžia šiuolaikiniams nešiojamiems ir staliniams kompiuteriams. Įrenginio darbinis pavadinimas – Metapad. Nedideliame 13x8 cm dydžio ir apie 2 cm storio korpuse telpa 800 MHz procesorius, kietas 10 Gb diskas ir 128 Mb darbinės atminties. Savo vaizduoklio Metapad neturi. Reikalui esant, jį galima transformuoti į delninį kompiuterį, dėvimą, nešiojamą ar įprastą stalinį kompiuterį.
- [Transportas sekamas per palydovą GSM ryšiu](https://straipsniai.lt/technologijos/transportas-sekamas-per-palydova-gsm-rysiu/): "Bite GSM" ir UAB "Navigacinės logistikos centro" rinkai pristatyta vienintelė Lietuvoje GPS-GSM paslaugų sistema leidžia ne tik sekti transporto priemonių maršrutus, bet ir valdyti juos pagal įvairius parametrus, aktualius logistikos ir transporto kompanijoms. Sistema veikia GPS palydovų ir GSM ryšio pagrindu, - t.y. automobilyje įmontuota įranga nuolat fiksuoja aplink Žemę skriejančių GPS (Global Positioning System) palydovų informaciją ir GSM tinklu SMS žinutėmis ją siunčia į dispečerio kompiuterį.
- [Linux + Playstation 2](https://straipsniai.lt/technologijos/linux-playstation-2/): Jungtinėse amerikos valstijose operacinė sistema Linux ateina į Playstation 2 kompiuterius. Nuo gegužės Sony parduotuvėse bus pradėtas pardavinėti komplektas, kainuojantis 199 dolerius. Jame bus 40 Gb talpos kietas diskas, tinklo korta, klaviatūra, pelė bei Linux (for Playstation 2) Version 1.0. Pasak Sony atstovo ši naujovė nepakeis namų kompiuterio. Ji tik leis kurit Linux programas, tinkančias platformai Playstation 2.
- [Vienuolyno svetainė uždaryta už spam](https://straipsniai.lt/technologijos/vienuolyno-svetaine-uzdaryta-uz-spam/): Vladivostoke esančio vienuolyno tinklapis buvo uždarytas už masinį nepageidaujamų el. pašto laiškų siuntinėjimą. Svetainė monast.ru, kur dabar tėra eilutė “Closed for spam”, buvo patalpintas vietiniame Rusijos telekomo skyriuje. Siuntinėtuose laiškuose buvo prašoma paaukoti “vienuolyno atgimimo reikmėms”. Svetainės uždarymo detalės kol kas nežinomos. Joje buvo galima rasti vienuolyno istoriją, fotografijas, pravoslaviškus atvirukus ir, be abejo, paaukoti vienuolyno atstatymui.
- [NT ar Linux?](https://straipsniai.lt/technologijos/nt-ar-linux/): NT stengiasi įprastą "Windows" aplinką perkelti į serverį, kur sistemos administratorius gali spragsėti pele konfigūruodamas serverio aplikacijas. Kartu NT pateikia ir priemonių rinkinį, skirtą WWW svetainių kūrimui. VBScript lankstumas ir galimybių visuma yra didelis IIS privalumas, pvz., visai nesunku panaudoti klausimų-atsakymų COM objektą. Ir kai WWW svetainės lankomumas nėra milžiniškas, o daug jos turinio generuojama iš DB ir WWW sprendimų kūrėjai turi gerą "Microsoft" produktų naudojimo patirtį - NT tinka, kai norima greitai sukurti sudėtingos struktūros WWW svetaines.
- [Kur dėti senus kompiuterius?](https://straipsniai.lt/technologijos/kur-deti-senus-kompiuterius/): 2000-ųjų problema kartu mums primena, kad kompiuterių technologija sensta ir iš greitaeigių burlaivių pavirsta į vos besivelkančias baržas, kurios nebesuspėja su IT progresu. Ir nors kompiuteriai nesusidėvi, o programinė įranga nesudyla, kiekvienais metais išleidžiame krūvas pinigų technikos taisymams, atnaujinimams pakeitimams arba tiesiog išmetame tokias puikias operacines sistemas. Mes tiesiog nežinome, ką daryti su pasenusia technika, kuri graužia pačius IT pagrindus. Ir net nežinome, kiek turime pasenusios technikos. Jei padarysime prielaidą, kad visų formų informacija (programos, dokumentai, WWW puslapiai) anksčiau ar vėliau nugula į diskus, galime prognozuoti matuoti IT plitimą (ir sudėtingumą) parduotos diskų atminties kiekiu, - o jis padidėja 10 kartų kas 3 metai: nuo 1770 TB 1988-ais išaugo iki 800 tūkst. terabaitų. Tad akivaizdu, kad dabartinė naujausia technika pasens jau po trejeto metų.
- [Nematomo žmogaus kultūra](https://straipsniai.lt/technologijos/nematomo-zmogaus-kultura/): Internetas suteikia galimybę bendrauti su kitais. Ir kartu likti mums nežinomiems. Visi trokšta bendrauti ir kartu bijo tos galimybės, nes išėję iš savo žinomos ir saugios kertės jie pasijaučia labai pažeidžiami. Ir kuo mažiau asmeninės informacijos pateikiama viešai, tuo lengviau tie ryšiai užsimezga - štai kodėl dauguma pasirašinėja išsigalvotomis pravardėmis (nick). Kibernetinė visuomenė pavirto bendrija, kurioje jos nariai nori matyti, bet likti nematomi. Kuo mažiau savęs parodysi, tuo mažiau tave užgaus. Visi nori turėti išimtinę teisė spręsti savo viešumo klausimą. Ir šis noras sužlugdė JAV kongreso 1996 m. kėslus reguliuoti, ką žmonės gali kalbėti Internete. Atsakas iš kiber-erdvės buvo akimirksniu ir kietas kaip deimanto peilis. Internetas pasirodė vieningas ir jis laimėjo. Kiber-erdvės gyventojai nenori, kad kas nors ateitų ir tvarkytų jų gyvenimą. Jie tiesiog nori turėti tai, ką jie nori turėti… Ir taškas!
- [Ateities kalbos?](https://straipsniai.lt/technologijos/ateities-kalbos/): Ateitis yra neišvengiama be mažyčių programyčių vadinamų “skriptais”. Įvairioms firmoms besiveržiant į Voratinklio glėbį, jie pateikia labai pigų ir greitai realizuojamą būdą kurti dinaminius WWW puslapius. Lyginant su įprastinėmis kalbomis, pvz., C/C++, jie turi nemažai pranašumų. “Scenarijų” kalbas lengva išmokti ir apie jas gausu kuo įvairiausios informacijos visais klausimais. Ir kuo beprogramuotume (“Rexx”, “Perl”, Tcl arba “Python”), visada rasite “įsikirtusių” į tą reikalą ir pasiekusių paslapčių gelmę bet kurioje iš tų kalbų.
- [Besikeičiantis freeware veidas](https://straipsniai.lt/technologijos/besikeiciantis-freeware-veidas/): Programų dalijamų veltui (kartu su pradiniais tekstais) ar už simbolinę kainą kiekis sparčiai auga. O tarp garsiausųjų - "Linux" operacinė sistema ir populiariausias "Apache" WWW serveris. Programuotojai ir firmos dalija programinę įrangą skatinami įvairių priežasčių. "Natscape" taip pasielgė, kad išsaugotų rinką, kurią užkovojo "Microsoft Internet Explorer" (kuris irgi dalijamas veltui, bet be pradinių tekstų). Gilesnės priežastys - siekis padidinti serverių programinės įrangos pardavimus. Kai kurie programuotojai dalija programas kaip iliustraciją to, ką jie gali sukurti. Dar kiti laikosi "programų veltui" filosofijos manydami, kad programinė įranga turi būti prieinama visiems programuotojams, kurie gali ją naudoti, prisitaikyti ir patobulinti.
- [Interneto virusai](https://straipsniai.lt/technologijos/interneto-virusai/): Negi jus aplenkė "minties virusų" atmaina vadinama "Interneto virusais"? Vieni jų - tie el.laiškai, urie "perspėja" apie galimus baisius padarinius atidarius laišką, kurio "Subject" antraštėje priklijuota "Good Times" ar kokia kita "etiketė". Tokius laiškus NK suklasifikuoja, smulkiai aprašo ir demistifikuoja Vygintas Krasauskas. Visi šie įspėjimai neturi jokio rimto pagrindo. Tai yra sociologinis reiškinys, elektroninio amžiaus fenomenas, pavadintas "Virus Hoax" vardu (angl. "hoax", lot. "hocus" - apgavystė, mistifikacija, pokštas). Pavojingųjų laiškų ir virusų, dėl kurių keliama panika, dažniausiai nėra ir nebuvo."
- ["Sausainiai"](https://straipsniai.lt/technologijos/sausainiai/): Kai kas baiminasi "sausainių", mažų informacijos dalelių įrašomų į naršytojo diską). Neverta, nes jie niekuo negali jums pakenkti. O tai, kad jie saugomi jūsų diske, o ne serveryje tik padidina patikimumą - čia jūs galite juos peržiūrėt (atsisiųskite "sausainių" peržiūros programą iš www.winmag.com/Karen), pašalinti ir t.t. O jei norite uždrausti naršyklei kurti naujus sausainius, galite išbandyti WRQ firmos (www.wrq.com) @Guard, kuri leidžia iš WWW puslapių užklausų antraštės pašalinti "Referrer" lauką (jis nurodo IP adresą kompiuterio, iš kurio atėjo užklausa WWW puslapio atsiuntimui).
- [El. pašto šiukšlės](https://straipsniai.lt/technologijos/el-pasto-siuksles/): Tad ramia sąžine išmeskite žinutes apie įvairius el.paštu gaunamus virusus ("Good times" ir t.t.), kurie sunaikins kompiuterio duomenis vos tik pabandysite juos perskaityti. Dar kvailesnis pranešimas apie Interneto valymo dieną, per kurią reikia išjungti visus serverius ir t.t. Bet jei Tinkle nėra kompiuterių - nėra ko ir valyti.
- [Kiek saugus yra šifravimas?](https://straipsniai.lt/technologijos/kiek-saugus-yra-sifravimas/): Šiuo metu nėra pakankamai saugus ir 56-ių bitų ilgio raktas, nes pernai šią JAV vyriausybės remiamą DES schemą "pralaužė" per nepilnas tris dienas (nors ir su 250 tūkst. dolerių kainuojančiu kompiuteriu, tačiau tokį pajėgumą gai pasiekti ir įprastinių PK tinklas). Tad tvirtinama, kad šiuo metu reikia naudoti bent 128 bitų ilgio raktus (tokio ilgio raktus naudojane tik PGP, bet ir "Netscape" ir "Microsoft" naršyklės. O štai "Symantec" "Norton Your Eyes Only" suteikia galimybę turėti net 2048 bitų ilgio raktus.
- [Kokios egzistuoja priemonės saugumui padidinti?](https://straipsniai.lt/technologijos/kokios-egzistuoja-priemones-saugumui-padidinti/): "Winzip" kartu su duomenų suspaudimu siūlo ir jų archyvų užšifravimo galimybę. Tai nėra nepralaužiama apsauga, bet kuo ilgesnį slaptažodį parinksite, tuo sunkiau atrakins ZIP failą. Gaite pakankamai saugiai jaustis įvedę painų (raidės, skaitmenys ir specialūs ženklai) 16-os simbolių ilgio slaptažodį. www.winzip.com
- [Ar saugu Voratinklyje?](https://straipsniai.lt/technologijos/ar-saugu-voratinklyje/): Ar sudrausmina tokius naivuolius pasakojimai apie tai, kad Voratinklyje nesunku sumedžioti visą informaciją apie bendradarbius, kaimynus, draugus, priešus ir dar velniai žino ką? Atrodo, kad gyvename stiklo narve - pavyzdžiui, kad sužinoti kokio nors amerikiečio draudimo kortelės kodą, dabartinį ir ankstesnius gyvenamosios vietos adresus, gimimo datą ir ligos istoriją ur t.t. - tereikia vienos priemonės - paprasčiausios naršyklės (ir gal dar kartais - kelių skatikų). Ir Internetas čia niekuo dėtas - jis tik palengvino tos informacijos, kuri jau buvo kaupiama ir anksčiau, panaudojimą. Aišku, apie amerikoną informacijos nepakartojamai daugiau nei apie tūlą lietuvį - tačiau beveik akimirksniu gali sužinoti jo telefoną ir namų adresą "Lintel" telefonų knygoje.
- [Konferencija apie žaidimus elektroniniu paštu](https://straipsniai.lt/technologijos/konferencija-apie-zaidimus-elektroniniu-pastu/): Gamezone.lt kolektyvas per pastaruosius metus gavo daugiau kaip 1500 laiškų. Į daugelį laiškų atsakėme. Tačiau gavome pasiūlimų padaryti e-pašto konferenciją žaidimų tematika. Nuo šiol į visus klausimus atsakinėsime konferencijos pagalba. Kuo daugiau dalyvių - tuo daugiau minčių ir įdėjų. Šioje konferencijoje galėsite dalintis patirtimi kaip žaisti žaidimus, diskutuoti, bei paskelbti žinomus žaidimų kodus, patarti pradedantiems žaidėjams bei pasidalinti savo patirtimi žaidžiant žaidimus. Konferencijoje skelbsime nuorodas į svetaines kuriose rasite naujausių žaidimų demo versijas, foto albumus, žaidimų pataisas, kodus, bei kitą naudingą informaciją.
- [Playstation 2 - populiariausias](https://straipsniai.lt/technologijos/playstation-2-populiariausias/): Naujas tyrimas parodė, kad Xbox ir GameCube nepajėgs nurungti Playstation 2 populiarumo reitinguose. Kompanijos Datamonitor ataskaitoje skelbiama, kad visų trijų konkuruojančių žaidimų kompiuterių pardavimų skaičius sparčiai kils, tačiau Microsoft turės tenkintis antra vieta, o Nintendo – trečia. Kompanija sako, kad naujų kompiuterių pasirodymas atgaivino žaidimų rinką ir atnaujino vartotojų susidomėjimą. Papildomos funkcijos, tokios kaip DVD palaikymas ir žaidimas internete ir toliau vilios pirkėjus, tačiau Sony dominavimas rinkoje ir toliau liks nenugalimas.
- [Yahoo Games All-Star - žaidimai bus mokami](https://straipsniai.lt/technologijos/yahoo-games-all-star-zaidimai-bus-mokami/): Kompanija Yahoo!, kuri pastaruoju metu didina mokamų paslaugų skaičių, paskelbė paleidžianti naują tarnybą Yahoo! Games All-Star. Šios paslaugos užsisakymas kainuos 7,95 dolerių mėnesiui. Sistema apskaičiuota rimtiems žaidėjams, kuriems negana standartinių svetainės Yahoo Games galimybių. Yahoo! Games All-Star galima kurti savo žaidimų ir pokalbių kambarius, organizuoti turnyrus ir t. t. Taip pat pranešama, kad nemokama paslauga Yahoo Games toliau veiks normaliu režimu. Tačiau pilnai įmanoma, kad nemokamos paslaugos funkcionalumas palaipsniui mažės, kad daugiau vartotojų pereitų prie naujos paslaugos.
- [2001.05.04 UT turnyras klube "UG"](https://straipsniai.lt/technologijos/2001-05-04-ut-turnyras-klube-ug/): Pagaliau tapo aišku dėl pirmo rimto UT turnyro Lietuvoje. Jis įvyks Liepos 21 d. 10:00 val. Vilniuje klube "UG" (Underground) Tikslus adresas: Vilnius, Rotundo g-vė 4A , tel. 627989. Nario mokestis (10 Lt iki Liepos 15 d., 15 Lt nuo 15 iki Liepos 20 d., 20 Lt paskutinę dieną - 21 d.) nuo žmogaus. Registruotis reikia "UG" klube arba el.paštu pekas@unreal.lt ar tel. 8 286 52872 Prizai: 1 vieta - 100 Lt + 128 RAM, 2 vieta - 50 Lt + Logitech wheel mouse (2 buttons), 3 vieta - 30 Lt + UG klubo kilimėlis pelei, taip pat bus paguodos prizai (nuo "UG" klubo).
- [Pirmasis Quake2 turnyras Šiauliuose](https://straipsniai.lt/technologijos/pirmasis-quake2-turnyras-siauliuose/): PC žaidimų klube "Kibernetinė Brolija" įvyko pirmasis Quake2 turnyras Šiauliuose. Pagal geriausias quake'rių tradicijas turnyras prasidėjo gerokai pavėlavęs - kompiuterių rinkimas, derinimas, konfiguravimas ir žinoma gausios treniruotės - darbas, reikalaujantis pastangų ir laiko. Turnyro rengėjai savo ruožtu prisidejo prie vėlavimo tvarkydami žaidimo serverį. Taigi po ilgu pasiruošimų turnyras visgi prasidejo... Atrankinis turas vyko žaidžiant FFA dvieju minusų sistema. Visų 29 žaidėjų energija liejosi per kraštus.
- [X Zona organizuoja atrankinius turnyrus į CPL Eupore finalą](https://straipsniai.lt/technologijos/x-zona-organizuoja-atrankinius-turnyrus-i-cpl-eupore-finala/): X Zona klube gegužės 10 ir 12 dienomis bus organizuojami Counter - Strike ir Quake III atrankiniai turnyrai į CPL Eupore finalą, kuris vyks Vokietijoje Gegužės 17 - 19 dienomis. Turnyre gali dalyvauti ne jaunesni kai 18 metų jaunuoliai(pagal Vokietijos įstatymus dėl Quake III žaidimo žiaurumų). X Zona klubas turi teisę rengti atrankinius turnyrus Baltijos šalims (Lietuva, Lenkija, Latvija, Estija, Baltarusija, Kaliningradas) į Europos ir Pasaulio čempionatus.
- [Aliens vs Predator 2 atnaujinimas](https://straipsniai.lt/technologijos/aliens-vs-predator-2-atnaujinimas/): Kompanija Sierra išleido žaidimo Aliens vs Predator 2 atnaujinimą. Jis būtinas tiems, kurie nori žaisti Internete. Atnaujinime yra daug pakeitimų, tame tarpe ir žaidimo veikėjų savybių. Žaidimo Aliens vs Predator 2 atnaujinime ištaisyta vartotojo sąsaja ir daugelis personažų pakeitimų bei klaidų. Tarp jų – programos darbo nutrūkimas ekrano rezoliuciją pakeitus į 1600x1200 taškų, vaizduojant serverių sąrašą ir daugelis kitų.
- [Microsoft siūlo virtualius gyvūnus](https://straipsniai.lt/technologijos/microsoft-siulo-virtualius-gyvunus/): Microsoft produktai yra ideali terpė įvairiausių virtualių gyvių veisimuisi.Vis naujų ir naujų virusų epidemijos praūžia per kompiuterius, kuriuose yra Outlook arba MS IIS. Neseniai Microsoft programuotojams pasiūlė jėgas išbandyti kuriant programinius “gyvūnus”. Terrarium – žaidimas programinės įrangos gamintojams. Jį sukūrė .Net Framework gamybos grupė specialiai tam, kad pademonstruoti, kaip lengva kurti programas platformai .Net. Žaidimo esmė paprasta. Dalyvis turi viena kalbų, kurias palaiko .Net, suprogramuoti objektą – “gyvūną”. Visi objektai bus patalpinti į virtualią aplinką, kur jiems teks kovoti už būvį.
- [Kompiuterinių žaidimų klubas "X zona"](https://straipsniai.lt/technologijos/kompiuteriniu-zaidimu-klubas-x-zona/): Vienas didžiausių Vilniuje interneto ir kompiuterinių žaidimų klubas "X zona" lankytojus vilioja ir naktimis. Trijose "Pasidaryk pats" parduotuvėje įrengtose klubo salėse yra 64 kompiuterizuotos darbo vietos, apie pusė jų skirtos internetui naršyti. Visuose klubo kompiuteriuose įdiegti "Pentium" procesoriai, kurių sparta viršija 1 GHz, atmintinės - nuo 128 iki 256 MB, monitoriai - 19 colių įstrižainės. Klube taip pat yra įrengta ir "Playstation" žaidimų salė.
- [GameCube jau Europoje](https://straipsniai.lt/technologijos/gamecube-jau-europoje/): Žaidimų kompiuterio GameCube prezentacija Europoje vyko – kovo 3-ją. Europietiškos versijos kaina 250 eurų. Taigi, europietiškojo GameCube kaina gerokai mažesnė už kompanijos Microsoft kompiuterį Xbox. Pastaroji savo gaminį Europoje pardavinėti pradėjo kovo 14 dieną už 479 eurus. Palyginimui, Sony Playstation 2 Prancūzijoje kainuoja 305 eurus. Prezentacijos dieną buvo parduota iki 500 tūkstančių GameCube.
- [Neverwinter Nights žaidimą išleis Infogrames](https://straipsniai.lt/technologijos/neverwinter-nights-zaidima-isleis-infogrames/): Naujovišką žaidimą vaidmenimis Neverwinter Nights išleis kompanija Infogrames, kuri laimėjo teises šio žaidimo leidybai. Žaidimo gamintojai, BioWare ir Interplay, po ilgų ginčų pagaliau pasiekė susitarimo. Žaidime Neverwinter Nights bus nauja požemių sistema, kuri leis žaidėjams kurti savo nuotykius, didelis scenarijus vienam žaidėjui bei iki 64 žaidėjų serveryje režimas. Žaidimas turėtų pasirodyti dar šiais metais.
- [ZX Spectrum + SMS + Internetas = Telefonas](https://straipsniai.lt/technologijos/zx-spectrum-sms-internetas-telefonas/): Britų kompanija Amstrad išleido naują daugiafunkcinį telefoną E-m@iler Plus, kuris turi atnešti Internetą į kiekvieno anglo namus. Įrenginiu labai parasta naudotis ir jis turi daugybę galimybių, tarp kurių – skaitmeninis autoatsakiklis, faksas, el. pašto sistema, naršyklė ir net žaidimai ZX Spectrum. Elektroninio pašto sistemoje galima sukurti iki aštuonių sąskaitų (identity), kurių kiekviena gali būti apsaugota slaptažodžiu. Taip pat aparate yra Microsoft Mobile Explorer, kuria galima naršyti po bet kokius tinklapius Internete.
- [Rekordinė prekyba video žaidimais](https://straipsniai.lt/technologijos/rekordine-prekyba-video-zaidimais/): Praėjusiais metais videožaidimų prekybos apimtys Jungtinėse Amerikos Valstijose pašoko net 43 proc. Rinkos tyrimų bendrovės "The NPD Group" tyrimo duomenimis, 2000 metais JAV videožaidimų pramonės įplaukos sudarė 6,6 milijardo JAV dolerių, o pernai - 9,4 milijardo JAV dolerių. Įplaukos iš videožaidimų pardavimo pralenkė net JAV kino pramonės įplaukas, kurios praėjusiais metais siekė 8,4 milijardo JAV dolerių.
- [Lietuvos Quake Himnas](https://straipsniai.lt/technologijos/lietuvos-quake-himnas/): Liūdnai nušvies areną saulė  Paskendus kraujo patale,  Išnyko gėris šiam pasauly,  Kas buvo - nebegriš jau niekada.  Žemelapyje būsi vienas  Lydės tave tiktai dvasia,  Prispauski "railą" prie savos širdies  Ir šalta tau nebus jau niekada.  Net Dievo karstas nebylys  Nugrimzdo savo mirtyse  Suvalgęs tūkstančius gyvybių,  Jisai ramus - kaip niekada.
- [Žaidimų aprašymai](https://straipsniai.lt/technologijos/zaidimu-aprasymai/): Close Combat: The Russian front Žaidimas yra antrojo pasaulinio karo imitatorius. Visi ginklai ir vietovės yra tikros. Žaidimas išsiskiria iš kitų žaidimų savo tikroviškumu ir labai ilgais mūšiais. Dune 2000 Šis žaidimas tai labai garsaus žaidimo Dune 2 tesinys. Jame yra daug karinės technikos rūšių, puikūs efektai. Žaidime yra tris skirtingos rasės kurios viena nuo kitos daug kuo skiriasi. Dideli žemėlapiai, puikūs intarpai tarp misijų, kurie būna įvairūs ir neretai "užveda" žaidėją.
- [Išbandykite CS 1.4 Beta!](https://straipsniai.lt/technologijos/isbandykite-cs-1-4-beta/): Manau, kad daugelis žaidėjų, turintys gerą ryšį, apsidžiaugs sužinoje, jog nuo šiol CS 1.4 Beta yra prieinama viešajai publikai! Jeigu susidomėjote ir norite išbandyti naująją CS versiją, rekomenduojama tai daryti tik žaidėjams turintiems gerą ryšį, nes yra per daug visko siųstis turintiems 56kbs ryšį kiekvieną kartą norint pažaist.
- [Quake II](https://straipsniai.lt/technologijos/quake-ii/): Norite išbandyti šį puikų žaidimą Internete ir Jūs? Gerai. Pirmiausia Jums reikia įsigyti patį žaidimą ir kiek pramokti žaisti. Po to reikėtų pasitikrinti, ar Jūsų turima žaidimo versija nėra šiek tiek pasenusi. Jei kartais taip atsitiktų - papildymus galima parsisiųsti Interneto pagalba. Šiuo metu naujausia Quake2 versija yra 3.20 (versija rodoma dešiniame apatiniame konsolės ekrano kampe, konsolę galima iškviesti ir vėl paslėpti, paspaudus [~] klavišą klaviatūroje, kuris dažniausiai būna po [ESC] klavišu). Parsisiuntę šią programa, paleiskite ją, nurodykite direktoriją, kurioje instaliuotas Quake2 ir programa atnaujins reikiamus failus.
- [Quake II CTF (Capture The Flag)](https://straipsniai.lt/technologijos/quake-ii-ctf-capture-the-flag/): Įspėsiu išsyk - pirma geriau pabandyti paprastą Quake2. Tačiau jei Jūs pramokote žaisti Quake2 Internete - galite išbandyti ir vadinamą CTF modifikaciją. Capture The Flag, išvertus iš anglų kalbos reiškia "Pačiupti vėliavą", nors dažniausiai vartojamas būtent sutrumpinimas CTF. Žaidimas vyksta komandomis, kiekvina komanda turi vėliavą, kurią dalis komandos saugo, dalis šturmuoja kitos komandos tvirtovę ir bando pačiupti vėliavą bei atnešti į savo bazę. Sunku nusakyti visą azartą ir aistras, verdančias Quake2 CTF, todėl tiesiog paaiškinsiu, kaip paleisti CTF modifikaciją.
- [Quake World](https://straipsniai.lt/technologijos/quake-world/): Quake... Daugeliui šis žodis asocijuojasi su ilgomis valandomis prie kompiuterio… kartais net net ne valandomis, o paromis... Quake buvo vienas iš pirmųjų tikrų 3D grafinių žaidimų (tikras 3D - tai reiškia, kad veiksmas vyksta tikroje 3D erdvėje, o ne 2D plokštumoje kaip Doom’e, nors ir vaizduojama viskas trimate grafika). Paskatinta didžiulės Quake sėkmės, "ID Software" sukūrė QuakeWorld - Quake papildymą, leidžiantį žaisti Quake interneto pagalba. QuakeWorld siūlo ir Omnitel. Ar norėtumėte pabandyti šį jau klasika tapusį žaidimą?
- [Quake III Arena](https://straipsniai.lt/technologijos/quake-iii-arena/): Quake III - naujausias id Software kūrinys. Jei jūs norite pamėginti žaisti šitą žaidimą internete sekite toliau. Visų pirma, jums reikės legalaus kompaktinio disko su raktu (CD-KEY), nes be jo jums niekaip nepavyks prisijungti prie legalių interneto serverių(!). Jei jūs žaidimą jau turite, jums tereikia parsisiųsti naujausią šiuo metu Quake III Arena papildymą (Point Release), kuris yra 1.27h (pirma reikia suinstaliuoti 1.27g!!!), tačiau greitai pasirodys ir naujesnė versija. Versija rodoma paleidus Quake3 ir paspaudus ~ dešiniajame apatiniame kampe.
- [Dianetika I dalis](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/dianetika-i-dalis/): Vystantis žmogaus nervų sistemai formuojasi analitinis protas – informacija yra atrenkama ir dedama į atmintį. Analintis protas sugeba skirti daugybę tos pačios spalvos atspalvių. Tačiau šalia analitinės atminties išlieka reaktyvinė atmintis. Reaktyvinis protas yra labai primityvus, jo logika būtų tokia: jei skaudėjo degant raudonai šviesai – visada venk šios šviesos; jeigu kada nuskriaudė žmogus su barzda – bėk kuo toliau nuo visų barzdočių. Visa, kas buvo patirta vaikystėje veikia visą mūsų gyvenimą. Reaktyvinis protas įrašo šią informaciją tais momentais, kai skausmas ar stipri emocija išjungia analitinį protą. Reaktyvinio proto religija – “visi jie tokie“, “visos jos tokios“, “visi jie vienodi“. Tai yra, reaktyvinis protas baltą prilygina juodai. Daugelis psichosomatinių ligų, įpročių bei neracionalus elgesys esti dėl reaktyvinio proto. Tuo plačiai naudojasi hipnotizuotojai - įrašydami naujas programas. Reaktyvinis protas nukenksminamas ”pergyvenant iš naujo”, reveri būsenoje. Suradus skausmingą epizodą ir jį pergyvenus, tai kartojama tol, kol žmogus nebejaučia skausmo ar liūdesio, ar pykčio. Epizodas pereina į analitinę atmintį. Jis nebekelia jokių neigiamų emocijų ir skaumo. Netgi tada, kai žmogus reveri būsenoje prisimena, kad tėvai jo nenorėjo ir bandė daryti abortą, ir, tokiu būdu, ištrynus tą skausmą, jis vertina tą situaciją, kaip “kas buvo, tas pražuvo“. Taip atsikratęs visų neigiamų programų, žmogus tampa sveikas (sveikos sielos).
- [Dianetika II dalis](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/dianetika-ii-dalis/): Dianetikos tikslas - pasaulis be beprotybės, be nusikaltėlių ir karų. Tūkstančius metų žiauriose kovose žmogus stengėsi užkariauti materialiąją visatą, praktiškai nieko nežinodamas apie savo svarbiausią ginklą, apie patį vertingiausią turtą - savo protą. Jis pasiekė laimėjimų, nepaisant šios kliūties. Tačiau savo tamsumo ir nemokšiškumo dėka, be laimėjimų, jo pasiekimu tapo ir beprotybė bei ligos, kariniai resursai, galintys sunaikinti visus pasiekimus. Nė viena civilizacija negali pasiekti ko nors kelyje į stabilų išgyvenimą, nesivadovaudama žiniomis, kurios sudaro Dianetikos mokslą. Sumaniai taikant Dianetiką, įmanoma pasiekti užsibrėžtą tikslą. Kalbant apie atskirą žmogų, Dianetika gali užkirsti kelią arba sušvelninti psichinių sukrėtimų, neurozių, kompulsijų ir kompleksų pasekmes, sugrąžinti jam fizinę sveikatą, pašalindama maždaug 70% visų ligų, nuo kurių kenčia žmonija, pagrindinę priežastį. Šeimoje Dianetika padeda pasiekti didesnį tarpusavio sutarimą ir harmoniją. Tautoms ir mažesnėms grupėms - pvz., gamyboje užimtiems žmonėms Dianetika padeda pakelti gamybos lygį iki tokio lygio, kad visas apgailėtinas ideologijas, už kurias daugelis su gąsdinančiu entuziazmu yra pasirengę kovoti ir mirti, galima atidėti į šalį, pagrindinį dėmesį skiriant efektyviai Dianetikos technologijai.
- [Scientologija: Veiklos pavyzdys](https://straipsniai.lt/religija-ir-tikejimai/scientologija-veiklos-pavyzdys/): Tačiau sprendžiate visada tik Jūs, o ne tas, kas siūlo Jums pagalbą! Reikia “neeilinių“ sugebėjimų, kad leistum, jog kitas žmogus tvarkytų tavo gyvenimą. Svetimas žmogus problemų nesprendžia, o tik padeda jas išspręsti. Ar mes visi jau tiek nupezom, kad gyvename lyg kažkokios amebos, kur pastumsi, ten eisi. Manipuliacija niekada nepavyksta (!), kai žmogus yra stiprus. Taip, dažnai situacijos mes negalime pakeisti, tačiau galime pakeisti požiūrį į ją. Nereikia tikėtis, kad kažkas stipresnis išspręs bėdas, kad tereikia tik jį rasti. Žmogus turi suvokti, kad nė vienas gydytojas, aiškiaregys ar stebukladarys nepadarys to, ką turi padaryti pats. Tie, kas mano, kad už jo sveikatą atsakingi kiti žmonės, visada turės rimtų problemų. Sakoma, kad jei durnas buvai, tai durnas ir liksi, jokie kursai nepadės. Juk tame centre niekas neverčia, neima už rankos ir nepriverčia dalyvauti tuose kursuose. Tarp kitko, patys pigiausi kursai (seminaras) ten kainuoja 45 Lt, o jų pagalba galima pasiekti tiek pat, kaip ir tūkstančius dolerių kainuojančių pagalba. Kas mumis manipuliuoja? Reklama? Tas centras taip pat turi daryti savo reklamą. Kodėl niekas nekritikuoja skalbimo miltelių reklaminės manipuliacijos, be to, tūkstantį kartų “manipuliuotesnės“? Kas ją vertė kažkur važiuoti, tobulintis, netgi nepaskaičiavus savo pinigų? Daugelis protingesnių žmonių žino, kad santaupos yra skirtos juodai dienai, o ne investicijoms (šiuo atveju – į savo galimybes). Greičiausiai užtemo protas nuo atsivėrusių perspektyvų...
- [Kaip paruošti grybus žiemai](https://straipsniai.lt/kulinarija/kaip-paruosti-grybus-ziemai/): Mūsų klimato juostoje grybų mėgėjams aktualūs grybų konservavimo būdai. Jų ne tiek ir daug: džiovinimas, sūdymas, marinavimas, rauginimas bei šaldymas. Patikimiausiu konservavimo būdu laikomas džiovinimas. Net keletą metų pastovėję džiovinti grybai išsaugo aromatą, nepraranda savo mitybinės vertės. Džiovinti galima visus baravykinius ir nemažai lakštabūdinių grybų. Šiuo būdu konservuojami grybai turi būti nesukirmiję. Juos reikia švariai nuvalyti, tik jokiu būdu neplauti. Išdžiūvę grybai būna kieti, paspaudus lūžta. Tokie grybai turi būti laikomi sandariuose stikliniuose induose, medžiaginiuose maišeliuose ir būtinai sausoje vietoje. Į džiovintus grybus labai greit įsiskverbia drėgmė (jie pradeda pelyti) ar įvairūs kvapai (benzino, česnako, dažų). Pravartu kas keletą mėnesių patikrinti, kaip laikosi jūsų džiovinti grybai ir prireikus dar padžiovinti. Grybai džiovinami keletą dienų: iš pradžių 30-50 °C, vėliau 60-70 °C, galiausiai - ne aukštesnėje kaip 40-50 °C temperatūroje. Svarbu žinoti, kad džiūdami kai kurie grybai, pavyzdžiui, bobausiai, išskiria nuodingas rūgštis, todėl jų negalima džiovinti patalpoje. Mieste kaip grybų džiovykla dažniausiai tarnauja dujinė viryklė. Prieš vartojimą džiovinti grybai kelioms valandoms pamerkiami drungname vandenyje arba piene.
- [Tunelis Fantastika, o gal ir ne...](https://straipsniai.lt/mistika/tunelis-fantastika-o-gal-ir-ne/): Geso gražus vasaros vakaras. Danguje dar vis raudonavo aukšti plunksniniai debesys, nors saulė jau buvo nusileidusi. Viskas atrodė dvelkė ramybe ir jaukumu, tačiau tuo pat metu ore, žemėje ir sieloje tvyrojo kažkokio pavojaus, kažkokio nerimo nuotaika, kuri visiškai nesiderino su tylia vasaros vakaro vėsa. Kažko trūko šioje ramybėje, o gal atvirkščiai – tos ramybės buvo pernelyg daug – tik dabar pastebėjau, tiksliau sakant suvokiau kad negirdžiu nė vieno paukščio, niekur neloja šunys, net nezyzia uodai. Norėjosi slėptis kažkur į uždarą patalpą ar bent jau po antklode, kaip darydavau vaikystėje slėpdamasis nuo vaiduoklių. Labai aiškiai ėmiau suvokti, kad turi atsitikti kažkas labai baisaus. Baisaus ne tik man, ne tik mano kaimeliui, ne tik… Pavojus grėsė Žemei, visai gyvybei Žemėje. Pavojaus nuojauta darėsi vis aiškesnė, tik niekaip nesupratau, kas gi turėjo atsitikti ir kodėl būtent aš tą pavojų jutau vis aiškiau.
- [Greitai kompiuterio ekrane matysime trimatį vaizdą](https://straipsniai.lt/technologijos/greitai-kompiuterio-ekrane-matysime-trimati-vaizda/): Ar kada nors susimąstėte, kaip patogu būtų, jei kompiuterio monitorius rodytų ne dvimatį, o trimatį vaizdą? Turint tokį monitorių, ypač malonu būtų žaisti žaidimus, pavyzdžiui, tokius, kaip Quake. Manote, tokie monitoriai - fantastika?  Jau nebe - po pusės metų kiekviena pasiturinti firma panašų monitorių galės įsigyti iš Dimensional Media Associates kompanijos. Monitorius, sudarytas iš sudėtingos linzių bei parabolinių veidrodžiu sistemos, sukuria dvyliką erdvėje pakibusių vaizdo sluoksnių. Žmogus dalį vaizdo mato monitoriaus viduje, dalį - išorėje.
- [Japonijoje sukurtas 0,2 milimetro storio monitorius](https://straipsniai.lt/technologijos/japonijoje-sukurtas-02-milimetro-storio-monitorius/): Elektrotechnikos korporacija "Pioneer" (Japonija) sukonstravo 0,2 milimetro storio monitorių, ir tai leis savininkui visuomet su savimi turėti televizorių arba, pavyzdžiui, kompiuterį. Naujovei sukurti buvo panaudota vadinamųjų organinių elektroliuminescencinių ekranų technologija. Ekspertai prognozuoja, jog aukštos vaizdo kokybės dėka šie ekranai ateityje išstums iš rinkos skystųjų kristalų ekranus ir elektroninius vamzdžius. Organinis monitorius pasižymi išskirtinu vaizdo ryškumu ir tikslumu net kai ant ekrano krenta saulės spinduliai. Antrasis jo privalumas yra tai, kad monitorius yra plonas, kaip popieriaus lapas, be to, jis yra ir lankstus, todėl, net jei monitorius yra priklijuojamas prie rankovės ar kelnių, jis nelūžta.
- [Elektroninis popierius](https://straipsniai.lt/technologijos/elektroninis-popierius/): Skaitmeninis "popierius", kuriame bus galima rodyti besikeičiančius tekstus ir grafiką, idealiai apjungs geriausias tradicinių spaudinių ir vaizdo ekranų savybes. Kompanijos lenktyniauja tarpusavyje, kas pirmiau įgyvendins šią užduotį, vystydamos dvi konkuruojančias technologijas. Jis leidžia pasiekti puikią skyrą ir didelį kontrastą, jį galima skaityti iš didelio kampų diapazono, vaizdams saugoti nesunaudojama jokia išorinio šaltinio galia, sveria mažai, kainuoja dar mažiau ir, skirtingai nei dabartiniai kompiuterių ekranai, yra (tiesiogine ir perkeltine prasme) lankstus. Nieko keisto, jog tradicinis įrašas rašalu ant popieriaus lapo vis klesti ir skaitmeniniame pasaulyje, kuris turėjo išstumti popierių.
- [Didžiausios pasaulyje skiriamosios gebos monitorius](https://straipsniai.lt/technologijos/didziausios-pasaulyje-skiriamosios-gebos-monitorius/): Armonke, JAV birželio 27 d. IBM pristatė naują T220 plokščią monitorių, kurio vaizdo skiriamoji geba 12 kartų didesnė už dabartinių monitorių. Tai yra aukščiausios skiriamosios gebos monitorius pasaulyje šiuo metu. Naujuosius monitorius numatoma taikyti tokiose srityse, kur reikia ypač aiškaus vaizdo: medicinoje, spaudoje, grafiniame dizaine, bankininkystėje, meterologijoje ir tt. "Šis monitorius leis matyti ypač didelės skiriamosios gebos kompiuterinius vaizdus, kuriuos anksčiau buvo įmanoma išgauti tik aukščiausios kokybės spaudoje" – sako Saulius Šagamogas, "IBM Lietuva" verslo partnerių vadybininkas. Naujausią technologiją IBM vėliau perkels į nešiojamuosius, stalinius ar kišeninius kompiuterius bei kitą kompiuterinę techniką. Tai sudarys galimybes matyti skaitmenines nuotraukas ar žiūrėti video visiškai kitaip, t.y. žymiai ryškiau.
- [Perspektyvūs irenginiai](https://straipsniai.lt/technologijos/perspektyvus-irenginiai/): Yra jau sukurti prietaisai kurie susideda iš heminių aerozolių, kurie yra maišomi tarp savęs skleisdami kvapus. Tehnologijos greitai vystosi. Pati virtuali realybė naudojama daugelyje gyvenimo sričių. Robotai kuriuos valdo žmogus iš virtualios realybės atlieka pavojingus ir kitus įvairius darbus. Žaidimams kurti plačiai naudojama tehnologija Motion Capture, leidžianti "nuimti" žmogaus judesius ir juos priskirti trimačiam modeliui. Pavyzdžiui šis metodas naudojamas žaidime Dungeon Keeper 2, čia jūs galite matyti slenkantį vagį, šokančius skeletus.
- [Manipuliatoriai skirti virtualiai realybei](https://straipsniai.lt/technologijos/manipuliatoriai-skirti-virtualiai-realybei/): Labiausiai paplitę džoistikai ForceFeedback sistemos gaminami Immersion Corporation. Jie sugeba sukurti pasipriešinimo jėgą, panašiai kaip mašinose ar lėktuvuose. Vairas važiuojant per duobes veržiasi iš rankų, džoistikai skrendant reaktyviniu lėktuvu be pasipriešinimo neišves Jus iš “suktuko”. Beuodegė pelė FEELit Mouse – Dar vienas išradimas Immersion Corporation. Tokia pelė sugeba perduoti reljefo nelygumus ekrane žmogaus rankai. Galite pajusti kiekvieną raide ar simbolį. Viso ko reikia tai draiveriai ir specialus magnetinis kilimėlis. Ascension Tecnology Corporation siųlo peles 6D Mouse. Išvaizda jos kaip trijų klavišų pelės su išskirtiniu dizainu, bet viduje dar yra davikliai sekantys pakėlimą ir sukimą. Tokios pelės supaprastina judėjimą 3D erdvėje. Kūrėjai į ją žiūri kaip į pigią alternatyvą virtualiosioms pirštinėms.
- [Virtualios realybės-kostiumai](https://straipsniai.lt/technologijos/virtualios-realybes-kostiumai/): Pilnu virtualios realybės rinkiniu yra kostiumai,Jis susideda iš aptemto kombindzono su daugeliu magnetinių sensorių, kurie seka kūno judesius. Prie jo pridedamas HMD, riešo davikliai (rečiau pirštinės) ir laidai prijungimui prie kompiuterio. Iš tokių kostiumų galima būtų paminėti SpacePad pagamintas Ascension Technology Corporation. Jungiasi prie jungties ISA. Davikliai veikia tik magnetiniame lauke, taigi žmogus turi būti patalpintas į kažkoki prietaisa sukuriantį magnetinį lauką.
- [Riešo davikliai](https://straipsniai.lt/technologijos/rieso-davikliai/): Be pirštinių yra ir kiti davikliai sekantys rankos riešo judesius. Patys paprasčiausi kuriuose įdėtas tiktai position tracker, sekantis judesius nedidelio kubelio, kurį reikia laikyti vienoje rankoje. Lyginant su kitais gaminiais jis gana nebrangus, kainuoja apie 20- 40 dolerių. Tokius daviklius gamina firma Corporation.
- [Vr - pirštinės](https://straipsniai.lt/technologijos/vr-pirstines/): Kolkas pirštinės netokios populiarios kaip kaikurie akiniai. Jų tehnologijos dar brangokos pramogoms, nors jau pasiekiamos kai kuriose virtualiose salėse Electronic Visualization Lab. Daugiausia jos naudojamos ne žaidimamas. Sekti pirštų judesius joms padeda sudėtinga sistema elastinių šviesos laidininkų ir pora dešimčių daviklių. Kai tik pirštas pradeda lenktis, laidininkas sumažina šviesos srautą, o davikliai sugauna šviesos kritimą kokioje tai atkarpoje. Nuo šių pakitimų priklauso ir rankos riešas virtualioje aplinkoje. Žinoma ši technologija sukurta daugiau moksliniams tyrymams, negu žaidimams.
- [3D skydeliai](https://straipsniai.lt/technologijos/3d-skydeliai/): Šiuos prietaisus galima sulyginti su virtualios realybės akiniais, tačiau jie skiriasi tuo kad užsideda ant monitoriaus. Naudojant 3D skydelius vaizdas monitoriaus ekrane įgyja gilumą, tiesa yra vienas apribojimas monitorius turi būti 17 ar 19 colių istrižainės. Stereskopinių ekranų gamyba užsiima Nu-Vision Technologics, inc. Kūrėjai tvirtina, kad jų produkcija nereikalauja kokių tai papildomų prietaisų ir nevargina akių.
- [VR-šalmas (Head-Mounted-Display, HMD)](https://straipsniai.lt/technologijos/vr-salmas-head-mounted-display-hmd/): Šio tipo prietaisas yra labiausiai paplitęs, žinomas. Veikimo principas toks pat kaip žiūronų: vaizdo fiksavimas kiekvienai akiai. Gamyba virtualiųjų šalmų prasidėjo seniai, pirmaisiais modeliais buvo Vfx1 ir CyberFX. Pirmasis daugiau žinomas turi skleistinę 789x230 (181,470) pikselių, seka galvos pasukimą 45 laipsniais vertikaliai ir 360 horizontaliai. Jo kaina apie 600$, o СyberFX 100$. Vėliau atsirado pagerinti Vfx3D. Jie aprūpinti 0.7 aktyviu-skleistinės displėjumi 75 Hz –640х480, 70 Hz- 800х600 ir 62.5 Hz- 1024х768. Galvos padėties sistema (position tracker) turi jautrumą 0.5° leidžiamam 70-laipsnių pasukimui į viršų/apačią ir 0.1-laipsnių jautrumą visai horizontaliai plokštumai (360°). Fokusas randasi nuotolyje 3.35 metrai, kas ne taip vargina akis. Interfeisas šalmo numatytas platformai Silicon Graphics, Macintosh ir PC (USB-jungtis).
- [Virtualūs žiūronai](https://straipsniai.lt/technologijos/virtualus-ziuronai/): Šie prietaisai ne tik užtamsina paeiliui akis, o patys išveda vaizdą akims. Žiūronų pagrindas aktyvus LCD-tinklelis su matymo kampu 30-60 laipsnių. Atsirado pardavime palyginus neseniai ir dar neiškovojo pasisekimo. Šiandiena galima nusipirkti žiūronus V6 ir V8 Virtual Research Systems, Virtual Binoculars (VB) n- Vision, o taipat keletos kitų firmų. Vaizdas V8 gaunamas 1.3 skystųjų kristalų tinklelyje, skiriamoji geba ((640x3)x480), bet regeneracijos dažnis yra žemas – 60Hz, t.y. po 30 kiekvienai akiai.
- [Virtualios realybės akiniai](https://straipsniai.lt/technologijos/virtualios-realybes-akiniai/): Patys pirmieji tai raudonai - mėlyni akiniai. Žaidimu industrijoje jie naudojami retai, nes žaidimus reikia daryti būtent pagal juos. Yra pagaminti ir sudėtingesni akiniai. Jie veikia tokiu principu, kai į ekraną išvedamas vaizdas vienai akiai tuo momentu kai vaizdas tamsinamas kitai. Vaizdas rodomas kiekvienai akiai atskirai paeiliui, akiniai sukuria trimačio vaizdo iliuziją ekrane. Tokie akiniai dažniausia pridedami prie kai kurių video plokščių. Perkant komplekte juos su plokšte jų kaina gali siekti tik 10$. Vieni iš pirmųjų tokių akinių atsirado 3D Magic ir jų kaina apie 120$. Daugiau šiuolaikiniai yra EyeScream Wicked3D ir Сrystal Eyes pagaminti Stereographics. Pirmieji paplitę labiausiai, antrieji skirti daugiau profesionalams. Apačioje jūs matote: СrystalEyes (High- end) ir СrystalEyes Wired. Yra daugybė firmų gaminančių virtualiuosius akinius, bet mes visų neminėsime.
- [Virtuali realybė](https://straipsniai.lt/technologijos/virtuali-realybe/): Žmogus turi unikalią gamtos dovaną - stereoskopinį vaizdo matymą. Jis leidžia ne tik realiai jausti daikto kontūrus, bet ir kiekvieno žiūrimo daikto taško nuotolį. Tai įmanoma todėl, kad į akį patenka ne lygiagretus šviesos spindulys vamzdžio pavidalu, o konuso. O be to kiekviena akis mato vaizdą savo kampu. Visų spindulių susijungimas mūsų smegenyse ir duoda trimatį vaizdą. Žmogus visados stengėsi modeliuoti realybę, bet tik atsiradus programiniams prietaisams atsirado galimybė modeliuoti vaizdą artimą realybei. Taip atsirado menami pasauliai dirbtinai sukurti žmogaus. Nereikia galvoti kad virtualus pasaulis atsirado neseniai.
- [SoundBug + stalas = garsiakalbis](https://straipsniai.lt/technologijos/soundbug-stalas-garsiakalbis/): CeBIT parodoje buvo pristatytas įrenginys, pavadintas SoundBug. Gamintoja – kompanija Olympia – jį reklamuoja kaip alternatyvą ausinėms ar nešiojamų garso įrenginių garsiakalbiams. “SoundBug” pagamintas pagal technologiją, kurią sukūrė JAV kariškiai naudojimui hidrolokacijos srityje. Įrenginys yra mažesnis už kompiuterinę pelę ir savo forma ją primena. Jis standartine jungtimi prijungiamas prie garso įrenginio ir tvirtinamas prie kokio nors tvirto, lygaus paviršiaus (pavyzdžiui, stiklinio stalo ar lango stiklo).
- [3D garsas](https://straipsniai.lt/technologijos/3d-garsas/): Yra keletas tehnologijų sukurti 3D-garsą. Pas Creative tai EAX, pas Aureal - A3D, pas Microsoft tai DirectSound3D, esantys DirectX bibliotekose. Visos jos leidžia atkurti realistinį garsą, kurį sunku atskirti nuo tikro. Todėl, kad sukurti didesnį erdvinį efektą visi HMD aprūpinami ausinėmis. Pabandžius pavyzdžiui žaidimą su paprasta garso korta ESS, o po to su Creative Sound Blaster 64 PCI skirtumas gana didelis, bet tai geriau vieną kartą išgirsti negu šimtą perskaityti.
- [Ekrano skiriamoji geba](https://straipsniai.lt/technologijos/ekrano-skiriamoji-geba/): Pirmuoju pasirodymu šis skyrelis nepateikė išsamaus atsakymo iškeltu klausimu - jis tikėjosi šiokio tokio jūsų aktyvumo. Nepaisydamas savo lankytojų pasyvumo skyrelis papildo iškelto klausimo sprendimą pateikdamas universalesnį būdą naršytojo ekrano charakteristikoms sužinoti. Voratinklio naršytojai labai skiriasi vienas nuo kito. Skiriasi ir jų naudojama technika bei ekrano skiriamoji geba. Ką daryti, jei norime kad mūsų sukurti puslapiai neblogai atrodytų skirtingą skiriamąją gebą nusistačiusiems naršytojams?
- [Įlįskite į lankytojų kailį](https://straipsniai.lt/technologijos/iliskite-i-lankytoju-kaili/): Pradėdami kurti WWW svetainę pamąstyk apie jos lankytojus - pabandyk įlįsti į jų kailį. Ko jie čia ateina ir ko tikisi? Kaip jie turėtų naršyti jos užkaborius? Ne visada padeda profesionalių WWW kūrėjų firmų pagalba - pernelyg dažnai jie nuklysta arba vien į grynojo dizaino arba technologijos lankas - nekreipdami dėmesio į jūsų tikruosius tikslus. Ar visada "Java" pritrauks jums daugiau lankytojų nei švarutis senelis HTML? Kuri lankytojų dalis nori interaktyvaus bendravimo? Turite nuspręsti kaip surasti savo "aukso vidurį". Nebandykite perkrauti WWW puslapių įvairiais objektais nepalikdami juose "baltų dėmių" ir paraščių. Jei apie piešinius ir teksto dalis paliekama tuščios vietos - žmogaus akis maloniau tai priima.
- [Kad tekstas nerėžtų akies](https://straipsniai.lt/technologijos/kad-tekstas-nereztu-akies/): Net ir neįsivaizduojant dabartinio Voratinklio be animacijos, video ir audio įrašų ir kitų grožybių, tekstas tebelieka pagrindinė informacijos perteikimo priemonė. Jo skaitomumas yra svarbiausias veiksnys, nusprendžiantis, ar žmonės perskaitys tekstą ar nueis pro šalį. Pagal seną ir laiko patikrintą nuostatą, skaitomumas yra geriausias, kai tekstas pateikiamas kokybišku "serif" šriftu ir spalva sudarančia didelį kontrastą su fonu, yra lygiuojamas iš kairės ir eilutėje telpa apie 10-12 žodžių paliekant paraštes. Kūrybingai pateikus tekstą WWW puslapis tampa patrauklesniu.
- [Vertikalūs atstumai](https://straipsniai.lt/technologijos/vertikalus-atstumai/): Nenaudojant CSS tikslų atstumą tarp eilučių nustatyti yra sunku. Norint pateikti tekstą kas antra eilutė galima jas skirti P arba BR direktyvomis. Dar tiksliau atstumus tarp eilučių galima kas keli žodžiai įterpus fono spalvos vieno taško aukščio ir pločio GIF piešinį ir vertikalius atstumus nurodžius VSPACE parametru.
- [Stulpelio plotis](https://straipsniai.lt/technologijos/stulpelio-plotis/): Kadangi WWW svetainės lankytojas gali būti nusistatęs bet kokį šrifto dydį ir dirbti bet kokia skiriamąja ekrano geba, negalima garantuoti, kad visuomet eilutėje tilps 10-12 žodžių. Tad belieka arba orientuotis į dažniausiai naudojamus režimus (bet kas žino, kokie jie yra dabar ir kokie bus ateityje?) arba nustatyti fiksuoto pločio vidurinį lentelės stulpelį su "slankiomis" paraštėmis.
- [Paraštės](https://straipsniai.lt/technologijos/parastes/): Šiuo metu patikimiausia priemonė, jei nenaudojama CSS, paraštėms kurti yra lentelės. Kadangi skirtingos naršyklės kitaip skaičiuoja atstumus, vienintelis patikimas būdas leidžiantis skirtingose naršyklėse turėti tokio pat pločio paraštes - naudoti paraštės pločio ir spalvos vieno taško aukščio piešinį. Šią techniką iliustruoja šis pavyzdys, sukuriantis 100 taškų pločio pilkas paraštes baltane fone pateikiamam tekstui.
- [Šriftai](https://straipsniai.lt/technologijos/sriftai/): Dar tiksliau aprašyti puslapių aibės stilių ir naudojamus šriftus galima naudojant CSS (Cascading Style Sheets), apie kurią paruoštas atskiras straipsnis. Tačiau CSS priima į savo glėbį ne visos naršyklės. Tad nedidelės apimties teksto dalies (antraštei, meniu ar mygtukui) pateikimui konkrečiu šriftu (dažnai egzotišku) galima naudotis piešiniu (pvz., GIF failu). Šis metodas leidžia perteikti ir kitus, pvz., trimačius, efektus. Ruošiant piešinius reikia tinkamai valdyti "suliejimo" (anti-aliasing) režimą, kuris leidžia teksto raidžių kraštams sklandžiai "įaugti" į foną. Tai pašalina "rastro" problemas. Tačiau "anti-aliasing" yra neveiksnus mažų dydžių šriftams, nes tekstas pernelyg "išplaukia". Be to, naudojant "anti-aliasing" režimą sukuriama daugiau spalvų ir GIF piešinių failai labai padidėja. Palyginkite "anti-aliasing" veikimą šiuose dviejuose pavyzdžiuose su dviem skirtingo dydžio šriftais.
- [Vaizdi rašysena](https://straipsniai.lt/technologijos/vaizdi-rasysena/): "VBScript" yra naujausia "Visual Basic" atmaina, specialiai skirta Voratinkliui, kurio programas, įrašytas HTML puslapiuose, gali vykdyti "Microsoft" IE ("Internet Explorer") peržiūros programa. Tai objektinė programavimo kalba. Joje objektai turi charakteristikas, metodus ir įvykius, į kuriuos gali reaguoti. Viršutinis lygis yra langas, kuriame gali būti tik po vieną žemesnio lygio objektą, išskyrus rėmelius ("frame"), galinčius vieną langą suskaidyti į kelias sritis, o taip pat kelias "VBScript" programas. Objektas gali atsižvelgti į įvykius iškviesdamas atitinkamas "VBScript" paprogrames, pavyzdžiui, reaguoti į "OnLoad" įvykį ir atlikti veiksmus dokumento įkėlimo metu. Dokumento objektų charakteristikos ir metodai galioja tik veiksniame WWW puslapyje. Pavyzdžiui, naudodami "bgColor" ir "fgColor" charakteristikas galime sužinoti arba pakeisti WWW puslapio fono ir teksto spalvas.
- [Kaip lankytoją nukreipti į kitą www puslapį?](https://straipsniai.lt/technologijos/kaip-lankytoja-nukreipti-i-kita-www-puslapi/): Šį kartą pateiksime pavyzdėlį iliustruojantį kaip galima iš WWW puslapio priklausomai nuo lankytojo pasirinkimo, nukreipti jį į kitą puslapį. Norint geriau įsigilinti į šį pavyzdėlį reikia turėti bent minimalų supratimą apie "JavaScript" kalbą. Todėl, jei bus neaiškumų, kviečiame su šios kalbos (ir formų) pradmenimis kviečiame susipažinti šiame puslapyje. Jame yra pakankamai informacijos šio pavyzdžio supratimui.
- [Visi lygūs, bet kai kurie lygesni…](https://straipsniai.lt/technologijos/visi-lygus-bet-kai-kurie-lygesni/): Įsivaizduokite, kad turite nuolat kintantį WWW puslapį. Tačiau jame pasikeičia ne visi piešiniai - kai kurie išlieka tie patys. Kad lankytojai visada matytų nuolat atsinaujinantį puslapį nepriklausomai nuo jų naršyklės "kešavimo" (cashe) režimo, paprasčiausias būdas yra į puslapio antraštę įtraukti META direktyvą, nurodančią, kad šis puslapis nekešuotinas.
- [Piešinių atsiuntimo eilės tvarka](https://straipsniai.lt/technologijos/piesiniu-atsiuntimo-eiles-tvarka/): Piešinių atsiuntimo (GET) užklausas naršyklė išsiunčia ta eilės tvarka, kokia yra nuorodos į juos. Toliau jie siunčiami lygiagrečiai ir jų "atvykimo" tvarka gali būti bet kokia. Jei norite patikrinti užklausų eiliškumą, galite perimti "onLoad" įvykį. Tačiu kaip padaryti, kad piešiniai pasirodytų norima tvarka? Galima pasinaudoti CSS galimybe slėpti objektą. Aėjus tinkamam laikui visi piešiniai "atskleidžiami". Štai tokios piešinio "atskleidimo" galimybės iliustracija (ahtml.gif bus parodomas tik pilnai įkėlus WWW puslapį, t.y. tik tada, kai bus pateiktas log2.gif - net jei šis ir didesnis).
- [JavaScript atspindžiai](https://straipsniai.lt/technologijos/javascript-atspindziai/): Kaip parašyti interaktyvią Voratinklio programytę, kuri būtų pakankamai greita? Toks klausimas nedavė ramybės nuo pat HTML aušros. 1995-ais Netscape (pirmoji firma įsigijusi "Java" licenciją) nusprendė, kad reikia supaprastintos kalbos. Brendan Eich sukūrė kalbą, pavadintą "LiveScript". "Sun" ją pervadino į "JavaScript", - ir ji įsiliejo į mases su "Navigator 2.0". Ši kalba dar turi ECMAScript vardą, nes ją standartu pripažino ECMA. JavaScript objektų sukūrimui yra naudojami konstruktoriai - tai funkcija, kuri priskiria reikšmes this kintamajam. Konstruktorius iškviečiamas naudojant new operatorių. Šiame pavyzdyje pateikiame konstruktorių Automobilio objektui kurti.
- [Ką delne mums neša HTML 4.0?](https://straipsniai.lt/technologijos/ka-delne-mums-nesa-html-4-0/): Didžiausioji naujovė - sritys (frames). Anokia čia naujovė, gūžtels pečiais ne vienas, juk jos yra jau nuo pat NN 2.0. Tad ši specifikacija tik įteisino tai, kas jau buvo naudojama kelis metus. Pasikeitė tik srities aprašymas. HTML 4.0 įteisino ir objekto žymenį (object), kuris naudojamas įvairių "intarpų" pateikimui: Java-apletams, video ir audio srautams. Jis pakeičia daugelį dabar naudojamų "specializuotų" žymenų (pvz., applet, img ar embed). Didžiausias pavojus - kuriant WWW puslapius "neužmiršti" senesniųjų naršyklių. Iki šiol nebuvo griežtai apibrėžtas dinaminių HTML puslapių kūrimas. Naujoji specifikacija įtraukė naują META direktyvą, aprašančią puslapių kalbą.
- [Diskinio kaupiklio sąsajos](https://straipsniai.lt/technologijos/diskinio-kaupiklio-sasajos/): Dvi pagrindinės sąsajos yra ATA (paprastai vadinama IDE arba EIDE) ir SCSI. Kiekviena jų jungia kompiuterį su diskiniu kaupikliu ir kontroliuoja duomenų srautus tarp jų. Daugeliui vartotojų tinkamiausi yra EIDE kaupikliai. Jie pigesni nei SCSI įrenginiai, jiems nereikia SCSI suderintuvo, juos paprasčiau įdiegti. Be to, daugeliui atvejų EIDE kaupikliai veikia beveik ta pačia sparta kaip ir SCSI įtaisai. Tačiau jei reikia ypač didelės spartos, rinkitės SCSI kaupiklį. Ypač didelės spartos diskiniai kaupikliai naudingi vartotojams, kuriems reikia greitai perskaityti ar įrašyti didelius duomenų kiekius - dideles duomenų bazes, garso ar vaizdo įrašus. Tačiau toks kaupiklis beveik nepadidins bendros darbo spartos naudojant tekstų redaktorių ar nedideles lentelių apdorojimo programas. Kita vertus, didelės programos įsikraus sparčiau.
- [Naujas interferometras matuos mažiausius judesius](https://straipsniai.lt/technologijos/naujas-interferometras-matuos-maziausius-judesius/): Jurijus Ovčinikovas ir Timanas Pfau iš Štutgarto universiteto sukūrė naujovišką interferometrą, kuris senuosius metodus lenkia net 500 kartų ir leidžia matuoti pačius mažiausius judesius. Interferometrai ir šiaip jau yra labai jautrūs matavimo prietaisai, leidžiantys nustatyti koordinatės pasikeitimą šimtų nanometrų tikslumu - tai atitinka apie pusę naudojamos šviesos bangos ilgio. Paprastai tam reikia dviejų koherentiškų lazerio pluoštelių, sudedamų ekrane arba fotodetektoriaus paviršiuje. Vienas pluoštelis visada nueina tą patį kelią, o kito, matuojamojo pluoštelio kelias kinta. Ekrane dėl to atsiranda interferencinis vaizdas, kuris leidžia išmatuoti atstumą arba judesį.
- [Judantys šviesos perjungikliai](https://straipsniai.lt/technologijos/judantys-sviesos-perjungikliai/): Šiomis dienomis galima rasti daugybę mikroelektromechaninių sistemų (MEMS) taikymo optiniams tinklams skirtuose perjungikliuose pavyzdžių. Tarp tokiems prietaisams reikalingų savybių reiktų išskirti mažą sunaudojamą galią, didelę perjungimo spartą, didelį patikimumą, kompaktiškumą ir gamybos paprastumą. Bet kai kurias jų tam tikrose konstrukcijose yra labai sunku pasiekti. Floridos Optikos ir lazerių tyrimo ir studijų centro CREOL mokslininkai, kūrę kapiliarinį bangolaidinį perjungiklį (viršuje, kairėje) stengėsi, kad jis patenkintų kuo daugiau šių reikalavimų. 1"2 perjungiklis yra nesunkiai gaminamas ir jau buvo išbandytas perjunginėjant šviesą daugiau kaip 300 mln. kartų.
- [Japonija artėja prie 40 Gb/s](https://straipsniai.lt/technologijos/japonija-arteja-prie-40-gbs/): Japonijos elektronikos kompanijos, reaguodamos į rinkos poreikius, sparčiai artėja prie 40 Gb/s spartos komponentų ir perdavimo sistemų sukūrimo. „Netolimoje ateityje, kai pavyks suderinti 40 Gb/s ir 80 bangos ilgių optinio ryšio sistemas, visiems Japonijos namuose esantiems telefonams prijungti pakaks vos vienos skaidulos", - teigia Shinzo Suzaki iš Tokijuje įsikūrusios kompanijos Fujikura. Fujikura - viena iš daugelio japonų kompanijų, kuriančių šią technologiją. Svarbiausi dalykai 40 Gb/s sistemoms yra chromatinės dispersijos ir poliarizacijos modų dispersijos valdymas", - sako Suzaki. - „Todėl kurdami savo gaminius šiems klausimams mes skiriame daugiausia dėmesio."
- [Šviesa sujungia](https://straipsniai.lt/technologijos/sviesa-sujungia/): Optinės jungtys, pagamintos silicio CMOS lustų pagrindu, greitai įveiks elektrinių jungčių galimybių ribas. Apie šių jungčių perspektyvas žurnale „SPIE's Magazine" svarsto Standfordo universiteto profesorius Davidas A. B. Milleris. D. A. B. Milleris anksčiau yra dirbęs Bello laboratorijoje, kur kartu su bendradarbiais atrado kvantinio ribojimo sąlygotą Starko efektą ir sukūrė pirmuosius šviesos moduliatorius su puslaidininkinių kvantinių duobių dariniais. Dabar beveik visi tolimieji ryšiai remiasi optika, o visiškai optinės technologijos užkariauja vis didesnę rinkos dalį ir artimojo nuotolio tinkluose. Ateities vietinių tinklų technologijoje, pavyzdžiui, 10 Gb Ethernete optika turėtų būti naudojama labai plačiai. Be to, duomenų perdavimo optinių jungčių jau dabar yra didelių elektroninių sistemų viduje, ypač jungiant įrangos blokus prie įvairių periferijos blokų, pavyzdžiui, atminties.
- [Fotonai vietoj elektronų](https://straipsniai.lt/technologijos/fotonai-vietoj-elektronu/): Laser 2001 - World of Photonics. Taip nuo šiol vadinsis jau 30 metų Miunchene vykstanti lazerių mugė. Tai visiškai atitinka realią situaciją, nes didžiausios lazerinės technikos vystymosi galimybės atsiras būtent tada, kai ji priartės prie elektronikos. Terminu „fotonika" apibūdinami visi pritaikymai, generuojant, apdorojant, saugant, stiprinant ar perduodant optinius signalus. Šiuo atveju apibrėžimas vienas su vienu atitinka elektronikos definicijos skirtumą, kai vietoj elektronų naudojami fotonai. Bet fotonikos termino išskyrimas nereiškia, kad pramoniniai lazerinės technologijos pritaikymai nustumiami šešėlin. Šviesa yra universalus įrankis, todėl jos pritaikymo sritys aprėpia viską - nuo kompaktinių plokštelių grotuvų ir skenerių iki lazerinių gręžimo ir pjovimo staklių. Tarp jų rasime daugybę pritaikymų matavimo technikoje, medicinoje ar mene.
- [Šviesolaidinės jungtys](https://straipsniai.lt/technologijos/sviesolaidines-jungtys/): Paprastai vietinis ryšys apibrėžiamas kaip bet kokio signalo - balso, duomenų ar vaizdo - perdavimas tarp regioninio centro ir individualaus vartotojo. Jo ekvivalentas yra vietinis telefono pokalbis. Praktiškai vietinio ryšio teikiamos galimybės peržengia įprasto stacionaraus telefono tinklo ribas, jos kinta plėtojantis technologijoms, keičiantis teisiniams aktams ar rinkoms. Balso pokalbiai gali būti permaršrutizuojami į mobiliuosius ar korinio ryšio telefonus ir kai kuriais kabelinės televizijos tinklais ar skaitmeninėmis linijomis, kuriomis balsas bus perduodamas skaitmeniniame internetinio protokolo IP formate. Duomenys išstumia balsą kaip didžiausią telekomunikacinių srautų dalį net ir iš vietinių ryšių. Vaizdams perduoti dažniausiai pakanka paskirstytų kabelinės televizijos signalų.
- [Epitaksinės technologijos](https://straipsniai.lt/technologijos/epitaksines-technologijos/): Norint pagaminti didelės galios lazerinius diodus, būtina ženkliai sumažinti puslaidininkyje generuojamos šilumos kiekį. InGaAsP kvantinis našumas siekia 55 % ir viršija AlGaAs lazerių kvantinį našumą 45 %, be to, pirmoji medžiaga pasižymi geresniu šilumos laidumu, suteikiančiu bealiuminiams lazeriams didesnį bangos ilgio stabilumą dirbant aukštesnėse temperatūrose. Tai ypač svarbu tuomet, kai siekiant gauti didesnę galią keli lazeriniai diodai sudedami į vieną matricą. Pastarajam pritaikymui Tutcore sukūrė specialią aušinimo technologiją. Medžiagotyros požiūriu InGaAsP yra gana sudėtinga medžiaga. „Komercinė metaloorganinio cheminių dujų nusodinimo (MOCVD - Metal Organic Chemical Vapor Deposition) technologija nepasiekė brandos, būtinos gaminant galingus bealiuminius prietaisus", - teigia Asonenas.
- [Puslaidininkiniai optiniai stiprintuvai](https://straipsniai.lt/technologijos/puslaidininkiniai-optiniai-stiprintuvai/): Didėjant ryšių sistemų dažnių juostos pločiui optinio ryšio tinklų, perduodančių duomenų paketus, mazgams vis daugiau reikia optinių maršrutizatorių su sparčiais optiniais perjungikliais. Šį poreikį gali patenkinti puslaidininkiniai optiniai stiprintuvai, turintys ir didelę perjungimo spartą, ir stiprinimą, gerą kontrastą bei integravimo į didesnius darinius potencialą. Be to, ši technologija dabar yra pati svarbiausia, nes pagal ją tinklai atlieka kai kurias kitas svarbias funkcijas, tarp kurių minėtinos visiškas optinis bangos ilgio keitimas, bangos ilgių atrinkimas, signalų stiprinimas ryšio linijose ir prieš jiems patenkant į mazgą bei vidurinės spektro dalies apgrąžą.
- [Puslaidininkiniai šviesos signalai](https://straipsniai.lt/technologijos/puslaidininkiniai-sviesos-signalai/): Pastaruoju dešimtmečiu atsirado naujų puslaidininkinių šviesos šaltinių, kurie ėmė sparčiai keisti kaitinamąsias lempas įvairiose sferose, pirmiausia ten, kur reikalingi skaistieji šviesos signalai. Šie šaltiniai - tai gerai žinomi injekcinės elektroliuminescencijos principu veikiantys šviesos diodai, kurie iki tol buvo taikomi tik kaip indikatorinės lemputės ir miniatiūrinės skaitmeninės matricos. Pirmųjų didelio skaisčio šviesos diodų (puslaidininkinių lempų - PL) pagrindas buvo AlGaAs puslaidininkinis lydinys, jie spinduliavo vien ilgabangę raudoną šviesą. Tačiau sukūrus naujas puslaidininkinių medžiagų sistemas AlGaInP ir AlInGaN, panaudojus nanometrinių matmenų puslaidininkinius darinius ir patobulinus lustų optinę konstrukciją, atsirado nauja karta šviesos diodų, spinduliuojančių visuose regimo spektro ruožuose.
- [Į kramtomąją gumą panaši keramika](https://straipsniai.lt/technologijos/i-kramtomaja-guma-panasi-keramika/): Medžiagotyroje jau seniai žinomas superplastiškumu vadinamas toks reiškinys, kai pakaitinus iki tol labai trapią keramiką, ji staiga tampa labai elastinga medžiaga, kurią galima ištempti nebijant sutraukyti. Žurnale „Nature" glaustai pranešama apie Japonijoje vykdomus šios srities tyrimus. Pasakojama apie cirkonio oksido keramikos bandinius, kuriuos įmanoma ištempti iki dešimties jų pradinių ilgių.
- [Silicio rezervai dar neišsemti](https://straipsniai.lt/technologijos/silicio-rezervai-dar-neissemti/): Pasak Jameso Meindlo, Qiango Cheno ir Jeffrey Daviso iš Džordžijos technologinio instituto, puslaidininkinis silicis, iš kurio dabar gaminami beveik visi integriniai grandynai, turi pakankamai rezervų ir iki 2011 m. gali sutalpinti tūkstantį kartų daugiau tranzistorių nei šiuo metu. Tokiuose lustuose būtų apie milijardą tranzistorių. Nors fizikai ir nemato principinių tokios pažangos kliūčių, tačiau, be abejo, teks spręsti nemažai techninių klausimų. Pavyzdžiui, laidūs ir izoliuojantys sluoksniai privalės būti daug plonesni nei dabar: nelaidaus silicio oksido sluoksnio storis turės būti apie vieną nanometrą, o visi luste esantys komponentai - ne platesni nei 10 nm.
- [Galio nitridas ant silicio padėklų](https://straipsniai.lt/technologijos/galio-nitridas-ant-silicio-padeklu/): Su puslaidininkiais, turinčiais didelį draustinės energijų juostos tarpą, siejami dideli lūkesčiai. Gali būti, kad daugeliu atvejų jis pakeis silicį. Siemens gamina ir parduoda diodus iš silicio karbido, SiC, kurie padidina DC/DC keitiklių efektyvumą, o Cree gamina iš SiC aukštadažnius galios tranzistorius ir šviesos diodus. GaN yra dar viena daug žadanti medžiaga, iš kurios gali būti pagaminti tokias pat aukštas įtampas kaip ir SiC atlaikantys prietaisai, tik žymiai didesnių dažnių. Ką pasakytumėte apie stiprintuvą, duodantį 40 V išvesties įtampą ir dirbantį 40 GHz dažnių juostoje? Tokius stiprintuvus būtų galima puikiai panaudoti kaip optinių sistemų moduliatorius.
- [Termobranduolinių reaktorių kūrimo laimėjimas](https://straipsniai.lt/technologijos/termobranduoliniu-reaktoriu-kurimo-laimejimas/): Pasak anglų mokslininkų, valdoma termobranduolinė reakcija yra netolimos ateities reikalas. Termobranduolinė reakcija suteikia energiją žvaigždėms. Nors ji ir yra kur kas pranašesnė už atominėse elektrinėse naudojamą branduolių skilimo reakciją, techniškai valdomos termobranduolinės reakcijos iki šiol nebuvo pavykę realizuoti niekam. Pasirodo, kad tam geriausia yra naudoti magnetiniame lauke laikomas labai karštas dujas, vadinamąją plazmą. Milžiniškais eksperimentiniais termobranduoliniais reaktoriais jau buvo pavykę kai ką nuveikti. Jungtinės Karalystės atominės energetikos tarnybos (UKAEA) mokslininkams dabar pavyko sukurti mažesnes tokių pat įrenginių versijas, kurios gali būti paprastesnės techniškai, pigesnės ir greičiau įrengiamos. Šie bandymai yra labai perspektyvūs.
- [Mažytis organinis tranzistorius](https://straipsniai.lt/technologijos/mazytis-organinis-tranzistorius/): Bello laboratorijų mokslininkai sukūrė mikroskopišką veikiantį tranzistorių, milijoną kartų mažesnį negu smėlio smiltelė. Nebus sunku pagaminti ir didelį tokių komponentų kiekį, kadangi jie sugeba susiformuoti patys. Tiesa, iki tol, kol jie taps sudėtine komercinių gaminių ar kompiuterių dalimi, dar turės praeiti nemažai laiko. Iki šiol didžiausia kompiuterinių lustų pažanga buvo pasiekta nuolat mažinant jį sudarančių komponentų matmenis. Pirmasis tranzistorius buvo apie 2,5 cm dydžio, o dabar į tą patį kristalą įmanoma sutalpinti daugiau nei milijardą tranzistorių. Kompiuterių loginiams grandynams ir atminčiai naudojami lustai gaminami iš puslaidininkio silicio. Tačiau nemažai mokslininkų jau senokai dirba tolesnio miniatiūrizavimo srityje, siekdami sukurti elektronikos komponentus iš molekulių sankaupų. Kiekvienas molekulinis tranzistorius turėtų būti 10 kartų mažesnis negu bet kuris komponentas, pagamintas naudojant pažangiausią iš šiandien turimų silicio mikroelektronikos technologijų.
- [Ar pakeis deimantinė mikroturbina akumuliatorius?](https://straipsniai.lt/technologijos/ar-pakeis-deimantine-mikroturbina-akumuliatorius/): Upsalos universiteto Angstremo laboratorijoje (Švedija) sukurta miniatiūrinė turbina iš deimanto. Turbiną sudaro smagratis ir korpusas. Ją bus galima naudoti ateities maitinimo sistemose, naudojančiose vandens skilimo produktus: vandenilį ir deguonį, deginamus turbinos deginimo kameroje. Degant išsiskiriantys vandens garai suks turbiną, kuri savo ruožtu suks elektros generatorių. „Tikimės, kad iš tokio pat tūrio pavyks gauti apie dešimt kartų daugiau energijos, nei naudojant šiandieninius akumuliatorius", - sako Angstremo laboratorijos mokslininkas Klasas Hjortas. Deimantinės turbinos gamybos procesas prasideda nuo dviejų silicio plokštelių: abipusiai nupoliruotos 3 colių (7,5 cm) skersmens plokštelės ir kitos - 4 colių plokštelės, kurios yra nupoliruota ir termiškai padengta SiO2 (silicio oksidu) tik viena pusė. Abi silicio plokštelės, aktyvavus jų paviršių, kambario temperatūroje suliečiamos ir suauginamos keturias valandas kaitinant 1050 oC temperatūroje. Vengiant bet kokios taršos, šis procesas atliekamas švariose patalpose. Proceso metu tarp plokštelių atsiranda kovalentinės jungtys.
- [Mažiau ir mažiau](https://straipsniai.lt/technologijos/maziau-ir-maziau/): Elektronika žengė dar vieną žingsnį į nanopasaulį. Trys mokslininkų grupės pranešė sukūrusios molekulės dydžio tranzistorius - pagrindinius mikroschemų komponentus. Kuo mažesni yra mikroschemą sudarantys komponentai, tuo tankiau juos galima sudėti vieną šalia kito ir tuo greičiau jie rišasi tarpusavyje. Taip galima gauti talpesnius atminties lustus ir spartesnius mikroprocesorius. Dabartinėse silicio mikroschemose tranzistoriai yra apie 100 nm pločio ir jų matmenys toliau mažėja, tačiau po kokių dviejų dešimtmečių pagaliau išauš diena, kuomet egzistuojančios ėsdinimo technologijos nebeleis jų daugiau sumažinti. Todėl inžinieriai stengiasi sužinoti, ar tranzistorių nebūtų galima pagaminti iš pavienių nanometrų dydžio molekulių.
- [Plačiajuostis ryšio tinklas](https://straipsniai.lt/technologijos/placiajuostis-rysio-tinklas/): France Telecom automobilių pramonėje diegs naują plačiajuosčio ryšio sistemą, pavadintą ENX, kuri 2002 m. pirmajame pusmetyje aprėps daug Vakarų Europos šalių. Vien Šiaurės šalyse prie sistemos prisijungs 700-800 automobilių detales gaminančių firmų. ENX pranašumas yra tai, kad automobilių konstruktoriai ir gamintojai galės tiesiogiai plačiajuosčiu tinklu rištis su įvairių detalių tiekėjais, todėl naujų modelių kūrimo trukmė turėtų drastiškai sumažėti. Automobilių pramonė tikisi šitaip sutaupyti milijardus. ENX sistema pasižymės labai dideliu ryšio saugumu; visi perduodami duomenys bus šifruojami. Be to, automobilių pramonė tikisi, jog tinklą bus galima panaudoti ir visos eilės kitų paslaugų, pavyzdžiui, elektroninės prekybos, elektroninių automobilių salonų ir pan. įdiegimui.
- [Gudresnis tinklas](https://straipsniai.lt/technologijos/gudresnis-tinklas/): Tinklas yra milžiniškas, tačiau nelabai gudrus. Kompiuterininkai pradėjo kurti „Semantinį tinklą", kuris supras informacijos raizginiuose slypinčią prasmę. Timas Berners-Lee, ko gero, jaučiasi lyg patekęs į laiko sūkurį. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje jis ištisus metus bandė įtikinti žmones pajusti jo sugalvotos schemos, internetinių hipertekstų sistemos, kurią jis pavadino kerinčiu Pasaulinio raizginio - World Wide Web - vardu, galią ir žavesį. Kadangi tuomet Tinklo dar nebuvo, daugelis žmonių negalėjo įsivaizduoti apie ką jis šneka. Berners-Lee atkakliai siekė savo tikslo padedamas kelių jo vizijos patrauktų žmonių, todėl jo išradimas pasidarė greičiausiai žmonijos istorijoje besiplečiančia informacijos pateikimo terpe.
- [Pirmoji optinė jungtis tarp palydovų](https://straipsniai.lt/technologijos/pirmoji-optine-jungtis-tarp-palydovu/): Bandomojoje optinėje jungtyje buvo panaudotas tarppalydovinio ryšio, naudojant puslaidininkinius lazerius, eksperimento SILEX (Semiconductor Laser Intersatellite Link Experiment) metu sukurtas telekomunikacijų terminalas ir Prancūzijos kosminių tyrimų agentūros Žemės stebėjimo palydovas SPOT-4. SILEX terminalas perduodavo į panašų terminalą, esantį palydove "Artemis", 50 Mb/s duomenų srautą mažesniu nei 10-9 klaidingų bitų dažniu (BER). Abu terminalai buvo pagaminti didžiausio Europoje kosminės technikos gamintojo, kompanijos Astrium gamyklos Tulūzoje (Prancūzija). Europos kosminių tyrimų agentūros praėjusią vasarą paleistas palydovas "Artemis" laikinai yra tarpinėje 31 000 km orbitoje, o palydovas SPOT-4 skrieja apie Žemę žemesne 800 km orbita.
- [Naudokite proxy serverį](https://straipsniai.lt/technologijos/naudokite-proxy-serveri/): Naudokitės proxy serveriu. Proxy serverio pagalba greičiau bus kraunami puslapiai, nes jų dalys (paveiksliukai ir kt.) bus kraunamos iš IPT serverio, o ne iš kur nors pasaulyje kartais sunkiai pasiekiamo serverio. Be to taip bus saugiau... Proxy serverį nustatykite naršyklės parametruose. PVZ: Internet Explorer 5.0. Eikite į "Tools", po to į "Internet Options", pasirinkite "Connections", spauskite žemiau esantį mygtuką "LAN settings", pažymėkite "varnelę" ant "use proxy" server, address laukelyje parašykite proxy serverio adresą, pvz.: jei jungiatės per "Taką" rašykite: proxy.takas.lt, o port laukelyje jo prievadą, dažniausiai tai būna 8080.
- [Modemai: kiti nustatymai](https://straipsniai.lt/technologijos/modemai-kiti-nustatymai/): Šalia "Port Settings" mygtuko yra "Advanced..." mygtukas, nuspauskite jį. Atsiradusiame lange "Advanced Connetions Settings" uždekite varneles an tų parametrų, kuriuos išvardinsiu: "Use error control", "Compress data", "Use flow control" ( tašką nustatykite ant "Hardware (RTS/CTS)"). Kitus laukelius palikite tuščius, o jeigu juose jau uždėtos varnelės, tada jas nuimkite. Nusistatykite prievadų parametrus. Spragtelėkite dešiniuoju klavišu "My computer" piktogramą, pasirinkite "Properties", susiraskite aplanką "Device manager", po to skyrių "Ports". Išskleidę šį skyriu, pasirinkite tą prievadą, kuriuo naudojasi jūsų modemas. Pasirinkę prievadą, paspauskite lange žemiau esantį mygtuką "Properties". Atsiradusiame lange pasirinkite skyrių "Port settings" ir nustatykite "Bits per second" didžiausią parametrą. "Flow control:" laukelyje turetu būti nustatyta "Hardware" reikšmė.
- [TCP/IP nustatymai](https://straipsniai.lt/technologijos/tcpip-nustatymai/): TCP/IP parametrus nusistatyti turbūt svarbiausias darbas po tvarkyklių instaliacijos. Reikėtų IPT pasiklausti kokie pas juos prisijungimo TCP/IP nustatymai, jei tai nebuvo nurodyta. Pasiekti šiuos parametrus galima taip: Spragtelėkite dešiniuoju pelės klavišu piktograma "Dial-Up Networking", pasirinkite "properties", susiraskite aplanką "server types", žemiau turi būti mygtukas "TCP/IP settings...", spragtelkite jį, atsiradusiame lange įrašykite parametrus, ties Primary DNS ir Secondary DNS. Kur Specify IP address eilutė nieko rašyti nereikia, nes kas kart prisijungus per dial-up (tel. linija) suteikiamas vis kitoks IP adresas.
- [Modemų tvarkyklės](https://straipsniai.lt/technologijos/modemu-tvarkykles/): Visu pirm